LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMŲJŲ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. rugsėjo 30 d. Nr. 3D-399
Vilnius
Vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.8-T34 priemonę:
2. Nustatau, kad:
2.2. šie reikalavimai nuo narystės Europos Sąjungoje dienos neteks galios, o bus taikomos 1996 m. lapkričio 26 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2406/96, nustatančio bendrus marketingo standartus tam tikriems žuvininkystės produktams, ir 1985 m. gruodžio 23 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 3703/85, nustatančio išsamias bendrųjų marketingo standartų taikymo taisykles tam tikrai šviežiai ir atšaldytai žuviai, nuostatos;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3D-399
Privalomieji žuvininkystės produktų tiekimo į rinką reikalavimai
Privalomieji žuvininkystės produktų tiekimo į rinką reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu (Žin., 2000, Nr. 56-1648), Lietuvos Respublikos maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32- 893), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 134 „Dėl bendrosios žuvininkystės produktų rinkos organizavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 42- 1581), 1999 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo, 1996 m. lapkričio 26 d. Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2406/96, nustatančiu bendrus marketingo standartus tam tikriems žuvininkystės produktams, ir 1985 m. gruodžio 23 d. Europos Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3703/85, nustatančiu išsamias bendrųjų marketingo standartų taikymo taisykles tam tikrai šviežiai ir atšaldytai žuviai.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Privalomųjų žuvininkystės produktų tiekimo į rinką reikalavimų (toliau – tiekimo į rinką reikalavimai) tikslas – pagerinti tiekiamų į rinką žuvininkystės produktų kokybę.
2. Tiekimo į rinką reikalavimai nustato kokybės, dydžio arba svorio, įpakavimo ir ženklinimo reikalavimus, jų taikymo ribas ir tam tikrų žuvų rūšių žuvininkystės produktų vertinimo ir svėrimo išsamias taisykles. Neatitinkantys tiekimo į rinką reikalavimų žuvininkystės produktai negali būti tiekiami į rinką.
3. Šiuose tiekimo į rinką reikalavimuose vartojamos sąvokos:
Matomas parazitas – parazitas ar parazitų grupė, kurių matmenys, spalva ar struktūra aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių ir kuriuos, esant geram apšvietimui, galima pamatyti žmogaus akimi, nenaudojant optinių didinamųjų prietaisų.
Partija – tomis pačiomis sąlygomis apdorotas tam tikros rūšies žuvininkystės produktų kiekis, sugautas viename žvejybos rajone ir atgabentas vienu laivu.
Pateikimo forma – žuvininkystės produktų, pateiktų parduoti, išdarinėjimo ar apdorojimo forma, pvz., neišdarinėtos žuvys, žuvys be galvų, išskrostos žuvys ir panašiai.
Pirminis pardavimas – pirminis didmeninis sužvejotų, apdorotų ar perdirbtų laive žuvininkystės produktų, iškrautų uoste, pardavimas arba pardavimas iš žvejybos bei kitų žuvininkystės produktus gabenančių laivų.
Tiekimas į rinką – žuvininkystės produktų siūlymas parduoti ar pardavimas, išskyrus mažmeninę prekybą, kai žvejai žuvininkystės produktus mažais kiekiais tiesiogiai parduoda vartotojams, tačiau visų parduodamų žuvininkystės produktų vertė negali būti didesnė nei 70 litų.
Žvejybos rajonas – įprastu, žvejybos pramonėje vartojamu pavadinimu įvardijama žvejybos vieta.
Žuvininkystės produktai – visų rūšių žuvys, nėgės, vandens vėžiagyviai, moliuskai ir jų produktai.
4. Tiekiami į rinką žuvininkystės produktai turi atitikti Veterinarijos taisykles žuvininkystės produktams, patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 376 (Žin., 2001, Nr. 16-517).
5. Žuvininkystės produktų atitikimą tiekimo į rinką reikalavimus kontroliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai visuose pardavimo ir transportavimo etapuose.
II. Reikalavimai pirminiam pardavimui
7. Pirminiam pardavimui pateikiami žuvininkystės produktai, nurodyti 1 priede pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) 2002 metų versijos kodus 0302, 0306 ir 0307 (šviežios arba šaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą; vėžiagyviai gyvi, švieži arba šaldyti, virti vandenyje arba garuose; moliuskai) turi būti išrūšiuoti pagal šviežumo ir dydžio kategorijas, nurodytas 2 ir 3 prieduose.
8. Žmonių maistui netinkamų vartoti žuvininkystės produktų nustatymo kriterijai nurodyti 2 priedo „Vartoti netinka“ skiltyje.
9. Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos, kitokios žvejų organizacijos ar pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcionai yra atsakingi už parduodamų žuvininkystės produktų išrūšiavimą, kurį turi atlikti minėtų organizacijų tam tikslui įgalioti asmenys.
10. Rūšiavimui atlikti įgaliotų asmenų vardų, pavardžių, asmens kodų ir adresų sąrašas, taip pat juos įgaliojusių organizacijų rekvizitai turi būti raštu pateikti Žuvininkystės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Apie šio sąrašo pasikeitimus per 15 dienų turi būti raštu pranešta minėtoms institucijoms.
III. ŠVIEŽUMO KATEGORIJOS
12. Kiekvienos žuvininkystės produktų partijos šviežumo kategorija nustatoma atsižvelgiant į produktų šviežumą ir kitus papildomus reikalavimus, remiantis atskiroms žuvininkystės produktų grupėms nustatytais vertinimo kriterijais, nurodytais 2 priede.
13. Remiantis 12 punkte nurodytais vertinimo kriterijais, žuvininkystės produktų partijai nustatoma viena iš šviežumo kategorijų:
13.1. ekstra (toliau – E) – aukščiausioji, A arba B – žuvims, kremzlinėms žuvims, galvakojams ir norveginiams omarams;
14. 1 priede nurodyti krabai, didžiosios šukutės ir jūrų sraigės į šviežumo kategorijas nerūšiuojami. Neleidžiama pardavinėti krabų dalimis, krabų patelių su ikrais ir krabų minkštais kiautais.
