LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ IR JŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS VALDYMO SRITYJE BENDROJO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2015 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-895
Vilnius
Įgyvendindama Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 30 ir 35 punktus,
t v i r t i n u Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrąjį veiksmų planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-895
PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ IR JŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS VALDYMO SRITYJE BENDRASIS VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrasis veiksmų planas (toliau – Bendrasis veiksmų planas) parengtas, vadovaujantis Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (toliau – MTEPI prioritetų įgyvendinimo programa), prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių prioritetų veiksmų planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais, Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta 2007 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Slėnių koncepcija), Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, (toliau – Veiksmų programa). Bendrasis veiksmų planas taip pat prisideda, įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, 2014–2020 metų nacionalinę pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos patvirtinimo“. Patvirtinti šie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių prioritetų veiksmų planai:
1.1. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-59/4-48 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.2. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-133/4-88 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.3. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-290/4-175 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.4. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-291/4-176 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.5. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-363/4-239 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.6. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-422/4-293 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“.
2. Bendrasis veiksmų planas reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) veiksmus jos administruojamomis studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) priemonėmis prisidedant prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių (toliau – Prioritetinės MTEPI raidos kryptys) plėtojimo ir jų prioritetų įgyvendinimo. Bendrasis veiksmų planas jungia Prioritetinių MTEPI raidos krypčių prioritetų (toliau – MTEPI prioritetai) veiksmų planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais, nustatytas priemones, priskirtinas Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybei, ir prisideda prie MTEPI prioritetų veiksmų planų įgyvendinimo.
II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Remiantis Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“, patvirtintos Europos Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikatu Nr. KOM(2010) 546 „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, pagrindu Europos Komisijos rengiamos Inovacijų sąjungos švieslentės (angl. Innovation Union Scoreboard) (toliau – Inovacijų sąjungos švieslentė) 2014 m. duomenimis, Lietuva pagal suminį inovatyvumo indeksą tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių užima 25 vietą ir yra priskirtina nuosaikių novatorių kategorijai. Aukščiausią – šeštąją – vietą ES Lietuva užima pagal žmogiškuosius išteklius, pagal finansinę paramą – 12 vietoje. Nepaisant per pastaruosius metus pasiektos pažangos, Lietuva nemažai atsilieka nuo ES vidurkio, o buvimą nuosaikių inovatorių tarpe užtikrina daugiausia rezultatai, gaunami įgyvendinant studijų ir MTEP politikos priemones. Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva taip pat užima vidutinę poziciją (39 vieta tarp 143 valstybių), o buvimą joje daugiausia lemia neblogi rezultatai žmogiškųjų išteklių ir mokslinių tyrimų segmente. Tai lemia didelė asmenų, turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, dalis nuo visų šalies gyventojų. Tyrėjų skaičius per pastarąjį dešimtmetį taip pat augo, ir 2012 m. sąlyginių MTEP darbuotojų dalis sudarė 0,84 proc. visų užimtųjų. 2007–2013 m. laikotarpyje didelė ES paramos dalis buvo skirta tyrėjų karjeros patrauklumui didinti ir MTEP personalo gebėjimams stiprinti. Investicijų efektas jau atsispindi augančiuose tyrėjų judumo, MTEP veiklos kokybės ir tarptautiškumo rodikliuose. Kita vertus, Lietuva susiduria su šiais iššūkiais:
5.1. Lietuvoje parengiamų mokslo daktarų skaičius išlieka beveik du kartus mažesnis nei vidutiniškai ES. Be to, Lietuvoje vykdomos doktorantūros programos nėra konkurencingos: 2013 m. publikuoto MORE 2 tyrimo duomenimis, net 20 proc. Lietuvos pilietybę turinčių doktorantų studijavo užsienyje, tačiau tik 2 proc. Lietuvoje studijuojančių doktorantų turi užsienio pilietybę. Net ir skiriant didesnį finansavimą doktorantūrai, jos kokybė priklauso nuo dviejų veiksnių: aukščiausio lygio MTEP infrastruktūros ir vadovų, gebančių vykdyti aukščiausio lygio tyrimus bei parengti doktorantus, stoka. Šių iššūkių mastas atskirose mokslo kryptyse stipriai skiriasi. Doktorantūros vadovų pritraukimas iš užsienio prisidėtų sprendžiant šią problemą;
5.2. Lietuvoje mažiau nei 20 proc. sąlyginių MTEP darbuotojų dirba verslo sektoriuje, kai vidutiniškai ES tokių darbuotojų yra daugiau nei 50 proc. Siekiant, kad verslo sektoriuje dirbančių tyrėjų skaičius augtų, svarbu kurti paskatas tyrėjų įdarbinimui versle;
5.3. studentų fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų studijų srityse dalis yra mažesnė nei vidutiniškai ES. Biomedicinos studijos pastaraisiais metais pritraukia vis didesnę dalį geriausiai abitūros egzaminus išlaikiusių abiturientų. Tačiau stojančiųjų į technologijų srities studijas vidutiniai balai išlieka mažiausi. Siekiant spręsti šias problemas, svarbu didinti šių studijų sričių patrauklumą tarp mokinių (pvz., investuojant į gamtos mokslų laboratorijų kūrimą ir mokymo aplinkos atnaujinimą), tobulinti šių studijų sričių studijų programas;
5.4. plati rodiklių aibė rodo, kad egzistuoja neatitikimas tarp švietimo sistemoje įgytų ir darbo rinkoje paklausių kompetencijų. Pavyzdžiui, 2012 m. paskelbtoje Jaunimo problematikos tyrimų lyginamoje analizėje, kurią atliko Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ministerijos, pateikti dirbančio jaunimo apklausos rezultatai rodo, kad mažiau nei pusė jaunimo teigia dirbantys pagal švietimo sistemoje įgytą specialybę.
6. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį Lietuvos išlaidos MTEP vidutiniškai augo 3,4 proc. sparčiau nei bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) (ES – vidutiniškai tik 0,9 procento). Nepaisant to, 2012 m. BVP dalis, kurią sudaro išlaidos MTEP, Lietuvoje buvo mažesnė už ES vidurkį daugiau nei perpus (Lietuvos – 0,9 proc., ES – 2,07 proc.). Daugelyje ES valstybių daugiau nei pusę išlaidų MTEP sudaro verslo lėšos, o Lietuvoje valstybės biudžetas išlieka svarbiausiu MTEP finansavimo šaltiniu. Be to, Lietuvoje užsienio lėšos sudarė net 33 proc. visų išlaidų MTEP (iš jų 75 proc. sudarė ES struktūrinė ir kita per valstybės biudžetą paskirstoma parama). Vadinasi, verslo investicijų į MTEP augimas yra viena svarbiausių sistemos finansinio tvarumo sąlygų. Tam būtina sustiprinti MTEP paklausą versle bei mokslo ir studijų institucijų gebėjimus atliepti šią paklausą.
7. Remiantis Inovacijų sąjungos švieslentės duomenimis, Lietuva yra tarp penkių didžiausią pažangą 2006–2013 m. padariusių ES narių pagal tarptautinių publikacijų ir labai dažnai cituojamų publikacijų skaičiaus augimą. Tikėtina, kad tai paskatino 2007–2013 m. išaugęs konkursinis mokslo finansavimas, kitos subsidijos, skirtos mokslininkams ir kitiems tyrėjams, įgyvendintos, vykdant Tyrėjų karjeros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 „Dėl Tyrėjų karjeros programos patvirtinimo“, ir kitas programas. Siekiant toliau didinti mokslinių tyrimų vertę ir tarptautiškumą, svarbu toliau stiprinti tyrėjų kompetencijas dalyvauti tarptautinėse MTEP veiklose, padėti jauniems mokslininkams pasirengti savarankiškai vykdyti MTEP veiklas, pritraukti „protus“, tikslingai finansuoti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus.
8. Europos Komisijos iniciatyvos „Eurobarometras“ pagrindu 2013 m. atliktos apklausos duomenimis, 81 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mokslo ir technologijų dėka ateities kartoms atsiveria naujos galimybės. Kita vertus, net 48 proc. Lietuvos gyventojų teigė nesantys informuoti apie naujausius mokslinius ir technologinius atradimus ir jais nesidomintys. Pavyzdžiui, Švedijoje taip teigė tik penktadalis respondentų. Anot minėto tyrimo, egzistuoja teigiama koreliacija tarp gyventojų informuotumo apie mokslo ir technologijų pasiekimus ir Inovacijų sąjungos švieslentės rezultatų. Tai rodo poreikį skatinti mokslo populiarinimo veiklas.
9. Skatinti sektorinę ir regioninę mokslo, studijų ir verslo sąveiką, žinių ekonomikos branduolių – integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimąsi – viena iš svarbiausių ES MTEP, studijų ir inovacijų politikos krypčių, kurios laikantis įgyvendinamos iniciatyvos, didinančios investicijas į MTEP ir inovacijas ES mastu (klasteriai, technologinės platformos, jungtinės technologinės iniciatyvos, programos „Žinių regionai“, „Besimokantys regionai“, kitos paramos programos ir priemonės).
