LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMO ANTSTOLIŲ

Į S T A T Y M A S

2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1993

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja teismo antstolių statusą, jų priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką, teismo antstolių teises ir pareigas, atsakomybę ir kitus teismo antstolių veiklos bei teismo antstolių kontorų sistemos funkcionavimo ypatumus.

2. Be išlygų teismo antstolių statusą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys (išskyrus 2 dalies 2 punktą), 7 ir 8 straipsniai, 22 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 45, 48, 55, 56, 62, 63, 64, 68, 69, 70 straipsniai ir 76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos teismo antstoliams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Teismo antstolių kompetencija

1. Teismo sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus vykdo teismo antstoliai.

2. Teismo antstolių reikalavimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Asmenys, nevykdantys teismo antstolių reikalavimų ar trukdantys atlikti vykdymo veiksmus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

3. Teismo antstoliai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, teisingumo ministro patvirtintomis vykdymo proceso instrukcijomis ir kitais teisės aktais.

3 straipsnis. Teismo antstolių skaičius

Teismo antstolių skaičių nustato teisingumo ministras.

4 straipsnis. Teismo antstolių kontora prie apylinkės teismo

1. Teismo antstolių kontora prie apylinkės teismo (toliau – teismo antstolių kontora) yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitų banke.

2. Teismo antstolių kontorų veiklos teritorijos sutampa su apylinkės teismų, prie kurių yra teismo antstolių kontoros, veiklos teritorijomis.

3. Teismo antstolių skaičių ir kitas darbuotojų pareigybes teismo antstolių kontoroje nustato teisingumo ministras.

4. Teismo antstolių kontoroje turi dirbti ne mažiau kaip du teismo antstoliai, iš kurių vienas skiriamas vyresniuoju teismo antstoliu.

5. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas gali būti skiriamas, jeigu teismo antstolių kontoroje dirba ne mažiau kaip devyni teismo antstoliai.

5 straipsnis. Teismo antstolių kontorų veiklos užtikrinimas

1. Teismo antstolių kontorų darbo sąlygas užtikrina valstybė.

2. Teisingumo ministras organizuoja teismo antstolių kvalifikacijos kėlimą, teismo antstolių kontorų finansinį, materialinį bei techninį aprūpinimą.

6 straipsnis. Teismo antstoliai

Teismo antstolis yra karjeros statutinis valstybės tarnautojas.

7 straipsnis. Reikalavimai asmenims pretenduojantiems tapti teismo antstoliais

Asmenys, pretenduojantys tapti teismo antstoliais:

1) turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti ne jaunesni kaip 25 metų ir ne senesni kaip 62 metų ir 6 mėnesių;

3) turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

4) būti nepriekaištingos reputacijos;

5) būti atlikę Karo prievolės įstatymo nustatytą pradinę karo prievolę. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenims, kuriems ji atidėta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.

8 straipsnis. Draudimas priimti į teismo antstolio pareigas

Draudžiama priimti į teismo antstolio pareigas asmenis, kurie:

1) yra teisti už sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus valstybės tarnybai;

2) buvo atleisti iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, teismo antstolio, policijos, vidaus reikalų ar valstybės saugumo sistemos darbuotojo pareigų už profesinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) buvo atleisti iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymą už tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo nepraėjo dešimt metų;

4) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

5) jų elgesys ar veikla neatitinka teismo antstoliams keliamų profesinės etikos taisyklių reikalavimų;

6) yra buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai – pagal įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.

9 straipsnis. Teismo antstolių priėmimo į tarnybą tvarka

1. Teismo antstoliai į tarnybą priimami viešo konkurso būdu.

2. Priimant teismo antstolius į tarnybą, taikomas atrankos būdas – egzaminai ir privalumų vertinimas.

3. Egzaminas yra pretendentų į teismo antstolius privalomų žinių patikrinimas.

4. Privalumų vertinimas yra teismo antstoliui būtinų bei kitų pretendento įgūdžių ir dalykinių savybių patikrinimas.

5. Skelbimo apie numatomą teismo antstolių priėmimą į tarnybą tvarką, pretendentų pateikiamų dokumentų sąrašą, atrankos komisijos sudėtį, jos darbo tvarką bei įgaliojimus, egzaminų programą tvirtina teisingumo ministras.

