LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ TEIKIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

 

2014 m. spalio 16 d. Nr. ĮV-714

Vilnius

 

Vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr.  1407/2013 „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai“ (OL 2013 L 352, p. 1), 2014 m. birželio 17 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr.  651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) I skyriumi ir 53 ir 54 straipsniais  bei Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios su visais pakeitimais ir papildymais:

2.1.  Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m lapkričio 18 d. įsakymą Nr.  ĮV-  771 „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių 2014 metais“;

2.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m lapkričio 19 d. įsakymą Nr. ĮV- 774 „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų prioritetinių veiklų rėmimo sričių priemonių 2014 metais“.

 

 

Kultūros ministras                                                                                         Šarūnas Birutis


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-714

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ TEIKIMO GAIRĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės (toliau – Gairės) nustato Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas) lėšomis remiamas sritis, projektų vertinimo prioritetus ir kriterijus, paraiškų teikimo ir vertinimo tvarką, lėšų skyrimo ir jų panaudojimo tvarką, projektų vykdymo ir atsiskaitymo už skirtas lėšas tvarką.

2. Fondą administruoja Lietuvos kultūros taryba (toliau – Taryba). Informacija apie Fondą skelbiama Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt.

3. Gairės yra parengtos vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai“ (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau – De minimis pagalbos reglamentas), 2014 m. birželio 17 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) (toliau – Išimties reglamentas), Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymu ir kitais teisės aktais.

4. Gairės taikomos pareiškėjams, teikiantiems paraiškas, ir ekspertams bei Tarybai, vertinančiai ir atrenkančiai finansuojamus projektus bei prižiūrinčiai jų įgyvendinimą ir atsiskaitymą už skirtas lėšas.

5. Finansavimas projektams yra skiriamas vadovaujantis Išimties reglamento I skyriaus ir 53 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatomis, išskyrus kultūros ir meno srities periodinės spaudos ir žurnalų (spausdintų ir elektroninių) finansavimui, kai vadovaujamasi De minimis pagalbos reglamentu.

6. Gairių nuostatos valstybės stipendijų kultūros ir (ar) meno kūrėjams (toliau – stipendijos) skyrimo tvarkai taikomos tiek, kiek stipendijų skyrimo tvarkos nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 9 „Dėl valstybės stipendijų meno kūrėjams“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. sausio 10 d. įsakymas         Nr. ĮV-18 „Dėl stipendijų kultūros kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

7. Gairėse vartojamos sąvokos:

7.1. Ekspertas – specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos ir patirties jam pavedamose spręsti užduotyse turintis asmuo, teikiantis Tarybai ekspertinio vertinimo paslaugas.

7.2. Finansavimo sąlygos – Fondo lėšomis finansuojamų kultūros ir meno sričių ar programų ar finansavimo specialiuosius reikalavimus projektams ir (ar) pareiškėjams nustatantis dokumentas.

7.3. Kvietimas – laikotarpis, per kurį pareiškėjai gali teikti paraiškas pagal kvietimo skelbime nurodytas kultūros ir meno sritis ir (ar) programas.

7.4. Paraiška – kultūros ministro nustatytos formos dokumentas, teikiamas Tarybai, siekiant gauti finansavimą kultūros ir meno srities ar programos projekto įgyvendinimui šiose Gairėse nustatyta tvarka.

7.5. Projektas – laike apibrėžta kryptingos veiklos priemonių visuma, kurios tikslas – suteikti kultūros paslaugą arba sukurti kultūros produktą, skirtą visuomenės kultūriniams, meniniams ir švietėjiškiems poreikiams įgyvendinti.

7.6. Projekto vykdytojas – už Tarybos narių susirinkimo sprendimu Fondo lėšomis finansuoto projekto įgyvendinimą atsakingas pareiškėjas, pasirašęs sutartį.

7.7. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis, kurio pradžioje turi būti pradėtos, o pabaigoje – baigtos visos projekto veiklos.

7.8. Projekto sąmata – dokumentas, kuriame pareiškėjas ir (ar) projekto vykdytojas nurodo būsimų ir (ar) esamų išlaidų sumą, būtiną projekto įgyvendinimui ir kuris teikiamas Tarybai kartu su projekto paraiška (kaip jos sudedamoji dalis).

7.9. Projekto vadovas – projekto vykdytojo įgaliotas fizinis asmuo, organizuojantis projekto įgyvendinimą.

7.10. Sąmatos straipsnis – vienos ekonominės paskirties išlaidoms numatytos lėšos.

7.11. Sutartis – Tarybos pirmininko nustatytos formos projekto įgyvendinimo finansavimo Fondo lėšomis sutartis, sudaroma tarp Tarybos ir pareiškėjo.

Kitos Gairėse naudojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTAMS

 

8. Paraiškas gali teikti juridiniai asmenys, registruoti vienoje iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių, išskyrus Lietuvos Respublikos ministerijas ir savivaldybių administracijas bei išskyrus atvejus, kai finansavimo sąlygose nustatyti kitokie reikalavimai atskirų kultūros ir meno sričių ar programų projektų paraiškų teikėjams. Finansavimo gavimo metu jo gavėjas privalo turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą Lietuvos Respublikoje.. Paraiškas dėl stipendijų gali teikti tik fiziniai asmenys.

9. Paraišką, kai projektą įgyvendina daugiau nei vienas juridinis asmuo, turi teisę teikti tik vienas juridinis asmuo.

10. Fondo lėšomis dalinai finansuojami:

10.1. kultūros ir meno sričių: architektūros ir dizaino, vizualiųjų menų (dailė, fotografija, tarpdisciplininis menas), scenos menų (teatras, opera, muzikinis teatras, šokis, cirkas), muzikos, literatūros, kino, etninės kultūros ir tautodailės, mėgėjų meno, atminties institucijų (bibliotekos, archyvai, muziejai), kultūros paveldo, taip pat tarpsritiniai projektai pagal Gairių 1–11 prieduose nustatytas finansavimo sąlygas;

10.2. programų projektai pagal Gairių 12–27 prieduose nustatytas finansavimo sąlygas.

11. Projektas turi atitikti Gairėse ir kultūros ir meno srities ar programos, pagal kurią teikiamas, finansavimo sąlygose nustatytus reikalavimus.

12. Projekto įgyvendinimui prašoma Fondo lėšų santykinė dalis viso projekto poreikio (veiklų išlaidų) atžvilgiu gali sudaryti iki 80 procentų, muzikos ir literatūros kūrinių leidybos, įskaitant jų vertimą, kūrinių rašymą, redagavimą, gamybą, platinimą ir skaitmeninimą, projektų atveju – iki 70 procentų, išskyrus, kai finansavimo sąlygose nustatyta kitaip.

13. Viso projekto poreikio sąmata turi būti ne mažesnė nei 8 632 Lt (2500 EUR), iš Fondo lėšų prašoma finansuoti suma turi būti ne mažesnė nei 6 905,60 Lt (2000 EUR), muzikos ir literatūros kūrinių leidybos, įskaitant jų vertimą, kūrinių rašymą, redagavimą, gamybą, platinimą ir skaitmeninimą, projektų atveju – 6 042,40 Lt (1750 EUR), išskyrus, kai finansavimo sąlygose nustatyta kitaip.

14. Projekto įgyvendinimui reikalinga lėšų dalis, kurios nepadengia skirtos Fondo lėšos, turi sudaryti ne mažiau nei 20 procentų viso projekto poreikio (veiklų išlaidų), muzikos ir literatūros kūrinių leidybos, įskaitant jų vertimą, kūrinių rašymą, redagavimą, gamybą, platinimą ir skaitmeninimą, projektų atveju – ne mažiau nei 30 procentų, išskyrus, kai finansavimo sąlygose nustatyta kitaip. Šią projekto lėšų dalį turi padengti projekto vykdytojas savo arba rėmėjų (partnerių) lėšomis, tačiau, jei projekto vykdytojas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, yra viešojo sektoriaus subjektas – tik rėmėjų (partnerių) lėšomis (negali būti nurodomos valstybės biudžeto lėšos kaip rėmėjų (partnerių) indėlis). 

15. Reikalavimai projekto įgyvendinimo laikotarpiui:

15.1. projekto įgyvendinimo pradžia gali būti ankstesnė nei sutarties sudarymo data, bet tokiu atveju Fondo lėšomis finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos ne anksčiau nei sutarties sudarymo metais. Projekto įgyvendinimo pradžia laikoma paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo laikotarpio pradžios data; 

15.2. jei projektas faktiškai įgyvendinamas vėliau nei gruodžio 31 d., jis yra skaidomas į etapus. Vieno etapo trukmė negali būti ilgesnė nei kalendoriniai metai.

 

III SKYRIUS

KVIETIMO SKELBIMAS IR PARAIŠKŲ TEIKIMO TVARKA

 

16. Kvietimas lietuvių kalba ir visa informacija apie kvietimą skelbiama Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt. Kvietimas gali būti skelbiamas ir Kultūros ministerijos interneto svetainėje www.lrkm.lt ir (ar) Lietuvos Respublikoje platinamuose periodiniuose leidiniuose.

17. Pirmasis kvietimas ateinančių metų finansavimui gauti skelbiamas ne anksčiau nei einamųjų metų trečiąjį ketvirtį.

18. Kvietime nurodoma:

18.1. skelbiamu kvietimu finansuojamų kultūros ir meno sričių ar programų sąrašas ir jų finansavimo sąlygos;

18.2. paraiškų priėmimo laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų;

18.3. paraiškų teikimo adresas ir būdai;

18.4. Tarybos darbuotojo, atsakingo už kvietimą, vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas;

18.5. kita reikalinga informacija.

19. Pareiškėjas Tarybai turi pateikti:

19.1. vieną tinkamai lietuvių kalba užpildytą ir pagal Gairių 28 ar 29 prieduose kultūros ministro nustatytą formą parengtą paraiškos (įskaitant projekto sąmatą, kuri yra paraiškos sudėtinė dalis) popierinį (neįsegtą, neįrištą) variantą. Paraiškai susegti negali būti naudojamos spiralinio ar terminio įrišimo priemonės, įmautės. Visi byloje pateikiami dokumentai turi būti A4 formato, išskyrus atvejus, kai kitų įstaigų išduotų dokumentų formatas yra kitoks. Paraiška turi būti pasirašyta pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens;

19.2. skenuotą paraiškos elektroninę kopiją skaitmeninėje laikmenoje (1 failas PDF formatu).

20. Projekto paraiškos popierinio varianto ir elektroninės kopijos turinys turi būti identiškas. Nustačius, kad elektroninės kopijos turinys neatitinka popierinio varianto turinio, vadovaujamasi paraiškos popieriniame variante pateikta informacija.

21. Prie paraiškos pridedama:

21.1. laisvos formos projekto vadovo gyvenimo aprašymas;

21.2. finansavimo sąlygose nustatyti reikalaujami pateikti priedai (pavyzdžiui, kvietimai dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, planuojamo išleisti leidinio ištrauka, restauratorių išvados);

21.3. kiti dokumentai (jų kopijos), kurie, pareiškėjo nuomone, gali būti svarbūs vertinant paraišką;

21.4. periodinės spaudos ir žurnalų (spausdintų ir elektroninių) finansavimo atveju Tarybos pirmininko nustatytos formos deklaracija apie de minimis pagalbą bei susijusius asmenis.

22. Paraiškos teikiamos užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti nurodyta: „PARAIŠKA“, kvietimo numeris, kultūros ir meno srities ar programos, pagal kurią teikiamas projektas, pavadinimas ir pareiškėjo pavadinimas ir adresas.

23. Paraiškos iki kvietime nurodyto termino pabaigos turi būti pateiktos naudojantis pašto ar pasiuntinių teikiamomis paslaugomis (paraiška laikoma pateikta laiku, jei ant voko nurodyta pašto antspaudo data ar paraiškos įteikimo pasiuntiniui data yra ne vėlesnė nei paskutinė paraiškų pateikimo diena).

24. Kitais nei Gairių 23 punkte nurodytais būdais išsiųstos ir (ar) kitais nei skelbime nurodytais adresais pristatytos arba po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nepriimamos.