10. 2007–2013 m. MTEP ir studijų infrastruktūros kūrimui ir atnaujinimui mokslo ir studijų institutuose skirta didelė dalis Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų priemonių lėšų. Kuriami ir modernizuojami mokslinių tyrimų centrai su moderniomis laboratorijomis ir aukštus standartus atitinkančia įranga yra pagrindas kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems slėniams, sudarantiems sąlygas rengti aukščiausiojo lygio specialistus, kurti naujas žinias, produktus, konkurencingus tarptautinėje erdvėje, kuriantiems didelę pridėtinę vertę, skatinantiems kurtis aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas tiek aukštųjų technologijų pramonėje, tiek tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. Be Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis kuriamų mokslinių tyrimų centrų, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos lėšomis plėtojama mokslo ir technologijų parkų, kitų mokslo ir verslo bendradarbiavimą turinčių skatinti subjektų, verslo įmonių MTEP infrastruktūra, kitų ministerijų administruojamomis lėšomis kuriama jų reguliavimo sričiai aktuali infrastruktūra, turinti darniai įsilieti į būsimų slėnių veiklą, taip užtikrinant veiksmingą viešojo ir privataus sektorių sąveiką. Vienas iš ūkio augimo ir konkurencingumo didėjimo ateityje garantų yra mokslo, verslo ir aukštojo mokslo vienovė ir gebėjimas sąveikauti. Šiam siekiui įgyvendinti svarbi fizinė mokslo, verslo ir aukštojo mokslo sektorių integracija, t. y. šių trijų segmentų telkimas tam tikrose teritorijose, kas atitiktų tarptautinę praktiką atitinkančių slėnių koncepciją. 2007–2013 m. didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokslo ir verslo integracijai, todėl 2014–2020 m. svarbu sutelkti dėmesį į aukštojo mokslo segmento įsijungimą į šį tandemą.
11. Didelė dalis planuotos mokslo ir studijų institucijų MTEP infrastruktūros jau sukurta, ir nauji mokslinių tyrimų centrai pradeda savo veiklą. Vienas iš pagrindinių šių centrų veiklos principų – atvira prieiga, t. y. galimybė tam tikromis sąlygomis kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams iš Lietuvos ir užsienio valstybių pasinaudoti sukurta infrastruktūra ir jos pagrindu teikiamomis paslaugomis savo tikslams siekti. Pirmieji atviros prieigos centrai savo paslaugas pradėjo teikti 2011 m., o jų turimi ištekliai ir paslaugų skaičius nuolat didėja priklausomai nuo MTEP infrastruktūros projektų įgyvendinimo pažangos, taip pat didėja bandomajai taikomajai veiklai skirtos įrangos poreikis. Vis dėlto, ryškėja tendencijos, kad verslo sektoriaus poreikiai nuolat auga ir reikalauja plėsti teikiamas paslaugas, kas reiškia, kurti naują infrastruktūrą, skirtą ne tik fundamentiniams ar pramoniniams moksliniams tyrimams, bet ir bandomajai taikomajai veiklai vykdyti. Įrangos, skirtos bandomajai taikomajai veiklai vykdyti poreikis ypač stipriai pasireiškia pastaruoju metu mokslo ir studijų institucijoms (šiuo atveju – daugiausia aukštosioms universitetinėms mokykloms dėl jų viešosios įstaigos statuso) sutelkus didelį dėmesį į komercinimo veiklas. Aukštosios mokyklos intensyviai skatinamos užsidirbti lėšas savo funkcionavimui, o vienas iš būdų – dalyvauti ekonominėje veikloje tyrėjų ar studentų grupių pagrindu steigiant naujas žinioms imlias įmones, kurios galėtų realizuoti mokslo ir studijų institucijose kuriamas naujas žinias ir jų pagrindu kuriamus technologijų ar produktų prototipus. Minėtoms tyrėjų ar studentų grupėms priartėjus prie tinkamo komerciškai naudoti MTEP veiklos rezultato, labai svarbų vaidmenį pradeda vaidinti bandomajai taikomajai veiklai skirta įranga, kurios šiuo metu mokslo ir studijų institucijose trūksta. Siekiant užpildyti šią spragą, 2014–2020 m. laikotarpyje ketinama sutelkti dėmesį į mokslo ir studijų institucijų kompetencijos centrų infrastruktūros kūrimą ir veiksmingos veiklos užtikrinimą.