6. Atrankos komisija pagal egzaminų rezultatus ir, jei egzaminų rezultatai vienodi, pagal pretendentų privalumų įvertinimą atrenka pretendentus ir teikia teisingumo ministrui pasiūlymus skirti atrinktus pretendentus teismo antstoliais 6 mėnesių bandomajam laikotarpiui.

7. Pretendentai negali būti siūlomi užimti teismo antstolio pareigas teismo antstolių kontoroje, jei jas einant su apylinkės teismo pirmininku ar jo pavaduotoju bei vyresniuoju teismo antstoliu ar jo pavaduotoju sietų artima giminystė ar svainystė.

8. Teisingumo ministras skiria pretendentus eiti teismo antstolio pareigas bandomuoju laikotarpiu per 10 darbo dienų nuo atrankos komisijos siūlymo. Asmenys, paskirti į teismo antstolio pareigas bandomajam laikotarpiui, yra skiriami terminuotam laikotarpiui iki nustatyto bandomojo laikotarpio įvertinimo datos. Teisingumo ministro įsakymas įsigalioja, kai asmuo, paskirtas į teismo antstolio pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai.

9. Teisingumo ministras gali atsisakyti skirti atrankos komisijos teikiamą pretendentą į teismo antstolio pareigas bandomajam laikotarpiui.

10. Asmeniui, paskirtam teismo antstoliu bandomajam laikotarpiui, teisingumo ministro nustatyta tvarka priskiriamas teismo antstolis, kuris padeda susipažinti su teismo antstolio pareigų ypatumais.

11. Paskirtas teismo antstolis bandomuoju laikotarpiu turi visą teismo antstolio kompetenciją, jam privalomos visos teismo antstolio pareigos, jis naudojasi visomis teismo antstolio teisėmis, socialinėmis ir kitomis garantijomis, išskyrus Valstybės tarnybos įstatymo šeštojo skirsnio nuostatas. Teismo antstoliui bandomuoju laikotarpiu mokamas darbo užmokestis, kurį sudaro 70 procentų einamų pareigų pareiginės algos. Darbo užmokesčio priedas ir priemokos jiems nemokami.

10 straipsnis. Teismo antstolio priesaika

1. Prieš pradėdamas eiti teismo antstolio pareigas, asmuo prisiekia teisingumo ministrui:

„Aš, teismo antstolis (antstolė) (vardas, pavardė) prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus, sąžiningai atlikti teismo antstolio pareigas ir saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas.“

2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

3. Pasirašytas teismo antstolio priesaikos tekstas saugomas teismo antstolio asmens byloje.

4. Prisiekus Lietuvos Respublikai, asmeniui, paskirtam į teismo antstolio pareigas, įteikiamas teismo antstolio pažymėjimas.

5. Neprisiekęs ar atsisakęs prisiekti asmuo negali būti paskirtas eiti teismo antstolio pareigas.

6. Teismo antstolio priesaikos priėmimo tvarką nustato teisingumo ministras.

11 straipsnis. Teismo antstolių, paskirtų bandomajam laikotarpiui, veiklos vertinimas

1. Tiesioginis tarnybos vadovas teisingumo ministro nustatyta tvarka vertina, ar asmenys, paskirti teismo antstoliais bandomajam laikotarpiui, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, tinka eiti teismo antstolio pareigas.

2. Teismo antstoliai, kurių darbas bandomojo laikotarpio metu įvertinamas teigiamai, teisingumo ministro įsakymu skiriami teismo antstoliais neterminuotam laikui.

3. Įsakymui įsigaliojus, teismo antstolis įgyja karjeros statutinio valstybės tarnautojo statusą. Teismo antstoliui įteikiamas paskyrimo į valstybės tarnybą raštas, pasirašytas už valstybės tarnybą atsakingo ministro, ir valstybės tarnautojo pažymėjimas.

4. Jeigu tiesioginis tarnybos vadovas asmens, paskirto teismo antstoliu bandomajam laikotarpiui, darbą bandomuoju laikotarpiu įvertina nepatenkinamai, tai Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisija pakartotinai vertina teisingumo ministro nustatyta tvarka.

5. Galutinį sprendimą dėl tiesioginio tarnybos vadovo nepatenkinamai įvertinto bandomajam laikotarpiui priimto teismo antstolio darbo, atsižvelgdamas į Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadas, atitinkamu įsakymu priima teisingumo ministras.

6. Jei galutinis sprendimas yra teismo antstolio darbą bandomuoju laikotarpiu įvertinti nepatenkinamai, teismo antstolis iš pareigų atleidžiamas.