15. Kiekviena partija turi būti vienodos sudėties. Nedidelėse partijose gali būti nevienodo šviežumo žuvininkystės produktų, tačiau tuomet visai partijai nustatoma šviežumo kategorija, atitinkanti toje partijoje esančių žemiausią šviežumo kategoriją turinčių žuvininkystės produktų kategoriją.
16. Šviežumo kategorija turi būti aiškiai ir neištrinamai užrašyta arba kitaip pažymėta ne mažesnėmis kaip 5 cm aukščio raidėmis tos partijos etiketėje.
17. B šviežumo kategorijos partijos 1 priede nurodytus žuvininkystės produktus pašalinus iš rinkos, kompensacija, numatyta Bendrosios žuvininkystės produktų rinkos organizavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 134 (Žin., 2002, Nr. 42- 1581), neskiriama.
18. E šviežumo kategorijos žuvys, kremzlinės žuvys, galvakojai ir Norvegijos omarai privalo būti be suspaudimo žymių, dėmių, nepažeisti ir nepakitusios spalvos.
19. A šviežumo kategorijos žuvys, kremzlinės žuvys, galvakojai ir Norvegijos omarai turi būti be dėmių ir nepakitusios spalvos. Leidžiama, kad labai nedidelis produktų kiekis partijoje būtų su menkomis suspaudimo žymėmis ir paviršiaus pažeidimais.
20. B kategorijos žuvų, kremzlinių žuvų, galvakojų ir Norvegijos omarų nedidelis kiekis partijoje gali būti su didesnėmis suspaudimo žymėmis ir paviršiaus pažeidimais. Žuvys privalo būti be dėmių ir nepakitusios spalvos.
IV. DYDŽIO KATEGORIJOS
22. 1 priede nurodytų žuvininkystės produktų dydžio kategorija nustatoma pagal žuvininkystės produkto masę arba vienetų skaičių kilograme. Krevetėms, krabams, didžiosioms šukutėms ir jūrų sraigėms dydžio kategorijos nustatomos pagal kiauto plotį.
23. Draudžiama pardavinėti mažesnius nei 3 priede nurodytų minimalių dydžių neapdorotus žuvininkystės produktus, taip pat atsižvelgiant į Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 18 (Žin., 1995, Nr. 13-311), nustatytus verslinius dydžius.
25. Kiekviena partija turi būti vienodos sudėties. Nedidelėse partijose gali būti nevienodo dydžio žuvininkystės produktų, tačiau tuomet visai partijai nustatoma dydžio kategorija, atitinkanti toje partijoje esančių mažiausią dydžio kategoriją turinčių žuvininkystės produktų kategoriją.
26. Dydžio kategorija turi būti aiškiai ir neištrinamai užrašyta arba kitaip pažymėta ne mažesnėmis kaip 5 cm aukščio raidėmis tos partijos etiketėje.
V. Bendrieji reikalavimai
28. Partija laikoma vienodos sudėties, jeigu ne daugiau kaip 10 proc. viso jos kiekio priskiriama žemesnei arba aukštesnei šviežumo ir dydžio kategorijai nei visa likusi partija.
29. Jeigu iš vieno žvejybinio laivo iškrautų, prieš pirminį pardavimą pateiktų rūšiuoti žuvininkystės produktų partijų bendra masė neviršija 100 kg, tokios partijos gali būti laikomos nedidelėmis.
30. Rūšiavimo metu žuvininkystės produktų partijai nustatyta kategorija negali būti pakeista, partiją pateikiant pirminiam pardavimui, išskyrus tą atvejį, jei kategorija pakeičiama kontroliuojant Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
31. Siekiant patikrinti pakrautos standartinės dėžės neto masės atitikimą su deklaruojamąja standartine dėžės talpa kilogramais, ne mažiau kaip viena standartinė dėžė su žuvininkystės produktais iš 100 turi būti pasverta. Neto masė gali būti 5 procentais didesnė arba mažesnė už nustatytą standartinės dėžės talpą kilogramais.
32. Išrūšiuoti žuvininkystės produktai pateikiami pirminiam pardavimui patikrinus Valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriams arba, jiems neatlikus patikrinimo, ne anksčiau kaip po 1 valandos išrūšiavus žuvininkystės produktus.
33. Siekiant nustatyti bendrą pirminiam pardavimui pateikiamų žuvininkystės produktų masę, talpykla (tara), į kurią buvo pakrauti žuvininkystės produktai, turi būti pasveriama. Jei pasverti neįmanoma, bendra pirminiam pardavimui pateikiamų žuvininkystės produktų masė apskaičiuojama sudedant standartinių dėžių neto mases, prieš tai pasvėrus keletą standartinių dėžių, atrinktų pagal mėginių atrinkimo metodiką.
34. Perkraunamų iš vieno laivo į kitą silkių arba skumbrių masė apskaičiuojama koeficientus, nurodytus 4 priede, dauginant iš:
34.1. sugautų žuvininkystės produktų tūrio arba rezervuarų žuvininkystės produktams laikyti tūrio, išmatuoto naudojant atitinkamas matavimo priemones;
35. Visi žvejybos laivai turi būti parengę atitinkamas priemones žuvininkystės produktų kokybei išsaugoti.
VI. Mėginių sudarymas
37. Pelaginių rūšių žuvims, nurodytoms 5 priede, šviežumo ir dydžio kategorijos gali būti nustatytos įvertinus mėginius, sudarytus pagal mėginių atrinkimo metodiką. Mėginiai sudaromi taip, kad būtų užtikrintas kuo tikslesnis šviežumo ir dydžio kategorijų nustatymas.