25. Juridinio asmens paraiška tai pačiai projekto veiklai ir jos išlaidoms finansuoti gali būti teikiama tik pagal vieną kvietime paskelbtą kultūros ar meno sritį ar programą. Nustačius, kad paraiška tai pačiai projekto veiklai ir jos išlaidoms finansuoti pateikta pagal daugiau nei vieną kvietime paskelbtą kultūros ar meno sritį ar programą, vertinama tik pirmoji pagal jos užregistravimo datą ir laiką Tarybai pateikta paraiška.

26. Tos pačios projekto veiklų išlaidos Fondo lėšomis gali būti finansuojamos tik vieną kartą. Nustačius, kad tos pačios projekto veiklos išlaidos Fondo lėšomis buvo finansuotos daugiau nei vieną kartą, antrą kartą finansuotos to paties projekto veiklos išlaidos grąžinamos Tarybai per jos nustatytą terminą.

27. Vienas projekto vykdytojas gali teikti neribotą paraiškų (atitinkančių Gairių reikalavimus) skaičių, nebent Tarybos narių susirinkimas nusprendžia kitaip, tokį savo sprendimą argumentuodamas savo protokole. Jeigu paraiškų skaičius yra ribojamas, pateikus didesnį nei leidžiama paraiškų skaičių, vertinama tik pirmoji (pirmosios) pagal jos (jų) užregistravimo datą ir laiką paraiška (-os).

28. Siekiant užtikrinti paraiškų vertinimo skaidrumą ir pareiškėjų lygiateisiškumą, paraiškų taisymas, tikslinimas, pildymas ar papildomas dokumentų teikimas pareiškėjų iniciatyva po jų pateikimo Tarybai yra negalimas, išskyrus aritmetinių klaidų taisymą, pažymų ir kitų dokumentų, dėl kurių išdavimo buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas ar kitas įstaigas ir kurių atsakymas nebuvo gautas teikiant paraišką.

29. Pareiškėjas turi teisę paraišką atsiimti bet kuriuo metu iki Tarybos narių susirinkimo sprendimo dėl projektų finansavimo ar nefinansavimo priėmimo dienos.

 

IV SKYRIUS

PARAIŠKŲ VERTINIMAS IR SPRENDIMO DĖL FINANSAVIMO PRIĖMIMAS

 

30. Tarybai pateiktų paraiškų vertinimą sudaro trys etapai:

30.1. administracinės atitikties vertinimo;

30.2. ekspertinio vertinimo;

30.3. Tarybos narių susirinkimo vertinimo.

31. Administracinės atitikties vertinimą atlieka Tarybos darbuotojai. Administracinės atitikties vertinimo metu:

31.1. registruojamos pateiktos paraiškos;

31.2. nustatoma, ar paraiška pateikta laikantis Gairėse, finansavimo sąlygose ir kvietime nustatytų administracinių reikalavimų;

31.3. periodinės spaudos ir žurnalų (spausdintų ir elektroninių) finansavimo atveju patikrinama, ar suteikus pareiškėjui prašomą finansavimo sumą nebus viršyta bendra maksimali vienam juridiniam asmeniui ir jo susijusiems asmenims (juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą) suteiktos per einamuosius ir praėjusius dvejus metus 200 tūkst. EUR de minimis pagalbos suma (toliau - de minimis pagalbos suma).

32. Administracinės atitikties vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo kvietime nurodyto paraiškų teikimo termino pabaigos.

33. Jeigu vertinant paraiškos administracinę atitiktį nustatoma, kad paraiška pateikta nesilaikant Gairių, finansavimo sąlygų ir kvietime nustatytų administracinių reikalavimų ir šį trūkumą galima pašalinti, Tarybos darbuotojas paraiškoje nurodytu projekto vykdytojo elektroninio pašto adresu apie tai 1 kartą informuoja pareiškėją, nustatydamas ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą vienkartiniam šio trūkumo pašalinimui.

34. Jeigu trūkumas nepašalinamas per Tarybos nustatytą terminą arba trūkumo pašalinti neįmanoma, Tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą tokios paraiškos nesvarstyti. Tarybos darbuotojas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos paraiškoje nurodytu elektroninio pašto adresu informuoja pareiškėją apie priimtą sprendimą, nurodydamas paraiškos atmetimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

35. Nustačius, kad paraiška atitinka visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, ji teikiama vertinti ekspertams. Ekspertinis paraiškos vertinimas Taryboje atliekamas Tarybos narių susirinkimo nustatyta tvarka.

36. Ekspertinio vertinimo metu:  

36.1. projektas įvertinamas balu nuo 0 iki 100 Gairių ir Tarybos narių susirinkimo nustatyta tvarka;

36.2. kultūros ir meno sričių projektas vertinamas vadovaujantis Gairių 38 ir 39 punktuose nustatytais projektų vertinimo prioritetais ir kriterijais. Kultūros ir meno sričių projektų vertinimo prioritetų aprašymai pateikti Gairių 30 priede.

37. Vertinant kultūros ir meno sričių projektus atsižvelgiama ne daugiau kaip į tris prioritetus, kurie nustatyti Gairių 38 punkte.

38. Kultūros ir meno sričių projektų vertinimo prioritetai ir jų balai:

38.1. vaikų ir jaunimo kultūrinis ugdymas – nuo 0 iki 10 balų;

38.2. kultūra regionuose – nuo 0 iki 10 balų;

38.3. kultūros prieinamumo didinimas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms – nuo 0 iki 10 balų;

38.4. kultūros produktų ir paslaugų inovacijos – nuo 0 iki 10 balų;

38.5. kultūros tapatumas, lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimas – nuo 0 iki 10 balų.

39. Kultūros ir meno sričių projektų vertinimo kriterijai ir jų balai:

39.1. projekto meninė ir kultūrinė vertė – nuo 0 iki 40 balų;

39.2. projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas – nuo 0 iki 10 balų;

39.3. projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai ir kiti projekto dalyviai) – nuo 0 iki 10 balų;

39.4. projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų) – nuo 0 iki 5 balų;

39.5. projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų – nuo 0 iki 5 balų.   

40. Programų projektai vertinami pagal programų finansavimo sąlygose nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) prioritetus.

41. Finansavimas gali būti skiriamas tik projektams, surinkusiems ne mažiau nei 50 balų.     

42. Įvertinę visas jiems pateiktas paraiškas ekspertai Tarybos narių susirinkimui teikia svarstyti rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl siūlomų finansuoti ir nefinansuoti projektų.

43. Ekspertas, gavęs vertinti paraišką, kuri neatitinka jo ekspertinės veiklos srities, gali ją grąžinti Tarybai ir rekomenduoti, kurios kultūros ir meno srities ar programos ekspertui ją tikslinga perduoti vertinti.

44. Sprendimą dėl projekto finansavimo priima Tarybos narių susirinkimas ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paraiškų teikimo termino pabaigos.

45. Prieš priimdamas sprendimą, Tarybos narių susirinkimas atlieka ekspertų išvadų vertinimą, kurio metu:

45.1. pritariama ekspertų išvadoms, arba

45.2. priimamas kitoks nei ekspertų išvadose rekomenduotas sprendimas.

46. Kitoks nei ekspertų išvadose rekomenduotas sprendimas gali būti priimamas tik po diskusijos su išvadas rengusiais ekspertais, jį argumentuojant Tarybos narių susirinkimo posėdžio protokole.

47. Periodinės spaudos ir žurnalų (spausdintų ir elektroninių) projektų finansavimo atveju, pareiškėjui gali būti skiriama tik tokio dydžio finansavimo suma, kurią suteikus nebūtų viršijima de minimis pagalbos suma.  

48. Per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl lėšų skyrimo periodinės spaudos ir žurnalų (spausdintų ir elektroninių) projektams priėmimo Taryba pateikia duomenis apie suteiktos pagalbos dydį valstybės įsteigtam specialiajam registrui.

49. Tarybos narių susirinkimas gali priimti sprendimą sudaryti rezervinių projektų sąrašą. Į šį sąrašą įrašytiems projektams finansavimas gali būti skiriamas, jeigu Fonde lieka nepanaudotų lėšų. Sutartis su į rezervinių projektų sąrašą įtraukto projekto pareiškėju gali būti sudaroma ne vėliau kaip iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos.

50. Informacija apie Tarybos narių susirinkimo priimtus sprendimus skirti finansavimą projektams ir (ar) sudaryti rezervinių projektų sąrašą skelbiama Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių sprendimų priėmimo dienos, nurodant pareiškėjų pavadinimus, projektų pavadinimus ir skirtą (skirtiną) lėšų sumą (jei priimtas sprendimas skirti (siūlyti skirti) paramos lėšas), skirtų lėšų panaudojimo paskirtį (jei yra Tarybos narių susirinkimo narių patvirtintos ekspertų išvados).

51. Dėl objektyvių priežasčių neišnaudojus visos kultūros ir meno sritims ar konkrečiai programai nustatytos Fondo lėšų sumos, Tarybos narių susirinkimas gali priimti sprendimą:

51.1. finansuoti į tokios programos ar kultūros ir meno sričių rezervinių projektų sąrašą įrašytus projektus, arba

51.2. skelbti papildomą tokios programos ar kultūros ir meno sričių kvietimą, arba

51.3. iki 10 procentų programai ar kultūros ir meno sritims skirtų lėšų panaudoti kitų kultūros ir meno sričių ar programų projektams finansuoti, arba 

51.4. teikti kultūros ministrui pasiūlymą daugiau nei 10 procentų programai skirtų lėšų panaudoti kitų kultūros ir meno sričių ar programų projektams finansuoti.

 

V SKYRIUS

SUTARTIES SUDARYMAS IR SUTARTIES VYKDYMO PRIEŽIŪRA

 

 

52. Su pareiškėju, kurio įgyvendinamam projektui skirtas finansavimas, Taryba sudaro sutartį. Sutarties formą, atsižvelgiant į Gairių ir finansavimo sąlygų nuostatas, nustato ir tvirtina Tarybos pirmininkas.

53. Sutarties sudėtinė dalis yra sąmata. Sutartyje turi būti nurodyta kultūros ir mano srities ar programos pavadinimas, projekto pavadinimas, projekto įgyvendinimo laikotarpis, projektui skirtų lėšų suma, šalių teisės ir pareigos, atsakomybė už sutarties, Gairių ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarka, sutarties galiojimo, pakeitimo ir nutraukimo, ginčų sprendimo sąlygos ir tvarka, kitos nuostatos, padedančios užtikrinti projekto vykdymo ir skirtų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

54. Jeigu projektui skirtas finansavimas, kurio įgyvendinimo laikotarpio pabaiga yra vėlesnė nei sutarties sudarymo metų gruodžio 31 d. ir projekto vykdytojas skirtas lėšas nori naudoti ir vėlesniais nei sutarties sudarymo metais, sutartyje nurodomi lėšų skyrimo etapai.

55. Pareiškėjas, kurio įgyvendinamam projektui skirtas finansavimas, ne vėliau nei iki einamųjų metų trečiojo ketvirčio pabaigos po finansuojamų projektų sąrašo paskelbimo Tarybai pateikia 2 tinkamai užpildytus sutarties egzempliorius. Sutartį pasirašo įgaliotas pareiškėjo asmuo, o sąmatą papildomai privalo pasirašyti už pareiškėjo buhalterinę apskaitą atsakingas asmuo.

56. Jeigu pareiškėjas iki Gairių 55 punkte nustatyto termino pabaigos Tarybai nepateikia sutarties, Tarybos narių susirinkimas gali pakeisti sprendimą dėl finansavimo skyrimo, tokio projekto įgyvendinimui skirtas lėšas panaudodamas Gairių 51 punkte nustatyta tvarka.

57. Sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ją pasirašo abi sutarties šalys, ir galioja, kol šalys įvykdo visus joje numatytus įsipareigojimus arba projekto įgyvendinimo sutartis yra nutraukiama.

58. Pareiškėjas prieš sutarties pasirašymą privalo banke turėti atskirą sąskaitą valstybės biudžeto lėšoms.

 

 

VI SKYRIUS

PROJEKTO VYKDYTOJO TEISĖS IR PAREIGOS

 

59. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad:

59.1. projekto įgyvendinimui skirtos lėšos būtų panaudotos pagal sutartyje ir jos prieduose nurodytą paskirtį;

59.2. projekto įgyvendinimui reikalinga išlaidų dalis, kurios nepadengia Tarybos skirtos lėšos, būtų padengta Gairių ar finansavimo sąlygų nustatyta tvarka.