7. Teisingumo ministro įsakymas atleisti teismo antstolį, priimtą bandomajam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po įsakymo įteikimo atleistajam gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Vyresnysis teismo antstolis

1. Vieną iš teismo antstolių, paskirtų neterminuotai eiti teismo antstolio pareigas teisingumo ministro nustatyta tvarka, uždaro konkurso būdu teisingumo ministras skiria vyresniuoju teismo antstoliu. Pirmą kartą teismo antstolis vyresniuoju teismo antstoliu skiriamas dvejiems metams. Pasibaigus įgaliojimų laikui, atsižvelgdamas į Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pateiktas išvadas, teisingumo ministras vyresnįjį teismo antstolį ne konkurso būdu gali skirti į šias pareigas neterminuotai.

2. Nepaskyrus vieno iš teismo antstolių, paskirtų neterminuotai eiti teismo antstolio pareigas, vyresniuoju teismo antstoliu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, vyresnysis teismo antstolis priimamas į tarnybą viešo konkurso būdu šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka.

3. Vyresnysis teismo antstolis vadovauja teismo antstolių kontorai, organizuoja ir kontroliuoja teismo antstolių darbą, atlieka vykdymo veiksmus, priima į tarnybą ir atleidžia iš tarnybos kitus darbuotojus, suteikia atostogas kitiems teismo antstoliams ir atlieka kitas su teismo antstolių kontoros veiklos administravimu susijusias funkcijas.

13 straipsnis. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas

1. Vieną iš teismo antstolių, paskirtų neterminuotai eiti teismo antstolio pareigas teisingumo ministro nustatyta tvarka, uždaro konkurso būdu teisingumo ministras skiria vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju. Pirmą kartą teismo antstolis vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju skiriamas dvejiems metams. Pasibaigus įgaliojimų laikui, atsižvelgdamas į Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pateiktas išvadas, teisingumo ministras vyresniojo teismo antstolio pavaduotoją ne konkurso būdu gali skirti į šias pareigas neterminuotai.

2. Nepaskyrus vieno iš teismo antstolių, paskirtų neterminuotai eiti teismo antstolio pareigas, vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, vyresnysis teismo antstolis priimamas į tarnybą viešo konkurso būdu šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka.

3. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas atlieka vykdymo veiksmus ir atsako už tą teismo antstolių kontoros veiklos administravimo sritį, kurią jam paveda vyresnysis teismo antstolis.

14 straipsnis. Teismo antstolio perkėlimas

1. Esant tarnybiniam būtinumui, teisingumo ministras turi teisę laikinai perkelti vyresnįjį teismo antstolį, vyresniojo teismo antstolio pavaduotoją ar teismo antstolį į atsilaisvinusias to paties lygio tos pačios, aukštesnės ar žemesnės kategorijos vyresniojo teismo antstolio, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojo ar teismo antstolio pareigas toje pačioje ar kitoje teismo antstolių kontoroje.

2. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas ar teismo antstolis toje pačioje teismo antstolių kontoroje ar kitoje teismo antstolių kontoroje, tačiau toje pačioje gyvenamojoje vietovėje į kitas pareigas gali būti perkeltas be jo sutikimo kitoje gyvenamojoje vietovėje tik turint teismo antstolio rašytinį sutikimą, išskyrus nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atveju.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas kitoje teismo antstolių kontoroje ir gyvenamojoje vietoje vyresnysis teismo antstolis, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas ar teismo antstolis negali būti ilgiau nei vienerius metus per penkerius tarnybos metus, jei perkeliamas į to paties lygio ir tos pačios, aukštesnės ar žemesnės kategorijos pareigas, ir ilgiau kaip dešimt mėnesių, jei perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas.

4. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojui ar teismo antstoliui mokamas darbo užmokestis, gautas iki jo perkėlimo į kitas pareigas.

15 straipsnis. Pakaitinių teismo antstolių priėmimas

1. Pakaitiniai teismo antstoliai priimami į tarnybą laikinai atlikti nesančių, esant tarnybiniam būtinumui, perkeltų į kitas pareigas ar dėl kitų priežasčių negalinčių eiti pareigų teismo antstolių funkcijas, bet ne ilgiau kaip ketveriems metams.

2. Asmenims, pretenduojantiems eiti pakaitinių teismo antstolių pareigas, taikoma ta pati kaip ir asmenims, pretenduojantiems eiti teismo antstolio pareigas, priėmimo tvarka bei sąlygos.