38. Mėginiai turi būti tipiški tos partijos žuvininkystės produktams. Mėginiai visada turi būti atrenkami pagal tą pačią metodiką, atsižvelgiant į nusistovėjusią mėginių ėmimo praktiką, mėginių masę ir visą pirminiam pardavimui pateiktą žuvininkystės produktų kiekį.
39. Jeigu pirminiam pardavimui pateiktas žuvininkystės produktų kiekis didesnis nei 100 tonų, mėginių masė turi būti ne mažesnė nei 0,08 proc. viso kiekio. Minimali mėginių masė priklausomai nuo pirminiam pardavimui pateiktų žuvininkystės produktų kiekio yra:
Pirminiam pardavimui pateiktas kiekis (tonomis) |
Minimali mėginių masė (kg) |
Mažiau negu 5 nuo 5 iki 15 nuo 15 iki 40 nuo 40 iki 60 nuo 60 iki 80 nuo 80 iki 100 nuo 100 arba daugiau |
8 20 40 60 80 100 120 |
40. Kai žuvininkystės produktai iškraunami iš žvejybos laivų su įrengtais rezervuarais žuvininkystės produktams laikyti, mėginiai turi būti imami iš kiekvieno rezervuaro pagal 39 punkto reikalavimus.
41. Mėginius sudarantys žuvininkystės produktai turi būti išrūšiuojami remiantis atskiriems žuvininkystės produktų tipams nustatytais šviežumo vertinimo kriterijais, pateiktais 2 priede, ir dydžių skale, pateikta 3 priede. Visai žuvininkystės produktų partijai priskiriamos mėginiams nustatytos kategorijos, jei vizualiai patikrinus nekyla abejonių dėl mėginių tipiškumo partijos žuvininkystės produktams.
42. Jei išrūšiavus mėginius sudarančius žuvininkystės produktus nustatoma, kad:
42.1. ištirtų žuvininkystės produktų dalis, sudaranti daugiau kaip 10 proc. mėginių kiekio, priskirtina B šviežumo kategorijai, antrą kartą imami mėginiai, kurių masė ne mažesnė nei nurodyta 39 punkte. Jei antrą kartą paimtų mėginių žuvininkystės produktų kokybė yra aukštesnė nei B šviežumo kategorijos, žuvininkystės produktų partiją, iš kurios paimti mėginiai, galima priskirti aukštesnei negu B šviežumo kategorijai;
42.2. ištirtų žuvininkystės produktų dalis neatitinka žmonių maistui skirtiems žuvininkystės produktams keliamų reikalavimų, žuvininkystės produktų partijos, iš kurios buvo paimti mėginiai, negalima parduoti žmonių maistui.
VII. REIKALAVIMAI IMPORTUOJAMIEMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS
44. Importuojami žuvininkystės produktai, nurodyti 1 priede, gali būti pateikti pirminiam pardavimui Lietuvos Respublikoje tik įpakuoti, ant pakuotės aiškiai ir neištrinamai pateikiant šią informaciją:
Privalomųjų žuvininkystės produktų
tiekimo į rinką reikalavimų
1 priedas
ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAI, KURIUOS PRIVALOMA IŠRŪŠIUOTI PRIEŠ PIRMINĮ PARDAVIMĄ
Jūrinės žuvys pagal prekės kodą 0302 |
Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) |
Ilgapelekis tunas (Thumius alalunga) |
Paprastasis txmzs(Thunnus thynnus) |
Didžiaakis tunas (Thunnus or Parathunnus obesus) |
Silkių rūšys (Clupea parengus) |
Menkių rūšys (Godus Morhua) |
Sardinių rūšys (Sardina pilchardus) |
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefmus) |
Amerikinis polakas (ledjūrio menkė) (Pollachius virens) |
Polakas (Pollachius pollachius) |
Skumbrių rūšys (Scomber scombrus) |
Skumbrių rūšys (Scomber japonicus) |
Paprastosios stauridės (Trachurus gentis) |
Paprastasis dygliaryklis ir paprastieji katrykliai (Sgualus acanthias ir Scyliorhinus gentis) |
Paprastieji jūrų ešeriai (Sebastes gentis) |
Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) |
Šiaurinis putasu (Micromestistius poutassou arba Godus poutassou) |
Molvos (Molva gentis) |
Paprastieji ančiuviai (Engraulis gentis) |
Jūros lydekų rūšys (Merluccius merluccius) |
Megrimai (Lepidorhombus gentis) |
Jūrų karšiai (Brama gentis) |
Paprastieji jūrų velniai (Lophius gentis) |
Gelsvapelekė plekšnė (paprastoji limanda) (Limanda limanda) |
Europinė mažažiotė plekšnė (Microstomus kiti) |
Prancūzinė menkenė (Trisopterus luscus) ir mažoji menkenė (Trisopterus minutus) |
Dryžasis jūrų karosas (Boops boops) |
Paprastoji smaridė (Maena (Spicara) smaris) |
Atlanto jūrų ungurys (Conger conger) |
Paprastieji jūrų gaidžiai (Trigla gentis) |
Paprastosios kefalės (Mugil gentis) |
Paprastosios rombinės rajos (Raja gentis) |
Upinė (paprastoj i)plekšnė (Platichthysflesus) |
Paprastieji jūrų liežuviai (Šoka gentis) |
Uodegotoji kardžuvė ir juodoji kardžuvė (Lepidopus caudatus ir Aphanopus carbo) |
Barzdotė, Viduržemio jūros barzdotė (Muilus barbatus, Muilus surmuletus) |
Daugiadantis karosas (Spondyliosoma cantharus) |
Vėžiagyviai, jeigu pateikiami gyvi, švieži, atšaldyti, išvirti garuose arba vandenyje, pagal prekės kodą 0306 |
Paprastoji krevetė (Crangon crangon) ir paprastoji šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) |
Paprastasis krabas miegalius (Cancer pagurus) |
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
Galvakojai pagal prekės kodą 0307 |
Paprastoji sepija ir didžioji sepįja (Sepia officinalis ir Rossia macrosoma) |
Vandens bestuburiai pagal prekės kodą 0307 |
Didžioji šukutė (Pecten malimus) |
Jūrų sraigė (bukcina) (Buccinum undatum) |
______________
Privalomųjų žuvininkystės produktų
tiekimo į rinką reikalavimų
2 priedas
ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ GRUPĖS IR JŲ ŠVIEŽUMO VERTINIMO KRITERIJAI
Šiame priede nurodyti šviežumo vertinimo kriterijai taikomi šiems žuvininkystės produktams ar jų grupėms:
1. Baltosioms žuvims:
juodadėmė menkė, menkė, amerikinis polakas (ledjūrio menkė), polakas, paprastasis jūrinis ešerys, paprastasis merlangas, molva, jūrų lydeka, jūrų karšis, paprastasis jūrų velnias, prancūzinė menkenė ir mažoji menkenė, dryžasis jūrų karosas (bopsis), paprastoji smaridė, Atlanto jūrų ungurys, paprastasis jūrų gaidys), paprastoji kefalė, paprastasis jūrų liežuvis, paprastoji limanda (gelsvapelekė plekšnė), europinė mažažiotė plekšnė, (paprastoji) upinė plekšnė, uodeguotoji kardžuvė ir juodoji kardžuvė.