60. Nustačius, kad projekto vykdytojas neįvykdė bent vieno Gairių 59 punkte nustatyto įsipareigojimo, Taryba vienašališkai nutraukia su projekto vykdytoju sudarytą sutartį ir nustato terminą, per kurį Tarybai turi būti grąžinamos visos projekto įgyvendinimui skirtos lėšos.

61. Skirtos lėšos laikomos panaudotomis pagal sutartyje ir jos prieduose nurodytą paskirtį, jeigu:

61.1. yra pasiekti paraiškoje ir sutartyje nurodyti projekto tikslai ir uždaviniai;

61.2. skirtos lėšos panaudotos tinkamoms išlaidoms apmokėti.

62. Projekto išlaidų tinkamumas nustatomas vertinant, ar jos:

62.1. yra faktiškai patirtos ir apmokėtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įtrauktos į projekto vykdytojo apskaitą ir gali būti nustatomos, patikrinamos ir patvirtinamos atitinkamais apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus;

62.2. yra proporcingos ir būtinos projektui įgyvendinti, numatytos projekto įgyvendinimo sutartyje, naudojamos tik projekto tikslams ir rezultatams pasiekti, atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų pagrįstumo ir efektyvumo principus;

62.3. pagal savo paskirtį atitinka sąmatoje prie sutarties nurodytas išlaidas;

62.4. yra realios, atitinkančios rinkos kainas;

62.5. yra patirtos laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų, jeigu projekto vykdytojas, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, yra perkančioji organizacija.

63. Finansinių metų pradžioje projekto vykdytojas privalo skaičiuoti planuojamą metų veiklos finansavimą. Jeigu numatoma, kad veikla bus daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų, arba VPĮ nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų, projekto vykdytojas tais finansiniais metais visus savo pirkimus, nepriklausomai nuo lėšų šaltinio, vykdo VPĮ nustatyta tvarka.

64. Jeigu projekto vykdytojas pagal planuojamą metų pradžioje finansavimą yra ne perkančioji organizacija, o per metus gavus finansavimą paaiškėja, kad jis tapo perkančiąja organizacija, visus pirkimus nuo šio momento jis privalo vykdyti vadovaujantis VPĮ.

65. Projekto tikslams pasiekti būtinų administravimo išlaidų (pavyzdžiui, projekto vadovo ir darbuotojų darbo užmokesčio, biuro nuomos ir komunalinių paslaugų, ryšių paslaugų, kanceliarinių prekių) (toliau – administravimo išlaidos), išskyrus viešojo sektoriaus subjektus ir pelno siekiančius juridinius asmenis, dydis išlaidų sąmatoje negali būti didesnis nei 35 procentai lėšų sumos, skirtos projektui įgyvendinti.

Administravimo išlaidų (ryšio paslaugų ir kanceliarinių prekių) dydis viešojo sektoriaus subjektams ir pelno siekiantiems juridiniams asmenims negali būti didesnis nei 20 procentų lėšų sumos, skirtos projektui įgyvendinti.

Kilnojamų kultūros vertybių įsigijimo projektų administravimo išlaidos nefinansuojamos.

66. Projekto nenumatytų išlaidų dydis išlaidų sąmatoje negali būti didesnis nei 10 procentų lėšų sumos, skirtos projektui įgyvendinti. Projekto nenumatytos išlaidos negali būti naudojamos projekto administravimo išlaidoms padengti.

67. Fondo skirtų lėšų dydis projekto dalyvių maitinimui negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ nustatytų sumų.

68. Skiriant finansavimą komandiruotėms ir piniginėms kompensacijoms, lėšų dydis nustatomas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“.

69. Įsigyti ilgalaikį materialųjį ir/ar nematerialųjį turtą prašoma Fondo lėšų santykinė dalis viso projekto poreikio (veiklų išlaidų) atžvilgiu gali sudaryti iki 20 procentų, jei finansavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Fondo skirtomis lėšomis įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir/ar nematerialųjį turtą, prie sutarties pridedamoje sąmatoje turi būti nurodoma šimtaprocentinė ilgalaikio turto vertė ir numatytas jos dalies padengimas Fondo skirtomis lėšomis ne daugiau kaip 80 procentų šio turto vertės, jei finansavimo sąlygose nenustatyta kitaip.

70. Jei finansuojamo projekto pobūdis yra spausdintinio leidinio leidyba, išleidęs leidinį projekto vykdytojas turi skirti 66 leidinio egzempliorius apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms bei Lietuvos aklųjų bibliotekai.  Šioms bibliotekoms skirtus egzempliorius (po vieną egzempliorių bibliotekai) projekto vykdytojas pristato sutartyje nurodytai organizacijai, kartu pateikdamas Tarybos pirmininko nustatytos formos važtaraštį, kuriame nurodomi šie duomenys: leidinį išleidusios įstaigos rekvizitai, pristatomo leidinio autorius ar sudarytojas, leidinio pavadinimas, perduodamų egzempliorių skaičius ir leidinio savikaina.

71. Projekto vykdytojas gali teikti Tarybai argumentuotą prašymą Gairių 77 punkte nustatyta tvarka dėl sutartyje nurodyto leidinių skaičiaus keitimo.

72. Leidinį išleidusios įstaigos, kurios yra viešojo sektoriaus subjektai, privalo užtikrinti tarpusavio apskaitos operacijų suderinimą su viešosiomis bibliotekomis bei raštu (ar elektroniniu paštu) pateikti bibliotekoms šiuos duomenis: leidinį išleidusios įstaigos rekvizitus, pristatomo leidinio autorių ar sudarytoją, leidinio pavadinimą, perduodamų egzempliorių skaičių ir leidinio savikainą bei finansavimo šaltinį

73. Jei finansuojamo projekto pobūdis yra skaitmeninės (CD, DVD ar kitokios skaitmeninės laikmenos leidyba), kartu su ataskaitomis Tarybai pateikiama 1 tokio leidinio kopija.

74. Projekto reklaminėje medžiagoje turi būti nurodyta, kad projektą iš dalies finansuoja Taryba ir Kultūros ministerija.

75. Fondo lėšos negali būti naudojamos:

75.1. išlaidoms pagal sutartis su konsultantais, tarpininkais, kuriems mokestis nurodomas kaip visos projekto vertės procentinė dalis;          

75.2. baudoms, delspinigiams, finansinėms nuobaudoms, bylinėjimosi išlaidoms, paskolų palūkanoms ir skolų padengimo išlaidoms;

75.3. projektams, kurie yra švietimo ir mokslo įstaigų programų dalis;

75.4. investiciniams projektams, pastatams statyti, statiniams rekonstruoti;

75.5. ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimui, tiesiogiai nesusijusiam su projekto įgyvendinimu, jei finansavimo sąlygose nenustatyta kitaip;

75.6. projektų vykdytojų veiklos plėtrai ar jų kasdienei veiklai (pavyzdžiui, biuro nuomai ar komunalinėms paslaugoms), tiesiogiai nesusijusioms su projekto įgyvendinimu;

75.7. pastatų ir patalpų remontui, tiesiogiai nesusijusiam su projekto įgyvendinimu;

75.8. narystės asociacijose mokesčiams apmokėti, jei šios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su projekto įgyvendinimu.

76. Jeigu Fondo lėšas norima naudoti Gairių 75.5 – 75.8 punktuose nustatyta tvarka, kartu su išlaidų sąmata pateikiamas argumentuotas aiškinamasis raštas dėl tokių išlaidų tiesioginės sąsajos su projektu.

77. Projekto vykdytojas gali ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki sutartyje nustatyto projekto įgyvendinimo termino pabaigos Tarybai pateikti argumentuotą prašymą dėl:

77.1. projekto pavadinimo keitimo, kai nesikeičia konkursui pateiktoje projekto paraiškoje ir (ar) sutartyje nurodyti projekto tikslai ir uždaviniai (turinys);

77.2. projekto įgyvendinimo laikotarpio keitimo, kai prašoma projekto įgyvendinimo laikotarpį pratęsti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d.;

77.3. sąmatos keitimo, kai projekto įgyvendinimo metu faktinių išlaidų pokytis pagal atskiras sąmatos eilutes yra daugiau nei 50 procentų;

77.4. sąmatos keitimo, kai keičiasi sąmatos straipsniuose nurodytų išlaidų paskirtis;

77.5. 77.1.-75.4 papunkčiuose nenumatytų sutarties sąlygų keitimo.

78. Sprendimą dėl Gairių 77.1 – 77.3 papunkčiuose nurodytų prašymų priima Tarybos pirmininkas per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

79. Sprendimą dėl Gairių 77.4 ir 77.5 papunkčiuose nurodytų prašymų priima Tarybos narių susirinkimas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

80. Praleidus Gairių 77 punkte nustatytą terminą, prašymai yra atmetami, nebent projekto vykdytojas nurodo svarbias priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, ir Tarybos narių susirinkimas nusprendžia jį atnaujinti.

81. Nepatenkinus ar atmetus prašymą, teiktą Gairių 77 punkte nustatyta tvarka, projekto vykdytojas turi laikytis sutartyje nustatytų sąlygų.

82. Sutarties galiojimo metu projekto vykdytojas neturi teisės perleisti jokių savo teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, tretiesiems asmenims.

83. Projekto vykdytojui atsisakius vykdyti projektą ir grąžinus lėšas iki einamųjų metų antrojo ketvirčio pabaigos, Tarybos narių susirinkimas gali tokias lėšas panaudoti Gairių 51 punkte numatytais būdais.

 

VII SKYRIUS

ATSISKAITYMO UŽ SKIRTAS LĖŠAS TVARKA

 

84. Projekto vykdytojas, įgyvendinęs projektą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o jei teikiama nepriklausomo auditoriaus išvada – ne vėliau kaip per 2 mėnesius, nuo projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, Tarybai pateikia:

84.1. projekto įgyvendinimo rezultatų ataskaitą;

84.2. faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą arba nepriklausomo auditoriaus išvadą apie patirtų išlaidų tinkamumą ir atitikimą sutartyje ir išlaidų sąmatoje numatytoms išlaidoms;

84.3. projekto vykdytojo vadovo parašu patvirtintas ilgalaikio turto įsigijimą ir atsiskaitymą įrodančių dokumentų kopijas, jeigu projekto vykdytojas už skirtas lėšas galėjo ir įsigijo ilgalaikį turtą.

85. Projekto vykdytojas apie sprendimą pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą raštu informuoja Tarybą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo etapo, jei projektas skaidomas į etapus, ir projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

86. Projekto įgyvendinimo rezultatų ataskaitos ir Faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašo formas nustato ir tvirtina Tarybos pirmininkas.

87. Jeigu projekto įgyvendinimui lėšos skiriamos Gairių 54 punkte nustatyta tvarka, projekto vykdytojas Tarybai atsiskaito tokia tvarka:

87.1. tarpinio atsiskaitymo metu – Gairių 84 punkte nustatyta tvarka, pateikdamas atitinkamus dokumentus pagal finansavimo etapo metu gautą lėšų sumą ir per tą laikotarpį pasiektus rezultatus;

87.2. galutinio atsiskaitymo metu – Gairių 84 punkte nustatyta tvarka, pateikdamas atitinkamus dokumentus pagal paskutinio finansavimo etapo metu gautą lėšų sumą ir per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį pasiektus rezultatus.

88. Ataskaitos, pateiktos vėliau nei per Gairių 84 punkte nustatytą terminą, gali būti nepriimamos, o skirtos lėšos laikomos panaudotomis netinkamai ir turi būti grąžinamos Tarybai per jos nustatytą terminą, nebent projekto vykdytojas nurodo svarbias priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, ir Tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia jį atnaujinti.

89. Tarybai pareikalavus, projekto vykdytojas per Tarybos nustatytą terminą privalo pateikti visus išlaidas pateisinančių ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo vadovo parašu ir antspaudu (jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti).

90. Išlaidas pateisinantys dokumentai yra prekių (paslaugų) tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, pirkimo–pardavimo kvitai, kasos aparatų kvitai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai, sutartys ir darbų priėmimo–perdavimo aktai bei kiti dokumentai, pateisinantys ir įrodantys patirtas išlaidas ir jų tikslingumą.

91. Išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai yra bankinius pavedimus patvirtinantys dokumentai, kasos išlaidų orderiai ir kiti dokumentai, įrodantys, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas.

92. Nepanaudotas lėšas projekto vykdytojai privalo grąžinti Tarybai per sutartyje nurodytą terminą.  

93. Tarybai nustačius, kad projekto vykdytojas nepagrįstai gavo lėšas ar netinkamai jas panaudojo, projekto vykdytojas privalo jas grąžinti Tarybai ir praranda teisę vienerius metus teikti paraiškas ir gauti valstybės biudžeto lėšas iš Kultūros ministerijos metiniame veiklos plane nurodytų programų priemonių.

94. Negrąžinus lėšų per Tarybos nustatytą terminą, jos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

95. Tarybai nustačius, kad projekto vykdytojas nevykdo kitų Gairių, finansavimo sąlygų ar sutarties sąlygų, Tarybos narių susirinkimas gali priimti sprendimą taikyti Gairių 93 punkte nustatytas poveikio priemones.

 

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

96. Projektų konkursų dokumentai Taryboje saugomi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

97. Pareiškėjų ir projektų vykdytojų skundai teikiami ir nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.

_______________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

1 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „ARCHITEKTŪRA IR DIZAINAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Profesionalios kūrybos projektai ir jų sklaida Lietuvoje ir užsienyje, parodos, festivaliai, konkursai, kultūrinės edukacinės programos.

2.

Lietuvoje arba lietuvių kilmės menininkų sukurtų meno kūrinių ir projektų viešinimas.  Sukurtų meno kūrinių fiksavimas (CD, DVD ir kitose laikmenose), informacijos apie juos kaupimas ir sklaida, profesionalios kritinės, analitinės refleksijos straipsniai spaudoje ir internete.

3.

Leidiniai, pristatantys architektūros ir dizaino raidos procesus (knygos, monografijos, albumai, žurnalai).

4.

Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose ir programose, tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai.

5.

Juridinių asmenų teikiamas kvalifikacijos kėlimas, gebėjimų ugdymas: dalyvavimas stažuotėse, mokymuose, konferencijose, kursuose ir kiti panašaus pobūdžio projektai.

____________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

2 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „VIZUALIEJI MENAI (DAILĖ, FOTOGRAFIJA, TARDISCIPLININIS MENAS)“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Profesionalios kūrybos projektai ir jų sklaida Lietuvoje ir užsienyje, parodos, festivaliai, konkursai, kultūrinės edukacinės programos. 

2.

Lietuvoje arba lietuvių kilmės menininkų sukurtų meno kūrinių ir projektų viešinimas.  Sukurtų meno kūrinių fiksavimas (CD, DVD ir kitose laikmenose), informacijos apie juos kaupimas ir sklaida.

3.

Leidiniai, pristatantys vizualiųjų menų raidos procesus (knygos, monografijos, albumai, žurnalai).

4.

Profesionalios kritinės, analitinės refleksijos straipsniai spaudoje ir internete.

5.

Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose ir programose, tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai.

6.

Juridinių asmenų teikiamas kvalifikacijos kėlimas, gebėjimų ugdymas: dalyvavimas stažuotėse, mokymuose, konferencijose, kursuose ir kiti panašaus pobūdžio projektai.

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

3 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „SCENOS MENAI (TEATRAS, OPERA, MUZIKINIS TEATRAS, ŠOKIS, CIRKAS)“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Profesionalios kūrybos projektai ir jų sklaida Lietuvoje ir užsienyje, spektakliai, festivaliai, konkursai, kultūrinės edukacinės programos.

2.

Užsakomi sukurti scenos menų kūriniai (opera, operetė, miuziklas, baletas, literatūros kūrinio inscenizacija, pjesė, choreografija ir kiti kūriniai) su įsipareigojimu juos viešai atlikti.

3.

Lietuvoje arba lietuvių kilmės menininkų sukurtų meno kūrinių ir projektų viešinimas.  Sukurtų meno kūrinių fiksavimas (CD, DVD ir kitose laikmenose), informacijos apie juos kaupimas ir sklaida.

4.

Leidiniai, pristatantys scenos menų raidos procesus (knygos, monografijos, albumai, žurnalai).

5.

Profesionalios kritinės, analitinės refleksijos straipsniai spaudoje ir internete.

6.

Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose ir programose, tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai.

7.

Juridinių asmenų teikiamas kvalifikacijos kėlimas, gebėjimų ugdymas: dalyvavimas stažuotėse, mokymuose, konferencijose, kursuose ir panašaus pobūdžio  projektai.

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

4 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „MUZIKA“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Profesionalios kūrybos projektai ir jų sklaida Lietuvoje ir užsienyje, koncertai, festivaliai, konkursai, kultūrinės edukacinės programos.

2.

Užsakomi sukurti kūriniai su įsipareigojimų juos viešai atlikti.

3.

Lietuvoje arba lietuvių kilmės menininkų sukurtų meno kūrinių ir projektų viešinimas.  Sukurtų meno kūrinių fiksavimas (natų leidyba, CD, DVD ir kitose laikmenose), informacijos apie juos kaupimas ir sklaida.

4.

Leidiniai, pristatantys muzikos raidos procesus (knygos, monografijos, albumai, žurnalai).

5.

Profesionalios kritinės, analitinės refleksijos straipsniai spaudoje ir internete.

6.

Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose ir programose, tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai.

7.

Juridinių asmenų teikiamas kvalifikacijos kėlimas, gebėjimų ugdymas: dalyvavimas stažuotėse, mokymuose, konferencijose, kursuose ir kiti panašaus pobūdžio projektai.

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

5 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „LITERATŪRA“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Lietuvių grožinės literatūros leidyba.

2.

Literatūros vaikams ir jaunimui leidyba.

3.

Grožinės ir humanitarinės mokslinės lietuvių literatūros vertimai į užsienio kalbas ir jų leidyba.

4.

Užsienio grožinės ir humanitarinės mokslinės literatūros vertimai į lietuvių kalbą ir jų leidyba.

5.

Grožinės ir humanitarinės mokslinės literatūros, skirtos žmonėms su regos negalia, leidyba.

6.

Nacionalinės literatūros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje projektai.

7.

Profesionali, kritinė, analitinė literatūros refleksija spaudoje ir internete.

8.

Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose ir programose, tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai.

9.

Literatūros ir leidybos srityse veikiančių juridinių asmenų teikiami darbuotojų gebėjimų ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo projektai (dalyvavimas mokymuose, konferencijose, kursuose, seminaruose, stažuotėse ir kituose panašaus pobūdžio projektuose).

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

6 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „KINAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Profesionalaus kino meno sklaida Lietuvoje:

1.1.

kino programos, teminiai rodymai, retrospektyvos, filmų pristatymai, paskaitos, seminarai;

1.2.

leidiniai, pristatantys kino meno raidą (knygos, monografijos, albumai, žurnalai);

1.3.

informacijos apie kino meną kaupimas ir  sklaida, profesionalios kritinės, analitinės refleksijos straipsniai spaudoje ir internete.

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

7 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „ETNINĖ KULTŪRA IR TAUTODAILĖ“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Etnografinių regionų metų renginiai ir sklaida.

2.

Tradicinių amatų, tautodailės mokymas.

3.

Projektai, kuriais siekiama išsaugoti šeimos, darbo, kalendorines, bendruomenės tradicijas, skatinamas jų tęstinumas ir vietos savitumą puoselėjanti veikla.

4.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių tyrinėjimas ir inventorizavimas.

5.

UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše esančių vertybių išsaugojimas ir sklaida.

6.

Informacijos apie etninę kultūrą ir tautodailę kaupimas ir sklaida.

7.

Leidiniai, pristatantys etninę kultūrą ir tautodailę (knygos, monografijos, albumai, žurnalai).

8.

Profesionalios kritinės, analitinės refleksijos straipsniai spaudoje ir internete.

9.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai.

10.

Etninės kultūros specialistų kvalifikacijos tobulinimas, gebėjimų ugdymas (dalyvavimas stažuotėse, mokymuose, konferencijose, kursuose, seminaruose ir kiti panašaus pobūdžio projektai).

Galimi paraiškų teikėjai – viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti arba organizuoti kvalifikacijos tobulinimą ir išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (arba kartu su įstaiga, turinčią teisę išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (pavyzdžui švietimo centrais, aukštosiomis mokyklomis).

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

8 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „MĖGĖJŲ MENAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Mėgėjų meno kūrybos ir sklaidos projektai.

2.

Lietuvoje rengiami respublikiniai ir tarptautiniai mėgėjų meno festivaliai – konkursai.

3.

Informacijos apie mėgėjų meną kaupimas ir sklaida.

4.

Leidiniai, pristatantys mėgėjų meną (knygos, monografijos, albumai, žurnalai).

5.

Profesionalios kritinės, analitinės refleksijos straipsniai spaudoje ir internete.

6.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai.

7.

Kvalifikacijos tobulinimo projektai (savivaldybės kultūros administratorių kompetencijų ugdymas, visų žanrų meno kolektyvų vadovų, kūrėjų, atlikėjų mokymo programos, kultūros centrų darbuotojų mokymo programos, vadybos, bendrakultūrinės ir finansų valdymo mokymo programos, kultūros edukatorių  rengimo programos ir kitos panašaus pobūdžio programos).

Specialieji kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai:

1. Projekto tikslinių grupių ir geografinė aprėptis (mokymuose turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 70 procentų savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų);

2. Specialios metodinės, mokymo-mokymosi medžiagos, rekomendacijų, orientuotų į kultūros darbuotojus, parengimas ir (ar) išleidimas.

Galimi paraiškų teikėjai – viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti arba organizuoti kvalifikacijos tobulinimą ir išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (arba kartu su įstaiga, turinčią teisę išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (pavyzdžiui švietimo centrais, aukštosiomis mokyklomis).

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

9 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „ATMINTIES INSTITUCIJOS (BIBLIOTEKOS, ARCHYVAI, MUZIEJAI)“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Inovatyvių paslaugų kūrimo, sklaidos ir viešinimo projektai (vartotojų (lankytojų) aptarnavimo tobulinimo projektai; ekspozicijų atnaujinimo ir pritaikymo įvairių amžiaus grupių ir specialiųjų poreikių lankytojams projektai, diegiant inovatyvius kūrybinius ir šiuolaikinių technologijų naudojimu pagrįstus sprendimus; mobilios aplikacijos ir panašios paskirties projektai.)*

Galimi pareiškėjai: archyvai, bibliotekos, muziejai, kurie yra biudžetinės įstaigos; viešosios įstaigos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta archyvų/bibliotekų/muziejų veikla; valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla.

*Įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir/ar nematerialųjį turtą prašoma Fondo lėšų santykinė dalis viso projekto poreikio (veiklų išlaidų) atžvilgiu šiems projektams nėra ribojama, tačiau prašoma suma negali sudaryti daugiau kaip 90% turto vertės.

2.

Kūrybingumo ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą skatinimo projektai (edukacinės programos skirtingoms amžiaus grupėms, gyventojų mokymai ir kiti panašaus pobūdžio projektai).

Galimi pareiškėjai: archyvai, bibliotekos, muziejai, kurie yra biudžetinės įstaigos; viešosios įstaigos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta archyvų/bibliotekų/muziejų veikla; valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla; teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos archyvų/bibliotekų/muziejų asociacijos.

3.

Socialinės integracijos, pilietiškumo ir bendruomenių aktyvumo didinimo projektai

Galimi pareiškėjai: archyvai, bibliotekos, muziejai, kurie yra biudžetinės įstaigos; viešosios įstaigos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta archyvų/bibliotekų/muziejų veikla; valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla; teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos archyvų/bibliotekų/muziejų asociacijos.

4.

Atminties institucijose dirbančių specialistų gebėjimų ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo projektai* (pavyzdžiui dalyvavimas mokymuose, konferencijose, kursuose, seminaruose, stažuotėse).