16 straipsnis. Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimas

1. Nustatomas teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimas:

1) eilinis teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimas, praėjus vieneriems metams nuo teismo antstolio darbo pradžios, o vėliau – periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per trejus metus;

2) neeilinis teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra pagrįstas suinteresuoto asmens skundas, taip pat teismo sprendimas, kuriuo teismo antstolio veiksmai pripažįstami neteisėtais, ar kitais pagrindais, kurie leidžia abejoti teismo antstolio atliktų veiksmų teisėtumu.

2. Neeilinis teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas teisingumo ministro, teismo antstolių asociacijos ar vyresniojo teismo antstolio reikalavimu.

3. Vertinant teismo antstolių tarnybinę veiklą, atsižvelgiama į jų asmenines savybes, pareigingumą, kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos patikrinimo rezultatus.

17 straipsnis. Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisija

1. Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisija vertina vyresniųjų teismo antstolių, vyresniųjų teismo antstolių pavaduotojų, teismo antstolių, teismo antstolių, paskirtų bandomajam laikotarpiui, kurių darbą bandomojo laikotarpio metu tiesioginis tarnybos vadovas įvertino nepatenkinamai, tarnybinę veiklą ir savo išvadas teikia teisingumo ministrui.

2. Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisiją sudaro ir jos veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

3. Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisija pateikia teisingumo ministrui vieną iš šių išvadų:

1) tinka eiti vyresniojo teismo antstolio, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojo, teismo antstolio pareigas;

2) tinka eiti vyresniojo teismo antstolio, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojo, teismo antstolio pareigas tuo atveju, jei per nustatytą laiką pašalins Teismo antstolio tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nurodytus tarnybinės veiklos ir profesinės etikos trūkumus;

3) netinka eiti vyresniojo teismo antstolio, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojo, teismo antstolio pareigų.

4. Teisingumo ministras, atsižvelgdamas Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, jog teismo antstolis netinka eiti teismo antstolio pareigų, priima galutinį sprendimą.

5. Teisingumo ministro įsakymai, priimti atsižvelgiant į Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadas, per 14 kalendorinių dienų gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

18 straipsnis.       Vyresniųjų teismo antstolių, jų pavaduotojų, teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimas

1. Vyresniųjų teismo antstolių ir jų pavaduotojų tarnybinė veikla vertinama šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Vyresniųjų teismo antstolių ir vyresniųjų teismo antstolių pavaduotojų tarnybinės veiklos vertinimu be tikslų, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, gali būti siekiama papildomai išsiaiškinti vyresniųjų teismo antstolių ir jų pavaduotojų administracinės veiklos gebėjimus. Vyresniųjų teismo antstolių ir vyresniųjų teismo antstolių pavaduotojų tarnybinė veikla vertinama praėjus pusantrų metų nuo vyresniojo teismo antstolio ar vyresniojo teismo antstolio pavaduotojo paskyrimo į šias pareigas pradžios, o vėliau – periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per trejus metus.

3. Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pateiktą išvadą, jog vyresnysis teismo antstolis ar vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas netinka eiti jam pavestų pareigų, gali pažeminti vyresnįjį teismo antstolį ar vyresniojo teismo antstolio pavaduotoją iki teismo antstolio pareigų, nemokant darbo užmokesčio skirtumo.

4. Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pateiktą išvadą, jog vyresnysis teismo antstolis, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas, teismo antstolis netinka eiti teismo antstolio pareigų, atleidžia jį iš tarnybos, išmokant vieno mėnesio dydžio išeitinę kompensaciją.

19 straipsnis. Teismo antstolių pareigos

Teismo antstoliai privalo:

1) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;

2) nešališkai tarnauti žmonėms;

3) gerbti žmogaus teises ir padėti šias teises įgyvendinti;

4) savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių sprendimams greitai ir realiai įvykdyti;

5) laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, teisingumo ministro patvirtintų vykdymo proceso instrukcijų, nustatytos tvarkos bei taisyklių;

6) laikytis nustatytos teismo antstolių kontoros darbo tvarkos;

7) laikytis teismo antstolių profesinės etikos taisyklių;

8) tinkamai ir laiku atlikti tarnybines užduotis ir pavedimus;

9) aktyviai padėti vykdymo proceso dalyviams ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus;