2. Mėlynosioms žuvims:
ilgapelekis tunas, paprastasis tunas, didžiaakis tunas, šiaurinis putasu, silkė, sardinė, skumbrė, paprastoji stauridė, paprastasis ančiuvis.
1. Baltosios žuvys
|
Kriterijai |
|||
|
Šviežumo kategorijos |
Vartoti netinka |
||
|
Ekstra |
A |
B |
|
Oda |
Ryški, vaivorykštinis pigmentas (išskyrus paprastojo jūrinio ešerio) arba opalinis pigmentas; be spalvos pokyčių |
Pigmentacija ryški, tačiau neblizgi |
Pigmentacija beprarandanti spalvą ir pilka |
Pilka pigmentacija1 |
Odos gleivės |
Vandeningos, skaidrios |
Blausokos |
Pieno spalvos |
Gelsvai pilkos, neskaidrios gleivės |
Akys |
Išgaubtos (išsprogusios); juodos, vyzdys ryškus; skaidri akies ragena |
Išgaubtos ir šiek tiek įdubusios; vyzdys pilkai juodas; akies ragena šiek tiek opalo spalvos |
Plokščios; akies ragena opalo spalvos; vyzdys neskaidrus |
Akies vidus įdubęs; pilkas vyzdys; akies ragena pieno spalvos1 |
Žiaunos |
Ryškios spalvos; be gleivių |
Mažiau spalvingos; skaidrios gleivės |
Rudos ar pilkos, beprarandančios spalvą; tirštos neskaidrios gleivės |
Gelsvos; pieno spalvos gleivės |
Pilvaplėvė (išskrostos žuvies) |
Lygi; ryškios spalvos; sunkiai nuplėšiama nuo žuvienos |
Šiek tiek pilka; galima nuplėšti nuo žuvienos |
Marga; lengvai nuplėšiama nuo žuvienos |
Nesukibusi su žuviena1 |
Žiaunų ir pilvo ertmės kvapas: - baltųjų žuvų, išskyrus jūrines plekšnes - jūrinės plekšnės |
Jūros dumblių Šviežio aliejaus; aštrus; žemės kvapas |
Jūros dumblių kvapo nėra; neutralus kvapas Aliejaus; jūros dumblių arba šiek tiek salstelėjęs |
Raugo kvapas; šiek tiek rūgštokas Aliejaus; raugo kvapas; troškus, šiek tiek apkartęs |
1Rūgštus Rūgštus |
Žuviena |
Kietoka ir elastinga; paviršius lygus2 |
Mažiau elastinga |
Šiek tiek suminkštėjusi (suglebusi), mažiau elastinga; vaškinė (švelni) ir pilkas paviršius |
Minkšta (suglebusi)1; žvynus lengva nuplėšti nuo odos, paviršius gana raukšlėtas |
Papildomi kriterijai jurų velniui be galvos
|
|
|
|
|
Kraujagyslės |
Ryškūs kontūrai ir |
Ryškūs kontūrai; |
Išsisklaidę ir rudos |
Visiškai1 išsisklaidę, mėsa ruda ir |
(išeinamosios |
šviesiai raudonos |
kraujas patamsėjęs |
|
pageltonavusi |
angos |
spalvos |
|
|
|
raumenų) |
|
|
|
|
Arba dar labiau sugedusi.
Jei šviežia žuvis iki pomirtinio sustingimo pradžios nėra kieta ir elastinga, jai vis tiek priskiriama ekstra kategorija.