Galimi pareiškėjai: archyvai, bibliotekos, muziejai, kurie yra biudžetinės įstaigos; viešosios įstaigos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta archyvų/bibliotekų/muziejų veikla; valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla; teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos archyvų/bibliotekų/muziejų asociacijos; viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti arba organizuoti kvalifikacijos tobulinimą ir išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

* Privaloma sąlyga – specialios metodinės, mokymo, mokymosi medžiagos, rekomendacijų, orientuotų į atminties institucijų darbuotojus, parengimas ir išleidimas – taikoma visiems projektams, išskyrus dalyvavimo stažuotėse projektus.

5.

Tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo projektai (jungtinės parodos, konferencijos, rinkinių tyrimai, diskusijų forumai su partneriais ir kiti panašaus pobūdžio projektai).

Galimi pareiškėjai: archyvai, bibliotekos, muziejai, kurie yra biudžetinės įstaigos; viešosios įstaigos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta archyvų/bibliotekų/muziejų veikla; valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla; teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos archyvų/bibliotekų/muziejų asociacijos.

6.

Atminties institucijų leidžiami leidiniai, publikacijos.

Galimi pareiškėjai: archyvai, bibliotekos, muziejai, kurie yra biudžetinės įstaigos; viešosios įstaigos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta archyvų/bibliotekų/muziejų veikla; valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla; teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos archyvų/bibliotekų/muziejų asociacijos.

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

10 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „KULTŪROS PAVELDAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo sklaida Lietuvoje naudojant informacines technologijas.

2.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai: regioninis bendradarbiavimas, Europos Tarybos Europos kultūros kelių, Europos Komisijos Europos paveldo ženklo, UNESCO iniciatyvos.

3.

Leidiniai, aktualizuojantys UNESCO saugomą materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą Lietuvoje.

4.

Juridinių asmenų teikiamas paveldosaugininkų kvalifikacijos kėlimas, gebėjimų ugdymas: dalyvavimas stažuotėse, mokymų ir kursų rengimas, kiti panašaus pobūdžio projektai.

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

11 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS KULTŪROS IR MENO SRITIES „TARPSRITINIAI PROJEKTAI“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos:

1.

Nacionaliniai Kultūros kelių projektai:

1.1.

projektai, sudarantys sąlygas aktualizuoti keliems regionams reikšmingą istorijos ir kultūros paveldą, įtraukiantys turimus kultūrinius išteklius – festivalius, šventes, parodas, muges ir kitus panašaus pobūdžio renginius, suburiantys biudžetinių kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų sričių partnerių tinklą ir besiremiantys moksliniais tyrimais;

1.2.

tarptautiniai projektai su mažiausiai viena kaimynine šalimi (Latvija, Estija, Lenkija, Kaliningrado sritimi, Baltarusija, Ukraina), ieškant vienijančių tautas ir kultūras vardiklių;

1.3.

bendri regionų kultūros įstaigų ir/ar bendruomenių užsienyje regioniniai projektai, aktualizuojantys kultūros paveldą ir skatinantys kultūrinį turizmą.

2.

Įvairias kultūros sritis bei menines veiklas apjungiantys projektai (festivaliai, renginiai ir kiti panašaus pobūdžio projektai).

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

12 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „VAIKAMS IR JAUNIMUI SKIRTI KULTŪROS BEI KULTŪRINĖS EDUKACIJOS PROJEKTAI, MENO RENGINIAI, KURIUOSE DALYVAUJA VAIKAI IR JAUNIMAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Programos tikslas

Užtikrinti vaikų ir jaunimo kūrybiškumo, meninių ir bendrųjų įgūdžių ugdymą. Sudaryti sąlygas ne pelno siekiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, veikiantiems kultūros srityje, įgyvendinti kultūrinės edukacijos projektus, skirtus vaikams ir jaunimui, ugdyti kultūros vartotoją.

Finansuojamos veiklos

1. Vaikams ir jaunimui skirtų meno kūrinių ir projektų įgyvendinimas.

2. Kultūros edukacijos projektų ugdančių vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, menines ir (ar) kultūrines kompetencijas, bendruosius vaikų ir jaunimo gebėjimus įgyvendinimas.  

Veiklų vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projekto metu meno ir kultūros priemonėmis lavinami bendrieji vaikų ir jaunimo įgūdžiai (0-10).

2. Projekte dalyvauja pripažinti meno ar kultūros kūrėjai (0-10).

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ar kultūrinė (ir) ar edukacinė vertė (0-20).

2. Projektu įgyvendinama kultūros, meno organizacijų partnerystė su mokyklomis ar kitomis ugdymo įstaigomis, socialinės globos įstaigomis, bendruomenėmis ar ugdymo specialistais (0-20).

3. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

4. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai, (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) jų patirtis dirbant su vaikais ir jaunimu (0-20).

5. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

1 500 000  Lt (434 430 EUR).

________________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

13 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „SKAITYMO SKATINIMO INICIATYVOS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Programos tikslas

Skatinti skaitymo įgūdžių ugdymą, skaitymo skatinimo kompetencijų didinimą ir iniciatyvas skaitymo skatinimo srityje.

Finansuojamos veiklos

 

1. Nacionalinių skaitymo skatinimo ir propagavimo akcijų inicijavimas, jų tęstinumo užtikrinimas.

2. Regionų ir vietos bendruomenių skaitymo skatinimo bei kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir kitų su skaitymu susijusių įgūdžių ugdymas.

3. Visuomenės informavimas apie skaitymą ir edukacija, skaitymo prestižo gerinimas.

4. Įvairių lygių ir paskirties metodinės medžiagos (visuomenei, tėvams, specialistams) parengimas bei išleidimas.

5. Visuomenės skaitymo masto kaitos ir skaitymo skatinimo iniciatyvų poveikio įvertinimas.

Veiklų vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektams, skirtiems vaikų ir jaunimo kultūriniam ugdymui. (0-20).

2. Projektams, numatantiems inovatyvių, naujosiomis technologijomis pagrįstų skaitymo skatinimo formų įgyvendinimą (0-10).

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto kultūrinė vertė (0-40).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-05).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-05).

Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

600 000 Lt (173 772 EUR).

___________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

14 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „LIETUVOS KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ PLĖTRA“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Priemonės tikslas

Sudaryti sąlygas Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (toliau – KKI) plėtrai šalyje, pristatyti jų pasiekimus šalyje ir užsienyje, skatinti jų veiklos tarptautiškumą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, siekiant kurti inovatyvius produktus ar paslaugas. Skatinti KKI  inovacijų (technologinių ir netechnologinių) taikymą ir diegimą.

Finansuojamos veiklos

1. Lietuvoje rengiami KKI projektai (festivaliai, mugės, konferencijos, konkursai, kūrybinės dirbtuvės ir panašaus pobūdžio projektai), kurių metu pristatomi atitinkamos kūrybinių industrijų srities geriausi Lietuvos arba Lietuvos ir užsienio valstybės (-ių) pasiekimai, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas bei projekte dalyvaujančių juridinių ir/ar fizinių asmenų verslumas, sąlygojamas srities kūrybos produktų įsiliejimas į Lietuvos ir/ar užsienio valstybės (-ių) rinką bei pridėtinės vertės kūrimas.

2. Lietuvos KKI produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose, festivaliuose, madų šou, įskaitant pristatymui reikalingos rinkodaros medžiagos parengimą.

3. Kompetencijų KKI srityje kėlimas (mokymai, seminarai, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, konferencijose ir panašaus pobūdžio projektuose), siekiant skatinti/kurti kultūros ir kūrybos srities inovacijas, ieškant sąsajų tarp kultūros ir kitų sričių (nacionaliniu ir tarptautiniu mastu).

4. Inovatyvių KKI produktų ar paslaugų kūrimas, inovacijų (technologinių ir netechnologinių) taikymas ir diegimas.

5. Projektai tinklaveikos ir tarpsektorinio KKI bendradarbiavimo formavimui (bendrų KKI organizacijų, asociacijų, klasterių kūrimas ir jų veiklos stiprinimas), siekiant kurti inovatyvius produktus ir paslaugas.

6. Kultūros ir kūrybinių inovacijų vystymas ir diegimas švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų sektoriuose, siekiant didinti kultūros ir meno prieinamumą visuomenei.

Prioritetinės sritys

Architektūra, dizainas, naujosios medijos, vizualieji ir scenos menai.

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto kūrybiškumas ir inovatyvumas (0-30).

2. Projekto komercinis ir / arba eksporto potencialas, indėlis į tvarią plėtrą (0-30).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija jungiant kūrybinius ir verslo gebėjimus, kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-20).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-10).

Veiklų finansavimo intensyvumas

Didžiausias leistinas projekto finansavimo intensyvumas gali siekti iki 75 procentų.

Pastabos

Nefinansuojami kino srities gamybos projektai.

Veikloms įgyvendinti numatoma suma 2015 m.

3 000 000 Lt (868 860 EUR).

____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

15 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS

MEDIJŲ IR INFORMACINIO RAŠTINGUMO SKATINIMO PROJEKTAI“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Programos tikslas

Ugdyti visuomenės gebėjimus naudotis ir kritiškai vertinti bei analizuoti tradicinėmis ir naujomis žiniasklaidos priemonėmis perduodamu turiniu, gebėti atpažinti tikrą žiniasklaidos pranešimų esmę, patiems bendrauti ir kurti naują turinį efektyviai naudojantis vaizdais, garsais ir tekstais.

Finansuojamos veiklos

 

Projektai, kuriais:

1. Ugdomi visuomenės gebėjimai išmaniai ir kūrybiškai naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač naujomis skaitmeninėmis technologijomis (pavyzdžiui skaitmenine televizija, socialiniais tinklais), tokiu būdu užtikrinant aktyvų naujovišką dalyvavimą pilietiniame gyvenime, taip pat gebėjimai kritiškai analizuoti ir vertinti žiniasklaidos priemonėse pateikiamą viešąją informaciją;

2. Visuomenė supažindinama su visuomenės informavimo priemonių veikimo principais, žiniasklaidos turinio, komercinių pranešimų kūrimo bei jų poveikio principais;

3. Visuomenė supažindinama su pavojais, susijusiais su asmens duomenų platinimu, ugdomi asmenų gebėjimai apsaugoti savo privatumą viešojoje erdvėje;

4. Skatinamas kritinis mąstymas, patriotinis ir pilietinis ugdymas.

Veiklų vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Socialinės partnerystės, kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimo projektams (0-15).

2. Ugdantiems jaunimo, vyresnio amžiaus bei socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausančių žmonių (žemesnio išsilavinimo, bedarbių, gyvenančių kaimo vietovėse) medijų ir informacinio raštingumo gebėjimus (0-15).

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto ilgalaikis teigiamas poveikis, išliekamoji vertė ir tęstinumo užtikrinimas (0-40).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų) (0-10).

4. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

Galimi pareiškėjai

Kultūros, visuomenės informavimo, švietimo ar mokslo srityje veikiantys juridiniai asmenys, vykdantys praktinę visuomenės informavimo ar švietimo, mokymo apie visuomenės informavimo procesus veiklą.

Kitos sąlygos

Lėšos neskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui.

Įsigyjant ilgalaikį nematerialųjį turtą prašoma Fondo lėšų santykinė dalis viso projekto poreikio (veiklų išlaidų) atžvilgiu šiems projektams nėra ribojama, tačiau prašoma suma negali sudaryti daugiau kaip 90% turto vertės.

Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

300 000 Lt (86 886 EUR).

___________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

16 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJŲ KŪRYBINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Programos tikslas

Užtikrinti meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimą.

Finansuojama veikla

 

Meno kūrėjų organizacijų kūrybinės programos, atspindinčios pagrindinius organizacijos veiklos tikslus, numatytus jos įstatuose ir kurios sudaro prielaidas nacionalinio meno plėtrai ir tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui, skatina menininkų mobilumą ir formuoja bendrą šalies meno raidą:

1. užtikrinant meno kūrėjų kūrybos sklaidos ir viešinimo galimybes;

2. sudarant sąlygas jaunųjų meno kūrėjų kūrybos sklaidai ir profesiniam meistriškumui vystyti;

3. realizuojant tarptautinius projektus;

4. užtikrinant meno paveldo ir kultūrinės atminties išsaugojimą.

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Programos meninė ir kultūrinė vertė (0-60).