10) nedelsdami informuoti vyresnįjį teismo antstolį ir Teisingumo ministeriją apie, jų nuomone, neteisėtas užduotis ar pavedimus;

11) garantuoti savo tarnybinės veiklos skaidrumą, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;

12) kelti kvalifikaciją;

13) ginti teisėtus valstybės ir savivaldybių interesus;

14) bendradarbiauti ir keistis informacija su teismo antstoliais, kitų institucijų bei įstaigų valstybės tarnautojais sprendžiant viešas problemas;

15) saugoti nuo praradimo ir neteisėto atskleidimo valstybės ar tarnybos paslaptis. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su darbu susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei įstatymai ar kiti teisės aktai nustato;

16) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir neleisti naudotis valstybės nuosavybe, taip pat valstybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai, jei teisės aktai nenumato kitaip;

17) tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje, kitaip nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, neformalųjį suaugusiųjų švietimą, darbą visų lygių rinkimų ar referendumų komisijose. Ši veikla turi būti suderinta su Teisingumo ministerija. Norėdamas užsiimti šia veikla, teismo antstolis pateikia prašymą Teisingumo ministerijai. Pagal pateiktą prašymą leidimas įteisinamas teisingumo ministro įsakymu. Teisingumo ministerija gali neleisti užsiimti šia veikla, jei paskutinis teismo antstolio tarnybinės veiklos įvertinimas yra nepatenkinamas, taip pat dėl kitų objektyvių priežasčių, susijusių su teismo antstolio pareigų atlikimu. Teismo antstolis, norintis dirbti pedagoginį darbą, kiekvienais mokslo metais turi gauti naują leidimą. Jei leidimas buvo duotas visiems mokslo metams, įsakymas dėl leidimo dirbti pedagoginį darbą negali būti pripažintas netekusiu galios mokslo metams nesibaigus. Nebuvimas darbo vietoje dėl šio darbo be atitinkamo įsakymo laikomas tarnybiniu nusižengimu. Ši veikla neatleidžia teismo antstolių nuo jų tiesioginių pareigų atlikimo;

18) atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

20 straipsnis. Teismo antstolių teisės

Teismo antstoliai turi teisę:

1) į tarnybinę karjerą pagal savo profesionalumą, turimus privalumus šio įstatymo nustatyta tvarka;

2) į pareiginę algą, atitinkančią jų valstybės tarnautojo kategoriją bei Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatytą darbo užmokesčio priedą, priemokas ir kitas išmokas;

3) į mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą;

4) gauti iš savo vadovų, bendradarbių, kitų valstybės tarnautojų, proceso šalių ar trečiųjų asmenų būtiną informaciją veiksmingai atlikti tarnybines pareigas;

5) į valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines garantijas;

6) jungtis į visuomenines ir profesines organizacijas, ne tarnybos metu dalyvauti jų veikloje;

7) ginti teisme pažeistas savo teises ir teisėtus interesus;

8) atsisakyti atlikti užduotį ar pavedimą, jeigu, jų nuomone, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymui ar kitiems teisės aktams;

9) teismo antstoliui, atlikusiam karo prievolę, užtikrinama teisė grįžti į eitas pareigas toje pačioje teismo antstolių kontoroje;

10) į kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, kuriais Lietuvos Respublika yra susieta tarptautiniais įsipareigojimais, garantuojamas žmogaus teises ir laisves, taip pat į kitų įstatymų suteikiamas teises.

21 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

Teismo antstoliams už tarnybinius nusižengimus, numatytus šio įstatymo 22, 23 ir 24 straipsniuose, atsižvelgiant į jų priežastis, aplinkybes ir jų pasekmes, gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas žodžiu;

2) pastaba;

3) papeikimas;

4) griežtas papeikimas;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš tarnybos.

22 straipsnis. Sunkūs nusižengimai

1. Sunkus nusižengimas yra:

1) nelojalumas Lietuvos valstybei;

2) šiurkštus elgesys su interesantais ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių teises;

3) netinkamas valstybės ar tarnybos paslapčių naudojimas ar saugojimas;

4) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

5) tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, įstatymų ir kitų teisės aktų, teisingumo ministro patvirtintų vykdymo proceso instrukcijų, nustatytų tvarkų ir taisyklių nesilaikymas, sukėlęs sunkias pasekmes ar padaręs didelės žalos;

6) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas, siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