|
Kriterijai |
|||
|
Šviežumo kategorijos |
Vartoti netinka |
||
|
Ekstra |
A |
B |
|
Oda2 |
Pigmentacija ryški, vaiskios, žvilgančios ir vaivorykštinės spalvos; aiškus nugaros ir vidurinės dalies paviršių skirtumas |
Nežvilga ir nespindi; spalvos pilkesnės; nugaros ir pilvo dalies paviršių skirtumas menkesnis |
Pilkos, neblizgios, neraiškios spalvos; žuvį sulenkus, oda raukšlėjasi |
Pigmentacija labai pilka; oda nesukibusi su žuviena1 |
Odos gleivės |
Vandeningos, skaidrios |
Blausokos |
Pieno spalvos |
Gelsvai pilkos, neskaidrios gleivės1 |
Žuvienos konsistencija |
Labai kieta, nelanksti |
Pakankamai nelanksti, kieta |
Minkštoka |
Minkšta (suglebusi)1 |
Žiaunų apnašos |
Sidabro spalvos |
Sidabro spalvos, šiek tiek paraudusios arba parudavusios |
Rudokos ir gausiai infiltruotos krauju |
Gelsvos1 |
Akys |
Išgaubtos, išsprogusios; vyzdys mėlynai juodas, ryškios spalvos; akies vokas skaidrus |
Išgaubtos ir šiek tiek įdubusios; tamsus vyzdys, akies ragena šiek tiek opalo spalvos |
Plokščios; vyzdžio kontūrai neryškūs; akis pakraujavusi |
Akies vidus įdubęs; pilkas vyzdys; akies ragena pieno spalvos1 |
Žiaunos |
Vientisai nuo tamsiai raudonos iki purpurinės spalvos. Be gleivių |
Mažiau ryški spalva; žiaunų pakraščiai šviesesni. Skaidrios gleivės |
Atsirandančios tirštos bespalvės neskaidrios gleivės |
Gelsvos; pieno spalvos gleivės1 |
Žiaunų kvapas |
Šviežias jūros dumblių; aitrus; jodo kvapas |
Bekvapės arba juros dumblių. Neutralus kvapas |
Nežymus sieros, riebalų kvapas, gaižus kiaulienos arba pūvančio vaisiaus kvapas |
Rūgštus puvėsių1 |
Arba dar labiau sugedusi.
2 Silkei ir skumbrei, laikomai šaltame jūros vandenyje (ledu atvėsintame jūros vandenyje (LAJV) ar mechaniškai atšaldytame jūros vandenyje (MAJV)) A kriterijus taikomas ekstra ir A kategorijoms.
3 Atvėsinta ledu žuvis apkarsta, po to įgauna troškų kvapą. LAJV/MAJV žuvis įgauna troškų kvapą, po to apkarsta.
3. Kremzlinės žuvys
|
Kriterijai |
|||
|
Šviežumo kategorijos |
Vartoti netinka |
||
|
Ekstra |
A |
B |
|
Akys |
Išgaubtos, labai blizgios ir vaivorykštinės; maži vyzdžiai |
Išgaubtos ir šiek tiek įdubusios; praradę blizgesį ir vaivorykštines spalvas, vyzdžiai ovalūs |
Plokščios, pilkos |
Įdubusios, gelsvos1 |
Išvaizda |
Kūnas sustingęs arba tik iš dalies sustingęs; nedidelis kiekis skaidrių gleivių ant odos |
Kūnas po sustingimo; nėra gleivių ant odos, o ypač žiotyse ir žiaunų plyšiuose |
Šiek tiek gleivių yra žiotyse ir žiaunų plyšiuose; šiek tiek suploti nasrai |
Žiotyse ir žiaunų plyšiuose gausu gleivių1 |
Kvapas |
Jūros dumblių kvapas |
Nėra kvapo arba vos juntamas šlapimo, tačiau ne amoniako kvapas |
Nežymus amoniako kvapas; rūgštus |
Aštrus amoniako kvapas1 |
Budingi arba papildomi kriterijai rajai
Ekstra |
A |
B |
Vartoti netinka |
||||||
|
Oda |
Blizgi, vaivorykštinė ir spindinti pigmentacija, vandeningos gleivės |
Ryški pigmentacija vandeningos gleivės |
Pigmentacija beprarandanti spalvas ir pilkėjanti, neskaidrios gleivės |
Bespalvė, oda susiraukšlėjusi, tirštos gleivės |
|
|||
|
Žuvienos struktūra |
Kieta ir elastinga |
Kieta |
Minkšta |
Suglebusi |
|
|||
|
Išvaizda |
Pelekų kraštai pusiau skaidrūs ir išlenkti |
Standūs pelekai |
Minkšti pelekai |
Nusvirę pelekai |
|
|||
|
Pilvas |
Baltas ir blizgus, aplink pelekus su rausvai violetine juosta |
Baltas ir blizgus, su raudonomis dėmėmis, susitelkusiomis tik prie pelekų |
Baltas ir papilkėjęs, gausu raudonų ir geltonų dėmių |
Nuo geltonos iki žalsvos spalvos, raudonos dėmės pačioje žuvienoje |
|
|||
1 Arba dar labiau sugedusios.
4. Galvakojai
|
Kriterijai |
||
|
Šviežumo kategorijos |
||
|
Ekstra |
A |
B |
Oda |
Ryški pigmentacija, oda sukibusi su mėsa |
Neryški pigmentacija; oda sukibusi su mėsa |
Bespalvė; lengvai nuplėšiama nuo mėsos |
Mėsa |
Labai kieta; perlo baltumo |
Kieta, kreidos baltumo |
Šiek tiek minkšta, šviesiai rožinė arba gelsva |
Čiuptuvai |
Sunkiai pajudinami |