2. Programa skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-20).

3. Programos sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

4. Programos rėmėjų įsipareigojimai (projektų įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

Galimi pareiškėjai

Meno kūrėjų organizacijos, kurioms yra suteiktas meno kūrėjų organizacijos statusas vadovaujantis Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymu.

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

2 500 000 Lt (724 050 EUR).

___________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

17 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „TEIGIAMO MENO POVEIKIO ŽMOGAUS SVEIKATAI IR GEROVEI SKATINIMAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Priemonės tikslas

Sudaryti sąlygas įgyvendinti projektus, kurie didins socialinės, kultūrinės bei sveikatos sričių sanglaudą, prisidės prie teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai ir gerovei.

Finansuojamos veiklos

1. Seminarai ir mokymai, kuriuose turi dalyvauti socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, kultūros specialistai, menininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

2. Kultūrinės programos, orientuotos į profesionaliojo meno prieinamumą visų kategorijų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose, įtraukiančios į veiklą šių įstaigų teikiamų paslaugų vartotojus bei teikėjus.

3. Novatoriškos kūrybinės iniciatyvos, skatinančios kultūrinės, socialinės bei sveikatos aplinkos sanglaudą, tarpsektorinį bendradarbiavimą, ieškančios naujų veiklos metodų bei modelių.

Veiklų vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektu skatinama kultūros, sveikatos, socialinės sričių partnerystė (0-25).

2. Projekto veiklose numatytas poveikio vertinimas. (0-10).

3. Projekto rezultatai, orientuoti į gerosios patirties sklaidą (0-10).

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė, socialinis poveikis (0- 30).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-5).

Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

500 000 Lt (144 810 EUR).

________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

18 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „LIETUVOS KULTŪROS IR MENO PRISTATYMAS UŽSIENYJE“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Programos tikslas

Sudaryti sąlygas pristatyti ir populiarinti aukšto profesinio lygio Lietuvos kultūrą ir meną užsienio publikai, pristatyti Lietuvą per kultūrą ir meną.

Finansuojamos veiklos

1. Lietuvos kultūros ir meno sezonai užsienio šalyse, t.y. Lietuvos kultūros ir meno renginių ciklai užsienio šalyse (vienos srities arba įvairių sričių), rengiami bendradarbiaujant su įvairiais kultūros ir meno operatoriais tose šalyse ir trunkantys ne ilgiau nei vienerius metus, kurių dėka šalis atsiduria dėmesio centre.

2. Lietuvos kultūros ir meno pristatymai aukšto lygio kultūros ir meno renginiuose ar pripažintose kultūros įstaigose, t.y. festivaliuose, koncertų salėse, muziejuose, galerijose ir bendradarbiaujant su kitais kultūros operatoriais užsienio šalyse, kurių sukauptas kultūrinis, meninis ir intelektinis kapitalas suteikia pristatomiems kultūros ir meno projektams papildomos vertės ir sklaidos galimybių.

Veiklų vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektams, kuriuos inicijuoja arba vykdo tarptautinę patirtį turintys Lietuvos projektų vykdytojai (kultūros operatoriai) (0-10).

2. Projektams, kuriuos inicijuoja arba kurie yra vykdomi bendradarbiaujant su kultūros atašė (0-10).

3. Projektams, kurie yra įtraukti į Kultūros ministerijos įgyvendinamus tarpvalstybinius susitarimus ir tarptautinio bendradarbiavimo programas (0-10).

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė (0-40).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų) (0-10).

4. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

 

Veiklų finansavimo intensyvumas

Fondo lėšų prašoma finansuoti suma turi būti ne mažesnė nei 30 039,36 Lt (8 700 EUR).

Didžiausias galimas projekto finansavimo intensyvumas gali siekti iki 60 procentų.

Kitos sąlygos

Teikiantys paraišką projektų vykdytojai turi užtikrinti, kad projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su užsienio partneriais ir kad ne mažiau kaip 40 procentų projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų bus skirta iš kitų nei Lietuvos kultūros tarybos skiriamų lėšų finansavimo šaltinių.

Galimi pareiškėjai

Kultūros ir/arba meno renginius organizuojantys juridiniai asmenys, turintys ne mažesnę nei 3 metų tarptautinių kultūros ir meno projektų organizavimo patirtį.

Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

1 500 000 Lt (434 430 EUR).

______________________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

19 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „LIETUVOS KULTŪROS ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS PROGRAMOS „KŪRYBIŠKA EUROPA“ PAPROGRAMĖJE „KULTŪRA“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Programos tikslas

Sudaryti sąlygas dalyvauti daugiašaliuose programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projektuose.

Finansuojama veikla

Europos Sąjungos (toliau – ES) programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projektai:

1. Dėl kurių įgyvendinimo yra pasirašyta sutartis su Europos komisija arba su projekto koordinatoriumi.

2. Iki kurių įgyvendinimo pabaigos paraiškos Kultūros tarybai teikimo metu likę ne mažiau nei vieneri metai.

3.  Dėl kurių kofinansavimo paraišką Kultūros tarybai teikia Lietuvoje registruoti programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projektų koordinatoriai ir / arba bendraorganizatoriai.

Finansavimas skiriamas 2015 m. vykdomoms projekto veikloms.

Veiklos finansavimo intensyvumas

1. Galima kofinansuoti iki 80 procentų Lietuvoje registruoto „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projekto koordinatoriaus išlaidų (be ES paramos), kuriomis prisidedama prie projekto įgyvendinimo.

2. Galima kofinansuoti iki 60 procentų Lietuvoje registruoto „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projekto bendraorganizatoriaus išlaidų (be ES paramos), kuriomis prisidedama prie projekto įgyvendinimo.          

Atsižvelgiant į biudžeto galimybes, lėšos skiriamos visiems pareiškėjams skiriant jų prašomą pinigų sumą (atitinkančią 1 ir 2 punktų nuostatas) arba visų pareiškėjų prašomas pinigų sumas sumažinant vienoda procentine išraiška. Lietuvos kultūros taryba pasilieka teisę keisti paramos dydį pareiškėjams, pateikusiems nepagrįstas sąmatas.

Kitos sąlygos

1. Kartu su paraiška programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projekto koordinatorius privalo pateikti sutarties su Europos Komisija dėl projekto, kuriam prašoma kofinansavimo, kopiją ir mandatą.

2. Kartu su paraiška programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projekto bendraorganizatorius privalo pateikti susitarimo su projekto koordinatoriumi kopiją ir mandatą.

3. Kartu su paraiška programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projekto koordinatorius ar bendraorganizatorius privalo pateikti visų savo vykdomų projekto veiklų išlaidų sąmatą.

Galimi pareiškėjai

Paraiškas dėl programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projektų dalinio kofinansavimo gali teikti tik viešieji juridiniai asmenys, programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“ projektų koordinatoriai ir bendraorganizatoriai.

 

Veiklai įgyvendinti numatoma suma 2015 m.

500 000 Lt (144 810 EUR).

_____________________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

20 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „NACIONALINIAI PAVILJONAI VENECIJOS BIENALĖJE“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Programos tikslas

Pristatyti Lietuvos šiuolaikinį meną ir architektūrą Venecijos vizualaus meno ir architektūros bienalėse.

1. Finansuojama veikla

 

Lietuvos nacionalinio paviljono 56-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2015 m. įgyvendinimas.

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Pasirengimas projekto įgyvendinimui (0-35).

2. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (0-30).

3. Sąmatos pagrįstumas (0-35).   

Galimi pareiškėjai

Konkurse turi teisę dalyvauti juridinis asmuo 2014 m. laimėjęs Lietuvos kultūros tarybos skelbtą Lietuvos šiuolaikinio meno 56-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pristatymo konkursą.

Kitos sąlygos

Konkursui juridinis asmuo pateikia šiuos dokumentus:

1. Projekto įgyvendinimo veiksmų planą 2015 m.

2. 2015 m. projekto išlaidų sąmatą, patvirtintą juridinio asmens vadovo parašu ir antspaudu.

3. Projekto rėmėjų įsipareigojimus. 

Projekto finansavimo ribos

iki 500 000 Lt (144 810 EUR).

 

2. Finansuojama veikla

Pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinį paviljoną 15- oje Venecijos architektūros bienalėje 2015 m. ir įgyvendinti projektą 2016 m. 

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto meninė idėja (0-50).

2. Juridinio asmens kvalifikacija ir galimybės įgyvendinti projektą (0-30).

3. Juridinio asmens papildomų finansinių šaltinių apimtis projektui įgyvendinti (0-20 balų).

Galimi pareiškėjai

Projektų konkurse turi teisę dalyvauti juridiniai asmenys, turintys ne mažesnę nei 5 metų architektūros ar šiuolaikinio meno projektų įgyvendinimo ir ekspozicijų rengimo patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

Kitos sąlygos

Projektą sudaro trys dalys: projekto idėjos aprašymas, ekspozicijos brėžinys/eskizas ir projekto įgyvendinimo sąmata.

Projektų konkursui juridinis asmuo gali pristatyti tik vieną projektą.

Projektų konkursui teikiami projektai neribojami temos ar išraiškos priemonių atžvilgiu.

Siūloma, kad ekspozicijos plotas neviršytų 200 m².

Projektų konkursui juridinis asmuo pateikia šiuos dokumentus:

1. informaciją apie juridinio asmens architektūros ar šiuolaikinio meno projektų įgyvendinimo ir ekspozicijų rengimo patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse, nurodant projektų pavadinimus ir jų įgyvendinimo datas;

2. aiškinamąjį raštą, kuriame turi būti išsamiai išdėstyta projekto idėja, nurodant projektui pasirinktus menininko (-ų) kūrinius, medžiagas, iš kurių kūriniai sukurti arba bus kuriami, projektui įgyvendinti naudotina techninė įranga ir kitos priemonės ir įranga;

3. ekspozicijos brėžinį/eskizą popieriuje (formatas A3);

4. projekte dalyvaujančio (-ų) menininko (-ų) kūrybines biografijas;

5. duomenis apie projekto kuratorių (-us);

6. projekto įgyvendinimo veiksmų planą;

7. informaciją apie ekspozicijos įrengimo technines priemones;

8. pasiūlymus dėl projekto reklamos ir viešųjų ryšių;

9. viso projekto sąmatą, patvirtintą juridinio asmens vadovo parašu ir antspaudu;

10. informaciją apie papildomus finansinius šaltinius projektui įgyvendinti (pageidautini projekto rėmėjų raštiški įsipareigojimai su nurodytu skiriamos sumos dydžiu).

Projekto finansavimo ribos

iki 100 000 Lt ( 28 962 EUR) 2015 m.

2016 m. planuojama skirti iki 500 000 Lt (144 810 EUR).  

3. Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

 

600 000 Lt (173 772 EUR).

___________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

21 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „LIETUVOJE RENGIAMI TĘSTINIAI TARPTAUTINIAI KULTŪROS IR MENO RENGINIAI“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Programos tikslas

Užtikrinti ilgalaikį finansavimą Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių projektams, kurių tikslas – Lietuvos visuomenei pristatyti, skleisti ir populiarinti aukšto meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių meną.

Finansuojama veikla

 

Lietuvoje rengiamų tęstinius tarptautinius meno renginių organizavimo išlaidos.

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Įvykusių projektų ataskaitos (0 - 25).

2. Preliminarios projekto renginių programos (0- 35).

3. Planuojama projekto sklaida Lietuvos teritorijoje (0-10).

4. Planuojamų projekto renginių techninio įgyvendinimo sudėtingumas  (0-10).   

5. Planuojamų projekto papildomų finansavimo šaltinių lėšų kiekis (0- 20).

Galimi pareiškėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. ĮV-530 „Dėl Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių 2013-2015 metais sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų renginių organizatoriai. 

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma

2015 m.  

3 500 000 Lt (1 013 670 EUR).

___________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

22 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „LIETUVOJE RENGIAMI TĘSTINIAI PRIORITETINIAI MĖGĖJŲ MENO RENGINIAI“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Programos tikslas

Sudaryti sąlygas vykdyti Lietuvoje rengiamų svarbiausių, ryškiausių tęstinių įvairių mėgėjų meno žanrų renginių projektus, užtikrinančius  įvairių mėgėjų meno žanrų regionuose plėtrą bei pasirengimo dainų šventėms procesą. 