7) reikalavimas (žodžiu ar raštu) iš savo pavaldinių atlikti neteisėtas užduotis ar pavedimus po to, kai pavaldinys buvo raštu pranešęs, jog, jo manymu, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui;

8) nebuvimas darbe vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

9) buvimas tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju vyresnysis teismo antstolis nušalina teismo antstolį nuo pareigų tos dienos likusį darbo laiką ir už šį laiką tarnybinis atlyginimas nemokamas;

10) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas, taip pat seksualinis priekabiavimas. Atsakomybė yra didesnė, jei teisių pažeidimo ar priekabiavimo subjektas yra pavaldus asmuo;

11) teismo antstolių profesinės etikos taisyklių pažeidimas;

12) antrą kartą padarytas vidutinis nusižengimas per vienerius metus.

2. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus, atsižvelgiant į nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) griežtas papeikimas;

2) perkėlimas į žemesnes pareigas;

3) atleidimas iš tarnybos.

23 straipsnis. Vidutiniai nusižengimai

1.Vidutinis nusižengimas yra:

1) šališkas elgesys su vykdymo proceso dalyviais, interesantais ar kitais valstybės tarnautojais;

2) nemandagus elgesys su interesantais;

3) politinė veikla tarnybos metu;

4) tarnybines pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimas veiksmu ar žodžiu. Atsakomybė yra didesnė, jeigu įžeidžiamas pavaldus asmuo;

5) nepagrįstas atsisakymas teikti informaciją arba žinomai neteisingos tarnybinės informacijos teikimas;

6) tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, aplaidus tarnybinių užduočių ir pavedimų vykdymas;

7) teismo antstolių kontoros nustatytos darbo tvarkos nesilaikymas;

8) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas, nesusijęs su siekimu gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

9) trečią kartą padarytas lengvas nusižengimas (išskyrus tuos, už kuriuos buvo skirtas įspėjimas žodžiu) per 1 mėnesį.

2. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus, atsižvelgiant į nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) griežtas papeikimas;

2) papeikimas.

24 straipsnis. Lengvi nusižengimai

1. Lengvi nusižengimai yra teismo antstolio veiksmai ar elgesys, kuriais nedaug nusižengiama teismo antstolių kontoros nustatytoms taisyklėms ar darbo tvarkai.

2. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus, atsižvelgiant į nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) įspėjimas žodžiu.

25 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Nuobaudą vyresniajam teismo antstoliui, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojui ar teismo antstoliui skiria teisingumo ministras.

2. Už vieną nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.

3. Tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei treji metai.

4. Už tyčinius nusižengimus taikomos griežtesnės nuobaudos negu už nusižengimus dėl neatsargumo ar aplaidumo.

5. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai teismo antstolis nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.

6. Paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas gali turėti baudžiamosios veikos požymių, nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma, teisingumo ministro įsakymu teismo antstolis gali būti nušalinamas nuo tarnybos. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukus, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.

7. Nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma, jei teisingumo ministras kreipiasi į teismo antstolių asociaciją siūlydamas įvertinti, ar teismo antstolis nepažeidė profesinės etikos taisyklių. Nuobaudos skyrimo procedūra atnaujinama gavus iš teismo antstolių asociacijos išvadą. Jei Teismo antstolių asociacija per vieną mėnesį nuo teisingumo ministro kreipimosi gavimo dienos nepateikia išvadų, nuobaudos skyrimo procedūra atnaujinama.

8. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu teismo antstolis privalo per nustatytą terminą pateikti teisingumo ministrui rašytinius paaiškinimus. Jei teismo antstolis per teisingumo ministro nustatytą terminą nepateikia savo rašytinio paaiškinimo, teisingumo ministras sprendžia klausimą dėl nuobaudos skyrimo.

9. Teisingumo ministro įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo per 14 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

10. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu ar patikrinimo dokumentus perdavus kvotos organui, teismo antstolis teisingumo ministro įsakymu gali būti nušalinamas nuo pareigų ir jam mokama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Jeigu teisingumo ministro sprendimu teismo antstoliui skirti tarnybinę nuobaudą nėra pagrindo, teisingumo ministras įsakymu grąžina teismo antstolį į eitas pareigas ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų jam išmokamas gautos minimalios mėnesinės algos ir darbo užmokesčio skirtumas, kurio jis negavo dėl nušalinimo nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šį skirtumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir panaikinimas

1. Tarnybinė nuobauda įsigalioja nuo jos paskyrimo ir galioja vienerius metus.

2. Į galiojančią nuobaudą gali būti atsižvelgiama, jei teismo antstolis siekia paaukštinimo.