Sunkiai pajudinami |
Kur kas lengviau pajudinami |
Kvapas |
Šviežias; jūros dumblių |
Silpnas arba bekvapis |
Rašalo kvapas |
5. Vėžiagyviai:
5.1. Krevetės
|
Kriterijai |
||
|
Šviežumo kategorijos |
||
|
Ekstra |
A |
|
|
Minimalūs reikalavimai |
Kiauto paviršius: drėgnas ir žvilgantis Perdedamos iš vieno indo į kitą, byra nesukibusios Mėsa neturi pašalinio kvapo Nesmėlėtos, neaptrauktos gleivėmis, be svetimkūnių ar priemaišų |
Tie patys reikalavimai kaip ir ekstra kategorijai |
|
Išvaizda:
1. nelukštentų krevečių
2. giliavandenių krevečių |
Ryškios rožinės spalvos su smulkiais baltais taškeliais; kiauto krūtininė dalis daugiausia šviesios spalvos
Vientisa rožinė spalva |
Nuo šiek tiek išblukusios rausvai rožinės iki melsvai raudonos spalvos, su baltais taškeliais; krūtininė kiauto dalis šviesi, virstanti pilka Rožinės spalvos, galva gali būti pradėjusi juoduoti |
|
Mėsos būklė krevetes lukštenant ir po lukštenimo |
Kiautas nusilupa lengvai, mėsos prarandama minimaliai Kieta, bet ne tvirta |
Kiautas nusilupa lengvai, mėsos prarandama mažai
Mažiau kieta, tvirtoka |
|
Krevečių kūnelių gabaliukai |
Gali būti vienas kitas gabaliukas |
Gali būti nedidelis krevečių gabaliukų kiekis |
|
Kvapas |
Šviežias jūros dumblių; saldokas |
Rūgštokas; neturi jūros dumblių kvapo |
5.2. Norveginis omaras
|
Kriterijai |
||
|
Šviežumo kategorijos |
||
|
Ekstra |
A |
B |
Kiautas |
Blyškiai raudonas arba nuo rožinės iki rausvai gelsvos spalvos |
Blyškiai raudona arba nuo rožinės iki gelsvai raudonos; nėra juodų dėmių |
Spalva blanki; kai kur juodos dėmės ir pilkos spalvos, ypač ant kiauto ir tarp uodegos segmentų |
Akys ir žiaunos |
Blizgančios juodos akys; rožinės spalvos žiaunos |
Akys pilkos ir pilkai juodos; žiaunos pilkšvos |
Žiaunos tamsiai pilkos arba šiek tiek pilkšvos spalvos ant viršutinės kiauto dalies |
Kvapas |
Vėžiagyviams būdingas švelnus aromatas |
Nėra vėžiagyviams būdingo kvapo. Nėra amoniako kvapo |
Šiek tiek rūgštus |
Mėsa (uodega) |
Pusiau skaidri, mėlynos spalvos, palaipsniui įgaunanti baltą spalvą |
Nėra pusiau skaidri, tačiau ne bespalvė |
Neskaidri ir pilkos išvaizdos |
______________
Privalomųjų žuvininkystės produktų
tiekimo į rinką reikalavimų
3 priedas
DYDŽIO KATEGORIJOS
Dydžių skalė |
Minimalus dydžiai, kurių privaloma laikytis |
|
||||||||||
Žuvų rūšys |
Dydis |
Vienos žuvies masė (kg)1 |
Žuvų skaičius viename kilograme2 |
Regionas |
Geografinė zona |
Minimalus dydis |
|
|||||
Silkės (Clupea harengus) |
1 2 3 4(a) |
0,25 ir daugiau nuo 0,125 iki 0,250 nuo 0,085 iki 0,125 nuo 0,050 iki 0,085 |
4 ar mažiau nuo 5 iki 8 nuo 9 iki 11 nuo 12 iki 20 |
1 2 3 |
ICES Vb (EC zona) (a) (b) |
20 cm 20 cm 18 cm 20 cm |
|
|||||
Į pietus nuo 59°30 šiaurės platumos pagaunamos ir iškraunamos strimelės Į šiaurę nuo 59 30' šiaurės platumos pagaunamos ir iškraunamos strimelės |
4(b) 4(c) 5 6 |
nuo 0,036 iki 0,085 nuo 0,057 iki 0,085 nuo 0,031 iki 0,057 nuo 0,023 iki 0,031 |
nuo 12 iki 27 nuo 12 iki 17 nuo 18 iki 32 nuo 33 iki 44 |
|
|
|
||||||
Sardinės (Sardina pilchardus) Viduržemio jūros |
1 2 3 4 |
0,067 ir daugiau nuo 0,042 iki 0,067 nuo 0,028 iki 0,042 nuo 0,015 iki 0,028 nuo 0,011 iki 0,028 |
15 ar mažiau nuo 16 iki 24 nuo 25 iki 3 5 nuo 36 iki 67 nuo 36 iki 91 |
|
|
dar nenustatytas |
||||||
Paprastieji katrykliai (Scyliorhinus gentisj |
1 2 3 |
2 ir daugiau nuo 1 iki 2 nuo 0,5 iki 1 |
|
|
|
|
||||||
Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes gentisj |
1 2 3 |
2 ir daugiau nuo 0,6 iki 2 nuo 0,35 iki 0,6 |
|
|
|
|
||||||
Atlanto menkė (Gadus morhua) |
1 2 3 4 5 |
7 ir daugiau nuo 4 iki 7 nuo 2 iki 4 nuo 1 iki 2 nuo 0,3 iki 1 |
|
1 2 3 Baltijos |
(a) (b) Į pietus nuo 59 30' šiaurės platumos |
35 cm 35 cm 30 cm 35 cm 35 cm |
||||||
Amerikinis polakas (ledjūrio menkė) (Pollachius virens) |
1 2 3 4 |
5 ir daugiau nuo 3 iki 5 nuo 1,5 iki 3 nuo 0,3 iki 1,5 |
|
1 2 3 Baltijos |