Finansuojama veikla

 

Lietuvoje rengiami tęstiniai prioritetiniai mėgėjų meno renginiai.

 

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė (0-50).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-25).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-5).

Galimi pareiškėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 3 d.  įsakymu Nr. ĮV-687 „ Dėl Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno 2015 -2017 metų renginių sąrašo patvirtinimo“  patvirtintų prioritetinių mėgėjų meno renginių organizatoriai.

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

700 000 Lt (202 734 EUR).

___________________________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

23 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „LIETUVOJE RENGIAMI TARPTAUTINIAI MUZIKOS ATLIKIMO MENO KONKURSAI“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Priemonės tikslas

Užtikrinti ilgalaikį finansavimą Lietuvoje rengiamiems tarptautiniams muzikos atlikimo meno konkursams, kurių tikslas – Lietuvos visuomenei pristatyti ir skleisti aukšto profesinio lygio šalies ir užsienio muzikos atlikimo meno tradicijas ir pasiekimus.

Finansuojamos veiklos

 

1. Tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso organizavimo išlaidos ir prizinis fondas.

2. Tarptautinio Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso parengiamieji darbai.

3. Tarptautinio jaunųjų vokalistų konkurso parengiamieji darbai.

4. Tarptautinio Stasio Vainūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso parengiamieji darbai.

5. Tarptautinio Jashos Heifetzo smuikininkų konkurso parengiamieji darbai.

6. Kiti konkursai, reprezentuojantys muzikos atlikimo meno lietuviškos mokyklos tradicijas ir įtakojantys šalies muzikos atlikimo meno raidą.

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė (0-20).

2. Projekto atitikimas tarptautinių konkursų rengimo reikalavimams (0-20).

3. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-20).

4. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai, partneriai)(0-10).

5. Projekto techninio įgyvendinimo sudėtingumas (0-10).

6. Projekto sklaida geografine apimtimi (0-10).

7. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų) (0-10).

Kitos sąlygos

Konkursui juridinis asmuo pateikia šiuos dokumentus:

1. projekto, skirto trejų metų vykdymui, aprašymą ir jo preliminarią sąmatą;

2. projekto įgyvendinimo kalendorinį veiksmų planą 2015 m.;

3. projekto dalies 2015 metams išlaidų sąmatą;

4. kitą, jo manymu, svarbią informaciją, susijusią su projekto vykdymu. 

Galimi pareiškėjai

Juridinis asmuo konkurso būdu atrenkamas trejus metus organizuoti Lietuvoje vykstančių tarptautinių muzikos atlikimo meno konkursus.

Veiklų finansavimo ribos trejiems metams

iki 1 650 000 Lt. (477 873 EUR).

Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

650 000 Lt (188 253 EUR).

___________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

24 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „UŽSIENIO MENININKŲ REZIDENCIJOS LIETUVOJE“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Priemonės tikslas

Sukurti sąlygas tarpkultūriniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, sudarant galimybę (t.y. suteikiant gyvenamąjį ir kūrybinį plotą) užsienio kultūros ir meno kūrėjams tam tikrą laiką užsiimti kūryba, susipažinti su vietos kultūros ir meno gyvenimu, bendradarbiauti su kitais kultūros ir meno kūrėjais bei vietos bendruomene.

Finansuojama veikla

Sudaryti galimybes Lietuvoje reziduoti užsienio šalių kultūros ir meno kūrėjams, kur vieno kultūros ir meno kūrėjo rezidavimo laikotarpis trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai

Projektams:

1. įtraukiantiems įvairių kartų vietos, kurioje yra rezidencija, bendruomenę į reziduojančių kultūros ir meno kūrėjų veiklą (0-10).

2. pristatantiems Lietuvos visuomenei rezidentų sukurtus baigtinius meno ir kultūros produktus (0-10).

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė (0-40).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-10).

Specialieji reikalavimai

Pareiškėjas pristato rezidencijoje siūlomas gyvenimo ir darbo sąlygas bei numatytas rezidentų atrankos procedūras ir kriterijus.

 

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

550 000 Lt (159 291 EUR).

_________________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

25 priedas

 

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „SKAITMENINTO KULTŪROS PAVELDO SKLAIDA“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Programos tikslas

Skleisti ir populiarinti atminties institucijų (bibliotekų, archyvų, muziejų) skaitmenintas kultūros vertybes, siekiant, kad skaitmenintas turinys būtų plačiai naudojamas edukaciniuose procesuose, nacionalinio tapatumo ir kultūrinio savitumo plėtojimui, visuomenės laisvalaikio turtinimui ir būtų prieinamas visuomenei.

Finansuojamos veiklos

 

Projektai:

1. integruojantys kultūros paveldą į švietimo ir studijų procesus;

2. skatinantys visuomenės kūrybiškumą bei socialinę sanglaudą;

3. skatinantys kultūrinį turizmą bei turtinantys visuomenės laisvalaikį;

4. sudarantys sąlygas specialistų, dirbančių skaitmeninimo srityje, mokymams bei kvalifikacijos kėlimui;

5. skatinantiems tarptautinį bendradarbiavimą skaitmeninimo srityje.

Veiklų vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektams, numatantiems inovatyvių metodų bei technologijų taikymą ir išbandymą skaitmeninto kultūros paveldo sklaidai (0-6).

2. Projektams, numatantiems skaitmeninto kultūros paveldo pagrindu sukurti naujas elektronines paslaugas ar produktus (0-6).

3. Projektams, skirtiems socialinės atskirties grupėms (bedarbiams, senjorams, neįgaliesiems), taip pat vaikams ir jaunimui (0-6).

4. Projektams, užtikrinantiems sukurtų elektroninių paslaugų ir produktų draugiškumą vartotojams (0-6).

5. Projektams, užtikrinantiems projekto rezultatų suderinamumą su virtualia kultūros paveldo informacine sistema „epaveldas.lt“ (0-6).

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto kultūrinė vertė (0-40).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-5).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-5).

Kitos sąlygos

Įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir/ar nematerialųjį turtą prašoma Fondo lėšų santykinė dalis viso projekto poreikio (veiklų išlaidų) atžvilgiu šiems projektams nėra ribojama, tačiau prašoma suma negali sudaryti daugiau kaip 90% turto vertės.

Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

300 000 Lt (86 886 EUR).

___________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

26 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „PILIETINIO, TAUTINIO, LITUANISTINIO UGDYMO IR ATMINTIES ĮPRASMINIMO PROJEKTAI“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

Programos tikslas

Įgyvendinti pilietinio, tautinio, lituanistinio ugdymo ir atminties įprasminimo projektus, valstybinės reikšmės renginius.

1. Finansuojama veikla

 

Projektai, skatinantys Lietuvos gyventojų pilietiškumą, politinį aktyvumą ir patriotiškumą, valstybės istorijos, kultūros ir lietuvių kalbos savitumo suvokimo gilinimą ir puoselėjimą, politinės ir kultūros tapatybės išlaikymą ir kūrimą.

Vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė (0-40).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-20).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-20).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-10).

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

400 000 Lt (115 848 EUR).

 

2. Finansuojama veikla

Valstybinės reikšmės renginiai ar programos (iškilių asmenybių, svarbių kultūrai ir istorijai datų, minėjimai, ir panašaus pobūdžio renginiai ar programos), kuriuos skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ar renginiai bei programos, kuriuos globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Specialieji reikalavimai

Valstybinės reikšmės renginių ar programų sąrašą bei rekomenduojamas pristatyti kultūros ir meno sritis tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras.

Vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė (0-50).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-20).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-10).

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

400 000 Lt (115 848 EUR).

 

3. Finansuojama veikla

 

„Globalios Lietuvos“ idėjos kultūros srityje sklaida, skatinant bendras Lietuvos ir užsienio lietuvių kūrėjų kultūros iniciatyvas ir rengiant bei platinant informacinę medžiagą apie Lietuvos kultūrą, naudojant šiuolaikines informacines technologijas.

Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai

Projektams, kuriuos inicijuoja ir įgyvendina užsienyje gyvenantys lietuviai (0-20).

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto meninė ir kultūrinė vertė (0-40).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

3. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

4. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-10).

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

200 000 Lt (57 924 EUR).

4. Finansuojama veikla

Neinventorizuotų tremties vietų aplankymas, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų nufotografavimas ir jų inventorizavimas pagal Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų inventorinio sąrašo formos ir Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų inventorinio sąrašo formos pildymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-562 „Dėl Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų inventorinio sąrašo formos ir Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų inventorinio sąrašo formos pildymo taisyklių patvirtinimo“.

Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektams, kurie numato Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų inventorizavimą vykdyti pasitelkiant užsienyje gyvenančius lietuvius (0-20).

2. Projektams, kurie numato didesnę atliekamų darbų apimtį geografiniu aspektu (0-10).

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-40).

2. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai ir t.t.) (0-15).

3. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-15).

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

50 000 Lt (14 481 EUR).

5. Finansuojama veikla

Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymas pagal Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymo ir ženklinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-36 „Dėl Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“

Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektams, kurie numato Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietų sutvarkymą (kapaviečių, antkapių, kryžių ir aplinkos) pasitelkiant užsienyje gyvenančius lietuvius (0-30).

2. Projektams, kurie numato Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų įamžinimui XX amžiaus pabaigoje pastatytų paminklų sutvarkymą (0-10).

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-40).

2. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

3. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

 

150 000 Lt (43 443 EUR).

6. Finansuojama veikla

 

Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieška, sklaida, priežiūra, sugrąžinimas, įtraukiant į šį darbą užsienyje gyvenančius lietuvius, finansuojant:

a)   kultūros vertybių užsienyje pervežimą į Lietuvos Respublikos muziejus, bibliotekas ir archyvus;

b)   kultūros vertybių užsienyje tyrimus, vykdomus muziejaus, archyvo, bibliotekos, studijų ir mokslo įstaigos;

c)     Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, objektų priežiūrą.

Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai

Užsienio lietuvių ir/ar kitų užsienio organizacijų pasitelkimas projekto vykdymui (0-30).

 

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Projekto metu vykdomos veiklos aktualumas kultūros paveldo išsaugojimui (0-30).

2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-20).

3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-10).

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma  2015 m.

200 000 Lt (57 924 EUR).

7. Finansuojama veikla

Apsaugos techninių priemonių įrengimo sakraliniuose objektuose projektai, siekiant išsaugoti juos ir juose esančias kultūros vertybes.

Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektams, kurie numato medinių sakralinių kultūros paveldo objektų apsaugos techninių priemonių įrengimo (elektros sistemos sutvarkymas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, žaibosauga ir kitos apsaugos priemonės) projektams parengti (0-20).

2. Projektams, kurie numato medinių sakralinių objektų apsaugos techninių priemonių įrengimo (elektros sistemos sutvarkymas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, žaibosauga ir kitos apsaugos priemonės) projektams parengti (0-10).

3. Projektams, kurie numato nemedinių sakralinių kultūros paveldo objektų apsaugos techninių priemonių projektai (elektros sistemos sutvarkymas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, žaibosauga ir kitos apsaugos priemonės) įrengimo projektams parengti (0-10).

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-30).

2. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-20).

3. Naujų/šiuolaikiškų apsaugos techninių priemonių parinkimas (0-10).

Specialieji reikalavimai

1. Pareiškėjas pirmiausia turi įvertinti esamų elektros tinklų ir įrenginių būklę, jų atitikimą galiojančioms projektavimo ir saugaus eksploatavimo normoms ir pateikti atitinkamos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštą apie sakralinio objekto būklės atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams bei rekomendacijas. Jeigu esami elektros tinklai ir įrenginiai šių normų neatitinka – juos reikia keisti, parengiant elektrotechninės dalies remonto projektą:

1.1. Sakralinių objektų elektrotechninės dalies remonto projektavimo darbai turi būti atliekami atestuotų elektrotechninės ir architektūrinės dalies specialistų. Projekte privalo būti numatytas sakralinio objekto kilnojamųjų kultūros vertybių ir vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, išsaugojimas, todėl architektui privalomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) atestatas.

1.2. Elektrotechninė projekto dalis turi būti parengta pagal galiojančius projektavimo normatyvus, dalies sudėtis ir apimtis turi atitikti STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ reikalavimus.