3. Duomenys apie teismo antstoliui paskirtas tarnybines nuobaudas nuolat saugomi jo asmens byloje.

27 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Teismo antstoliai teisingumo ministro nustatyta tvarka skatinami:

1) padėka;

2) pinigine premija. Ši premija gali būti skiriama už labai gerą tarnybą per vienerius tarnybos metus;

3) vardine dovana.

2. Teismo antstoliai už ypatingus nuopelnus tarnyboje siūlomi valstybės apdovanojimui gauti.

3. Duomenys apie teismo antstoliui paskirtus paskatinimus ir apdovanojimus nuolat saugomi jo asmens byloje.

28 straipsnis. Teismo antstolio statuso praradimo pagrindai

1. Teismo antstolis, praradęs teismo antstolio statusą, yra atleidžiamas iš tarnybos. Teismo antstolis praranda teismo antstolio statusą:

1) savo noru;

2) kai jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai;

3) kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jei atleidžiamas iš tarnybos remiantis Teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada;

5) jei paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

6) jei įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo teismo antstolis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;

7) jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu teismo antstoliui paskiriama bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų;

8) jei paaiškėja, jog stodamas į tarnybą pateikė suklastotus dokumentus, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą teismo antstoliu;

9) jei nedirba dėl laikino nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

10) jei pašaukiamas į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

11) kai pasibaigia pakaitinio teismo antstolio paskyrimo laikas;

12) jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo teisingumo ministro įsakymas dėl teismo antstolio priėmimo į tarnybą pripažįstamas neteisėtu;

13) jei paaiškėja, jog priimant į teismo antstolio pareigas buvo pažeisti šio bei Valstybės tarnybos įstatymų reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;

14) jei vyresnysis teismo antstolis ar vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos vertinimo.

2. Asmenys, iš teismo antstolių tarnybos atleisti dėl šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių, iš naujo pretenduoti dirbti teismo antstoliais negali.

3. Asmenys, iš teismo antstolių tarnybos atleisti dėl šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų priežasčių, iš naujo pretenduoti dirbti teismo antstoliais gali praėjus 5 metams.

4. Asmenys, iš teismo antstolių tarnybos atleisti dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 10, 11, 12, 13 ir 14 punktuose nurodytų priežasčių, nustatyta tvarka gali iš naujo pretenduoti dirbti teismo antstoliais.

5. Asmenys, iš teismo antstolių tarnybos atleisti dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte, gali iš naujo pretenduoti dirbti teismo antstoliais, kai pagerėja jų sveikatos būklė. Dalyvaudami viešame konkurse šie asmenys gali nelaikyti egzamino, jei nuo tarnybos teismo antstoliais praėjo ne daugiau kaip treji metai.

6. Atleidžiant teismo antstolį šio straipsnio 1 dalies 4, 14 punktuose numatytais pagrindais, išmokama vieno mėnesio, o 9, 10, 12 ir 13 punktuose numatytais pagrindais – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

29 straipsnis. Teismo antstolio materialinė atsakomybė

Su priimamu į tarnybą asmeniu teisingumo ministras ar jo įgaliotas asmuo sudaro visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties formą tvirtina teisingumo ministras.

30 straipsnis. Teismo antstolių kontorų darbo tikrinimas ir kontrolė

1. Teismo antstolių kontorų darbą ir finansinę veiklą tikrina Teisingumo ministerija teisingumo ministro nustatyta tvarka.

2. Apylinkių teismų pirmininkai arba jų įgalioti teisėjai kontroliuoja teismo antstolių kontorų darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.

3. Procesinių teismo antstolių veiksmų kontrolę apylinkių teismai atlieka įstatymų nustatyta tvarka.

4. Teismo antstolių kontorų darbą įstatymų nustatyta tvarka gali tikrinti ir kitos institucijos.

31 straipsnis. Teismo antstolių kontorų veiklos statistinės ataskaitos

1. Teismo antstolių kontoros rengia metines, pusės metų ir kitokias statistines ataskaitas.

2. Teismo antstolių kontorų statistinių ataskaitų formas nustato teisingumo ministras.

3. Statistinės ataskaitos nustatyta tvarka pateikiamos teisingumo ministrui. Teisingumo ministerijoje teismo antstolių kontorų veiklos statistika apibendrinama ir analizuojama, su ja supažindinamos teismo antstolių kontoros. Statistiniai duomenys pateikiami Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir gali būti pateikiami kitoms institucijoms.