(a) (b) Į pietus nuo 59 30' šiaurės platumos |
35 cm 35 cm 30 cm 35 cm 30 cm |
||||||
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) |
1 2 3 4 |
1 ir daugiau nuo 0,57 iki 1 nuo 0,37 iki 0,57 nuo 0,17 iki 0,37 |
|
1 2 3 |
ICES Vb (EC zona) (a) (b) |
30 cm 30 cm 27 cm 30 cm |
||||||
Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) |
1 2 3 4 |
0,5 ir daugiau nuo 0,35 iki 0,5 nuo 0,25 iki 0,35 nuo 0,11 iki 0,25 |
|
1 2 3 |
(a) (b) |
27 cm 23 cm 23 cm 23 cm |
||||||
Molvos (Molva gentisj |
1 2 3 |
5 ir daugiau nuo 3 iki 5 nuo 1,2 iki 3 |
|
1 2 3 |
(a) (b) |
nenustatytas 63 cm |
||||||
Scomber scombrus skumbrių rūšys Viduržemio jūra |
1 2 3 |
0,5 ir daugiau nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,1 iki 0,2 nuo 0,08 iki 0,2 |
50 ir daugiau nuo 51 iki 125 nuo 126 iki 250 nuo 126 iki 325 |
1 2 3 5 |
Išskyrus Šiaurės jūrą Šiaurės jūra Viduržemio jūra |
20 cm 20 cm 30 cm 20 cm 20 cm 18 cm |
||||||
Scomber j aponicus skumbrių rūšys |
1 2 3 4 |
0,5 ir daugiau nuo 0,25 iki 0,5 nuo 0,14 iki 0,25 nuo 0,05 iki 0,14 |
|
|
|
|
||||||
Paprastieji ančiuviai (Engraulis gentis) |
1 2 3 4
|
0,033 ir daugiau nuo 0,020 iki 0,033 nuo 0,012 iki 0,020 nuo 0,008 iki 0,012 |
30 ar mažiau nuo 31 iki 50 nuo 51 iki 83 nuo 84 iki 125 |
3 3 |
Išskyrus ICES IX a) ICES IX a) Viduržemio jūra |
12 cm 10 cm 9 cm |
||||||
Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) |
1 2 3 4 |
0,6 ir daugiau nuo 0,4 iki 0,6 nuo 0,3 iki 0,4 nuo 0,15 iki 0,3 |
|
1 2 3 Baltijos |
(a) (b) Šiaurės jūra nuo 22 iki 25 rajono nuo 26 iki 28 rajono 29 rajonas į pietus nuo 59 30' šiaurės platumos |
25 cm 25 cm 27 cm 27 cm 25 cm 25 cm 21 cm 18 cm |
||||||
Jūrų lydeka (Merluccius merluccius) Viduržemio jūra |
1 2 3 4 5 |
2,5 ir daugiau nuo 1,2 iki 2,5 nuo 0,6 iki 1,2 nuo 0,28 iki 0,6 nuo 0,2 iki 0,28 nuo 0,15 iki 0,28 |
|
1 2 3 |
(a) (b) Viduržemio jūra |
30 cm 30 cm 30 cm 27 cm 20 cm |
||||||
Megrimai (Lepidorhombus gentis) Viduržemio jūra |
1 2 3 4
|
0,45 ir daugiau nuo 0,25 iki 0,45 nuo 0,20 iki 0,25 nuo 0,11 iki 0,20 nuo 0,05 iki 0,20 |
|
1 2 3 |
(a) (b) |
25 cm 25 cm 25 cm 20 cm |
||||||
Jūrų karšiai (Brama gentis) |
1 2 |
0,8 ir daugiau nuo 0,2 iki 0,8 |
|
|
|
|
||||||
Paprastieji jūrų velniai (Lophius gentisj neišdarinėtas, išskrostas |
1 2 3 4 5 |
8 ir daugiau nuo 4 iki 8 nuo 2 iki 4 nuo 1 iki 2 nuo 0,5 iki 1 |
|
1 2 3 |
(a) (b) Viduržemio jūra |
nenustatytas nenustatytas 30 cm |
||||||
Paprastieji jūrų velniai (Lophius gentisj be galvų |
1 2 3 4 5 |
4 ir daugiau nuo 2 iki 4 nuo 1 iki 2 nuo 0,5 iki 1 nuo 0,2 iki 0,5 |
- |
|
|
- |
||||||
Paprastoji limanda (gelsvapelekė plekšnė) (Limanda limanda) |
1 2 |
0,25 ir daugiau nuo 0,13 iki 0,25 |
|
1 2 3 |
(a) (b) Šiaurės jūra |
15 cm 15 cm 23 cm 23 cm 23 cm |
||||||
Europinė mažažiotė plekšnė (Microstomus kitt) |
1 2 3 |
0,6 ir daugiau nuo 0,35 iki 0,6 nuo 0,18 iki 0,35 |
|
1 2 3 |
(a) (b) |
25 cm 25 cm 25 cm 25 cm |
||||||
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga) |
1 2 |
4 ir daugiau nuo 1,5 iki 4 |
|
|
|
|
||||||
Paprastasis tunas (Thunnus thynnus) |
1 2 3 4 5 |
70 ir daugiau nuo 50 iki 70 nuo 25 iki 50 nuo 10 iki 25 nuo 6,4 iki 10 |
|
|
Viduržemio jūra |
70 cm arba 6,4 kg |
||||||
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus) |
1 2 |
10 ir daugiau nuo 3,2 iki 10 |
|
|
|
|
||||||
Polakas (Pottachius pollachius) |
1 2 3 4 |
5 ir daugiau nuo 3 iki 5 nuo 1,5 iki 3 nuo 0,3 iki 1,5 |
|
1 2 3 |
(a) (b) |
30 cm 30 cm |
||||||
Šiaurinis putasu (Microme- sistius poutassou arba Gadus poutasou) |
1 2 3 4 |
|
7 ar mažiau nuo 8 iki 14 15 iki 25 26 iki 30 |
|
|
|
||||||
Prancūzinė menkenė (Trisopterus luscus) ir mažoji menkenė (Trisopterus minutus) |
1 2 3 4
|
0,4 ir daugiau 0,25 iki 0,4 0,125 iki 0,25 0,05 iki 0,125 |
|
3 |
|
nenustatytas |
||||||
Dryžasis jūrų karosas (Boops boops) |
1 2 3 |
|
5 ar mažiau nuo 6 iki 31 nuo 32 iki 70 |
|
|
|
||||||
Paprastoji smaridė (Maena smaris) |