2. Jei sakraliniame objekte nėra įrengtų apsaugos, priešgaisrinių ir žaibosaugos priemonių, jas reikia suprojektuoti.

3. Apsauginės ir gaisrinės signalizacijos projektas turi apimti visas sakralinio objekto patalpas. Projektuojant priešgaisrinę apsaugą būtina turėti omenyje, kad sakraliniuose objektuose apeigų metu naudojamos žvakės ir smilkalai. Apsauginė ir gaisrinė signalizacija turi būti suprojektuota taip, kad, jai suveikus, signalas būtų perduodamas sakralinio objekto valdytojui ir į objektą saugančios bendrovės centralizuotą pultą distanciniu būdu. Projektavimo darbus gali atlikti atitinkamus kvalifikacinius atestatus turintys atitinkamos srities specialistai, o architektui privalomas KPD atestatas.

4. Parengto kompleksinio projekto (elektrotechninės ir apsaugos bei priešgaisrinių priemonių įrengimo) sprendiniai turi būti suderinti su KPD teritoriniu padaliniu ir savivaldybe, „LESTO“ ir kitomis reikalingomis žinybomis (jei jų derinimas būtinas).

Prie paraiškos turi būti pridėtas sakralinio objekto apžiūros aktas, parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu D1-347 „Dėl statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo.

5. Prie paraiškos turi būti pridėtas išrašas iš Kultūros vertybių registro (jei tai yra kultūros paveldo objektas), taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių ir vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, sąrašas.

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

300 000 Lt (86 886 EUR).

8. Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

1 700 000 Lt (492 354 EUR).

_________________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

27 priedas

 

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ PRIEINAMUMO VARTOTOJAMS (LANKYTOJAMS) DIDINIMO PROJEKTAI“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

 

 

Programos tikslas

Išsaugoti nacionalinį kultūros paveldą papildant atminties institucijų rinkinius bei pristatant jį visuomenei ir užtikrinti atminties institucijose esančių kilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą, apsaugą ir sklaidą.

1. Finansuojama veikla

Lietuvos ir jos kultūros istorijai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektai.

Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai

1. Projektams, numatantiems įsigyti Lietuvos ir jos kultūros istorijai svarbius šiuolaikinės dailės kūrinius (sukurtus po 1990 metų) (0-10).

2. Projektams, numatantiems įsigyti kilnojamąsias kultūros vertybes, turinčias išskirtinę svarbą Lietuvos ir jos kultūros istorijai (0-10).

3. Projektams, numatantiems įsigyti unikalias ir retas kilnojamąsias kultūros vertybes (0-10).

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Įsigyjamų kilnojamųjų kultūros vertybių lituanistinė, meninė, istorinė ar memorialinė vertė (0-20).

2. Įsigyjamų kilnojamųjų kultūros vertybių reikalingumo atminties institucijos rinkiniams pagrįstumas (0-20).

3. Įsigyjamos kilnojamosios kultūros vertybės analogų ar autoriaus darbų kiekis Lietuvos Respublikos atminties institucijose (0-20).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

Galimi pareiškėjai

Nacionaliniai ir respublikiniai muziejai; valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; valstybinės reikšmės bibliotekos.

Kitos sąlygos

1. Lėšos skiriamos tik ilgalaikio materialaus turto – kilnojamųjų kultūros vertybių - įsigijimui.

2. Administravimo, nenumatytos, paslaugų ir prekių išlaidos nefinansuojamos.

3. Kartu su paraiška privaloma pateikti numatomų įsigyti kilnojamųjų kultūros vertybių nuotraukas.

4. Paraiškoje projektų vykdytojai privalo nurodyti:

4.1. kilnojamosios kultūros vertybės pavadinimą ir kainą;

4.2. kilnojamosios kultūros vertybės būklės aprašymą;

4.3. argumentus, kodėl kilnojamoji kultūros vertybė būtina šiai atminties institucijai bei kaip ketinama ją naudoti;

4.4. įsigyjamos kilnojamosios kultūros vertybės analogų ar autoriaus darbų kiekį Lietuvos Respublikos atminties institucijose.

5. Vienas projekto vykdytojas teikia vieną paraišką visoms numatomoms įsigyti kilnojamosioms kultūros vertybėms.

Veiklos finansavimo intensyvumas

Kultūros misterijai pavaldžių įstaigų, projekto finansavimo intensyvumas – iki 80 procentų projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo.

Kitų atminties institucijų projektų finansavimo intensyvumas – iki 50 procentų projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo.

Šiuolaikinės dailės kūriniams (sukurtiems po 1990 metų) įsigyti gali būti skiriama iki 30 procentų paraiškoje prašomos sumos.

Veiklai įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

700 000 Lt (202 734 EUR).

2. Finansuojama veikla

Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas ir (arba) konservavimas bei jų technologinių, istorinių ir menotyrinių tyrimų atlikimas.

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projektams, numatantiems restauruoti unikalias ir labiausiai sunykusias (kritiškos ar blogos būklės) kilnojamąsias kultūros vertybes (0-10).

2. Projektams, numatantiems restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes, kurias planuojama skaitmeninti (0-10).

3. Projektams, numatantiems restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios bus eksponuojamos atnaujinamose nuolatinėse ekspozicijose, svarbiose (tarptautinėse, jungtinėse) parodose (0-10).

Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai

 

1. Restauruotinų kilnojamųjų kultūros vertybių svarba nacionaliniam kultūros paveldui (0-20).

2. Projekto ilgalaikis teigiamas poveikis ir nauda kilnojamųjų kultūros vertybių fondo būklės pagerinimui (0-20).

3. Pakankama restauravimo darbus atliksiančių specialistų kvalifikacija (0-10).

4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų projekto finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų) (0-10).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10).

Galimi pareiškėjai

Valstybės ir savivaldybių muziejai; viešosios įstaigos, kurių steigimo dokumentuose nurodyta muziejinė veikla; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, apskričių viešosios ir valstybinės reikšmės bibliotekos bei Lietuvos valstybiniai archyvai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka kaupia ir saugo kilnojamąsias kultūros vertybes.

Kitos sąlygos

Kartu su paraiška privaloma pateikti:

1. numatomų restauruoti ar konservuoti kilnojamųjų kultūros vertybių (ar jų kolekcijų) sąrašą, sudarytą restauravimo darbų eiliškumo tvarka;

2. numatomų restauruoti ar konservuoti kilnojamųjų kultūros vertybių (ar jų kolekcijų) nuotraukas ir būklės aprašus (kolekcijoms galima pateikti vieną bendrą nuotrauką ir būklės aprašą; teikiant prevencinio konservavimo projektus, pridėti ir saugyklos, kurioje numatomi prevencinio konservavimo darbai, nuotrauką ir būklės aprašą).

Veiklos finansavimo intensyvumas

Viso projekto poreikio sąmata turi būti ne mažesnė nei 2762,24 Lt (800 EUR), iš Fondo lėšų prašoma finansuoti suma turi būti ne mažesnė nei 2071,68  Lt (600 EUR) .

Galimas projekto finansavimo intensyvumas – iki 80 procentų projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo.

Veiklai įgyvendinti numatoma suma

700 000 Lt (202 734 EUR).

3. Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2015 m.

1 400 000 Lt (405 468 EUR).

___________________


 

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

30 priedas

 

KULTŪROS IR MENO SRIČIŲ PROJEKTŲ VERTINIMO PRIORITETŲ APRAŠYMAI

 

1. Vaikų ir jaunimo kultūrinis ugdymas

Kultūrinės veiklos, formuojančios asmens vertybines nuostatas, platų kultūrinį akiratį, ugdančios  komunikacinius, meninius gebėjimus, ugdančios  kūrybinę  saviraišką, prigimtinę vaiko kultūrą. Šių nuostatų formavimo procese turi dalyvauti profesionalūs menininkai (ar jų kolektyvai), įvairių sričių  kultūros darbuotojai, iškilios šalies ir krašto asmenybės. Pasirenkamos veiklos formos turėtų skatinti bendradarbiavimo ir partnerystės ryšius su įvairių tipų mokyklomis, profesinio mokymo įstaigomis, turinčiomis tokiai veiklai tinkamą bazę, įrangą ir kitus resursus. Kultūrinio ugdymo veiklose turi dalyvauti visų amžiaus gupių vaikai ir jaunimas, skatintinos veiklos, sudarančios sąlygas įvairiai vaikų ir jaunimo meninės kūrybos veiklai, kūrybiniams eksperimentams. 

 

2. Kultūra regionuose

Visų kultūros ir meno sričių veikla, sudaranti prielaidas šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančių kultūrinių ir socialinių kompetencijų ugdymui regionuose, skatinanti profesionaliojo meno sklaidą, padedanti atskleisti regiono savitumą, siekianti  įtraukti į kultūrinę veiklą visas vietos gyventojų socialines grupes, sudaranti sąlygas gyventojų kūrybingumo ugdymui ir saviraiškai. Vykdomi regioniniai projektai, jungiantys bendrai veiklai įvairias  kultūros įstaigas (bendruomenes užsienyje), aktualizuojantys kultūros paveldą, inovatyvūs, tarpdisciplininiai, interaktyvūs, eksperimentiniai meno projektai, skatinantys kultūrinį turizmą, populiarinantys regionų kultūrą, visų žanrų mėgėjų meno projektai.

 

3. Kultūros prieinamumo didinimas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms

Siekiama, kad kultūros paslaugos būtų prieinamos ir patrauklios visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, kad kiekvienas visuomenės narys gautų informaciją apie kultūrą, galėtų ja naudotis ir pritaikyti. Kultūros prieinamumo skatinimo priemonėmis - kūrybinėmis ir kultūrinėmis iniciatyvomis, gali būti skatinamas visuomenės domėjimasis savo šalies istorija, paveldu, stiprinamas bendruomeniškumas, plėtojamas kūrybinis mąstymas ir kūrybiškumas. Pasirenkamos tokios veikimo formos, kurios pritrauktų įvairias visuomenės grupes į kultūros objektus ir kultūros bei meno renginius. Kultūros prieinamumo didinimo tikslus taip pat įgyvendina kūrybinių paslaugų ir produktų pritaikymas bei jų kryptinga sklaida šalyje, pasitelkiant pažangias technologijas, inovatyvius formos ir turinio sprendimus, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius ir lūkesčius.

 

4. Kultūros produktų ir paslaugų inovacijos

Kultūros produktų ir paslaugų inovacijos – tai kuriamos ir diegiamos sisteminės inovacijos intelektinio ir materialaus produkto kūrybos, gamybos ir jo panaudojimo srityse (naujas požiūris į produktą, jo panaudojimą), pažangių technologijų kūrimas ir jų taikymas (idėjos, keičiančios požiūrį į kultūros turinio prieinamumą ir panaudojimą, kūrybinių sprendimų taikymas kituose sektoriuose), naujų ekonominių, organizacinių ir valdymo sprendimų kūrimas ir diegimas įvairiose kultūros veiklos srityse (naujas požiūris į auditoriją, socialinius ryšius, rinkos segmentus, dalyvavimo kultūros skatinimas) bei įvairūs šių inovacijų junginiai. Šios inovacijos kuria arba panaudoja kultūros, simbolinį turinį ir pasižymi tarpsektoriškumu. Inovacijomis negali būti laikomos įgyvendinamos gerai žinomos idėjos, besiremiančios nusistovėjusiomis kultūros veiklos taisyklėmis.

5. Kultūros tapatumas, lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimas                                Veiklos, sudarančios sąlygas išsaugoti Lietuvos kultūrinę tapatybę ir lygiavertę raišką Europoje ir pasaulyje, jos tęstinumą ir atsinaujinimą, išsaugant savo unikalumą, formuojant šiuolaikinės visuomenės vertybes, socialinės ir kultūrinės savivokos kompetencijas. Kultūrinės veiklos, skatinančios daugiakalbėje skaitmeninių technologijų aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę kaip pagrindinę demokratinės visuomenės raidos ir lygiateisio lietuvių kalbos vartojimo sąlygą, užtikrinančią visavertį Lietuvos piliečių dalyvavimą socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, mažinantys lietuviškai kalbančios bendruomenės atskirtį globalioje žinių visuomenėje.

________________________