32 straipsnis. Teismo antstolių kontorų susižinojimas

Teismo antstolių kontoros susižino su užsienio valstybių įstaigomis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Teismo antstolių kontorų informacinė sistema

1. Teismo antstolių kontorų informacinė sistema – dokumentų arba duomenų tvarkymas bei paieška, kuri veikia taikant informacijų technologijas: kompiuterius, specialias programas, duomenų bazes, duomenų perdavimo tinklus, skirta teismų sprendimams ir kitiems įstatymų nustatytiems vykdomiesiems dokumentams vykdyti bei teismo antstolių kontorų administravimo bei vidiniams administraciniams tikslams.

2. Teismo antstolių kontorų informacinės sistemos nuostatus ir duomenų naudojimo tvarką tvirtina teisingumo ministras.

34 straipsnis. Informacijos apie išieškotoją, skolininką bei trečiuosius asmenis paslaptis

1. Asmenys, sužinoję informaciją, gautą vykdymo proceso metu, apie išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų turtinę padėtį ar asmeninio gyvenimo aplinkybes, turi laikyti paslaptyje bei naudoti ir paskleisti tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytiems tikslams.

2. Teismo antstolis, teismo antstolių kontoros darbuotojai, asmenys, atliekantys teismo antstolių kontorų darbo tikrinimą ir kontrolę, informaciją apie išieškotoją, skolininką bei trečiuosius asmenis laiko paslaptyje taip pat praradęs teismo antstolio ar valstybės tarnautojo statusą.

35 straipsnis. Teismo antstolių asociacija

1. Teismo antstolius profesiniu ir savanoriškumo pagrindais vienija visuomeninė organizacija – Teismo antstolių asociacija.

2. Teismo antstoliai gali laisvai vienytis ir į kitas visuomenines organizacijas.

3. Teismo antstolių asociacija atstovauja teismo antstolių profesiniams interesams, rūpinasi teismo antstolių socialinėmis garantijomis, dalyvauja keliant teismo antstolių profesinę kvalifikaciją, bendradarbiauja su kitomis teisininkų organizacijomis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, atlieka kitas Asociacijos įstatuose bei įstatymuose numatytas funkcijas.

4. Teismo antstolių asociacija, gavusi teisingumo ministro kreipimąsi, nagrinėja, ar teismo antstolis nepažeidė profesinės etikos taisyklių, ir teikia išvadas.

36 straipsnis. Teismo antstolių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe

Teismo antstoliai nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas draudžiami valstybės lėšomis.

37 straipsnis. Teismo antstolių pensijos

Teismo antstolių pensinį aprūpinimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų ir kiti įstatymai.

38 straipsnis. Teismo antstolių atostogos

1. Teismo antstoliams ir vyresniųjų teismo antstolių pavaduotojams atostogas Atostogų ir Valstybės tarnybos įstatymų nustatyta tvarka suteikia vyresnysis teismo antstolis.

2. Vyresniajam teismo antstoliui atostogas suteikia teisingumo ministras.

3. Vyresniajam teismo antstoliui, jų pavaduotojams, teismo antstoliams atostogos dėl asmeninių aplinkybių nesuteikiamos.

4. Teismo antstoliams, keičiantis gyvenamajai vietai dėl šio įstatymo 14 straipsnyje numatyto teismo antstolio perkėlimo į kitą teismo antstolių kontorą, persikelti skiriama iki 5 darbo dienų. Už šį laikotarpį jam mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Teismo antstolių darbo užmokestis

Teismo antstolių darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

40 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų užtikrinimas

Jei teismo antstoliui, atliekančiam vykdymo veiksmus, trukdo arba pasipriešina skolininkas ar kiti asmenys, teismo antstolis kliūtims pašalinti gali kviesti policijos pareigūną. Policijos pareigūnas privalo atvykti ir užtikrinti, kad kliūtys, trukdančios atlikti vykdymo veiksmus, būtų pašalintos.

41 straipsnis. Teismo antstolio tarnybinis pažymėjimas

1. Atlikdamas tarnybines pareigas, teismo antstolis privalo turėti tarnybinį pažymėjimą.

2. Teismo antstoliui tarnybinį pažymėjimą išduoda Teisingumo ministerija.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________