1 2 3 |
|
20 ar mažiau nuo 21 iki 40 nuo 41 iki 90 |
|
|
|
||||||
Atlanto jūrų ungurys (Conger conger) |
1 2 3 |
7 ir daugiau nuo 5 iki 7 nuo 0,5 iki 5 |
|
1 2 3 |
(a) (b) |
58 cm 58 cm |
||||||
Paprastieji jūrų gaidžiai (Trigla gentisj |
1 2 3 4 |
1 ir daugiau nuo 0,4 iki 1 nuo 0,2 iki 0,4 nuo 0,06 iki 0,2 |
|
|
|
|
||||||
Kiti jūrų gaidžiai |
1 2 |
0,25 ir daugiau 0,2 – 0, 25 |
|
|
|
|
||||||
Paprastosios stauridės (Trachurus gentisj |
1 2 3 4 5 |
0,6 ir daugiau nuo 0,4 iki 0,6 nuo 0,2 iki 0,4 nuo 0,08 iki 0,2 nuo 0,02 iki 0,08 |
|
1 2 3 5 |
Viduržemio jūra |
15 cm 15 cm 15 cm 15 cm 12 cm |
||||||
Paprastosios kefalės (Mugil gentisj |
1 2 3 4 |
1 ir daugiau nuo 0,5 iki 1 nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,1 iki 0,2 |
|
1 2 3 |
(a) (b) Viduržemio jūra |
20 cm 20 cm 16 cm |
||||||
Paprastosios rombinės rajos (Raja gentis) |
1 2 3 4 |
5 ir daugiau nuo 3 iki 5 nuo 1 iki 3 nuo 0,3 iki 1 |
|
|
|
|
||||||
Paprastosios rombinės rajos pelekai |
1 2 |
3 ir daugiau nuo 0,5 iki 3 |
|
|
|
|
||||||
(Paprastoji) upinė plekšnė (Platichtys flesus) |
1 2 |
daugiau kaip 0,3 nuo 0,2 iki 0,3 (įskaitant) |
|
1 2 3 Baltijos |
(a) (b) 22-25 rajonai 26-28 rajonai 29-32 rajonai į pietus nuo 59° 30 šiaurės platumos |
24 cm 24 cm 24cm 24 cm 25 cm 21 cm 18 cm |
||||||
Paprastieji jūrų liežuviai (Solea gentisj |
1 2 3 4 5 |
0,5 ir daugiau nuo 0,33 iki 0,5 nuo 0,25 iki 0,33 nuo 0,17 iki 0,25 nuo 0,12 iki 0,17 |
|
1 2 3 |
(a) (b) Viduržemio jūra |
24 cm 24 cm 24 cm 24 cm 20 cm |
||||||
|
1 2 3 4 5 |
0,5 ir daugiau nuo 0,33 iki 0,5 nuo 0,25 iki 0,35 nuo 0,20 iki 0, 25 nuo 0,12 iki 0,2 |
|
|
|
|
||||||
Uodegotoji kardžuvė (Lepidopus caudatus) |
1 2 3 4 |
3 ir daugiau nuo 2 iki 3 nuo 1 iki 2 nuo 0,5 iki 1 |
|
|
|
|
||||||
Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo) |
1 2 |
3 ir daugiau nuo 0,5 iki 3 |
|
|
|
|
||||||
Paprastoji ir didžioji sepijos (Sepia offi- cinalis ir Rossa macrosoma) |
1 2 3 |
0,5 ir daugiau nuo 0,3 iki 0,05 nuo 0,1 iki 0,3 |
|
|
|
|
||||||
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
1 2 3 4 |
|
20 ir mažiau nuo 21 iki 30 nuo31 iki 40 daugiau kaip 40 |
2 2 2 3 |
Skagerako ir Kategato sąsiauriai išskyrus Škotiją Airijos jūra [ICES Via) ir Vila)], Skagerako ir Kategato sąsiauriai Vakarą Škotija ir Airijos jūra [ICES VI a) ir Vila)] Viduržemio jūra |
40 mm (*) 130mm(„) 25 mm () 85 mm („) 20 mm () 70mm () 20mm () 70mm () 20mm () 70mm () |
||||||
Norveginio omaro uodegos |
1 2 3 4 |
|
60 ir mažiau nuo 61 iki 120 nuo 121 iki 180 daugiau kaip 180 |
2 2 2 3 |
Skagerako ir Kategato sąsiauriai išskyrus vakarą Škotiją Airijos jūrą [ICES VIa) ir Vila)], Skagerako ir Kategato sąsiauriai Vakarą Škotija ir Airijos jūra [ICES VIa) ir Vila)] |
72 mm 46 mm 37 mm 37 mm |
||||||
Paprastoji krevetė (Crangon crangon) |
1 2 |
6,8 mm ir daugiau 3 6,5 mm ir daugiau |
|
|
|
|
||||||
Šviežios arba atšaldytos paprastosios šiaurinės krevetės (Pandalus borealis) |
Vienodo dydžio |
|
250 ir mažiau |
|
|
|
||||||
Vandenyje arba garuose išvirtos paprastosios šiaurinės krevetės |
1 2 |
|
160 ir mažiau nuo 161 iki 250 |
|
|
|
||||||
Paprastasis krabas miegalius (Cancer pagurus) |
1 2 |
16 cm ir didesni 4 nuo 13 iki 16 cm 4 |
|
|
|
|
||||||
1 Nurodoma tik apatinė dydžio riba.
2 Abiejų skumbrių rūšių 1 kilograme turi būti 25 žuvys.
3 Kiauto plotis.
4 Kiauto plotis plačiausioje vietoje.
a Išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius.
b Skagerako ir Kategato sąsiauriai.
*Kiauto ilgis.
**Visas ilgis.
______________
Privalomųjų žuvininkystės produktų
tiekimo į rinką reikalavimų
4 priedas
ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ MASĖS APSKAIČIAVIMO KOEFICIENTAI
Žuvų rūšys |
Dydžio kategorijos |
Turis, m3 |
Koeficientai |
Silkės |
1 2 3 |
1 |
0,86 |
Skumbrės |
1 2 3 |
1 |
0,8 |
______________
Privalomųjų žuvininkystės produktų
tiekimo į rinką reikalavimų
5 priedas
PELAGINIŲ RUSIŲ ŽUVYS