12. Siekiant, kad į MTEP infrastruktūrą investuotos lėšos generuotų apčiuopiamą naudą, svarbu išspręsti šiuos iššūkius:
12.1. pabaigti pradėtą kurti MTEP infrastruktūrą, kurios kūrimas dėl tam tikrų, nuo Švietimo ir mokslo ministerijos nepriklausomų priežasčių, atsiliko;
12.2. įveiklinti sukurtą MTEP infrastruktūrą, siekiant naudoti ją šalies ir regioniniams iššūkiams ir problemoms spręsti, vykdyti MTEP veiklas ūkio sektoriams aktualiose tematikose. Sprendžiant šį iššūkį, svarbus nuolatinis MTEP įrangos atnaujinimas, siekiant, kad ji atitiktų aukštus kokybės ir naujumo standartus ir būtų tinkama vykdyti aktualią MTEP veiklą. Taip pat svarbus nuolatinis mokslinių duomenų bazių ir kitų informacinių technologijų sistemų palaikymas ir prieigos prie tarptautinių duomenų bazių užtikrinimas;
12.3. skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir MTEP infrastruktūros integraciją į tarptautinius tinklus. Sprendžiant šį iššūkį, svarbus Lietuvos narystės tarptautinėse MTEP infrastruktūrose palaikymas ir skatinimas, MTEP infrastruktūros, suteikiančios Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms galimybes įsijungti į tarptautinius tinklus, kūrimas Lietuvoje, aukšto tarptautinio lygo ekscelencijos centrų (ekscelencijos centras Bendrajame veiksmų plane suprantamas, kaip mokslinių tyrimų centras (tyrėjų grupė, arba mokslo ir studijų institucija, arba jos struktūrinis padalinys), turintis kritinę mokslo potencialo masę ir vykdantis aukšto lygio mokslinius tyrimus, leidžiančius spręsti visuomenei aktualias problemas ir kurti inovacijas, įtakojančias valstybės plėtrą ir augimą), paralelinių laboratorijų (Bendrajame veiksmų plane paralelinė laboratorija suprantama, kaip partnerystės forma tarp Lietuvos tyrėjų grupės arba mokslo ir studijų institucijos struktūrinio padalinio ir užsienio tyrėjų grupės ar mokslo ir studijų institucijos struktūrinio padalinio, turinčio išskirtinę kompetenciją Lietuvai naujoje ir aktualioje tyrimų kryptyje, kurią įgyvendinant siekiama parengti Lietuvos tyrėjų grupę ir suteikti jai reikalingas kompetencijas savarankiškai vykdyti aukšto lygio MTEP veiklą naujoje tyrimų kryptyje, sukauptas kompetencijas ir žinias naudoti studijų procese, MTEP ir inovacijų plėtros procese, naujos tyrėjų kartos ugdymo procese ir kitose veiklose) kūrimas ir kita veikla būtina aktyviam Lietuvos tyrėjų įsitraukimui į regioninių ir pasaulinių problemų ir iššūkių sprendimo procesus.
13. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320) (toliau – Bendrasis reglamentas), nuostatas, ES valstybė narė, rengdama 2014–2020 m. ES paramos panaudojimo dokumentus, turi įvertinti ex ante (išankstinių) sąlygų MTEP ir inovacijoms, numatytų tos šalies Partnerystės sutartyje, įgyvendinimą. Siekiant sutelkti žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius, maksimaliai pagrįsti ES fondų lėšų poveikį MTEP ir inovacijoms ir pritraukti į šią sritį privačių lėšų, ex-ante (išankstinė) sąlyga 2014–2020 m. laikotarpiui įpareigojo Lietuvą nustatyti ribotą skaičių MTEP ir inovacijų prioritetų, pagrindžiant juos turimu MTEP ir inovacijų potencialu ir atsižvelgiant į galimas MTEP ir inovacijų plėtros tendencijas.
14. Įgyvendindama Bendrojo veiksmų plano 13 punkte minimą sąlygą, Lietuva 2012 m. pradėjo sumanios specializacijos strategijos rengimo procesą, kurio metu, įvertinus MTEP ir inovacijų krypties esamą ir gebantį konkuruoti mokslo potencialą, žiniomis grįsto verslo inovacinių veiklų potencialą ir šio potencialo gebėjimus pasiūlyti, kaip įveikti šalies, regioninius ar pasaulinius iššūkius ir atliepti didžiausią įtaką šalies plėtrai darysiančias ateities tendencijas, nustatytos Prioritetinės MTEPI raidos kryptys, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“. Nustačius Prioritetines MTEPI raidos kryptis, buvo ieškoma konkrečių MTEPI prioritetų jose. Į MTEPI prioritetų nustatymo procesą buvo įtrauktas platus, skirtingus interesus atstovaujančių ekspertų ratas – organizuotos ekspertinės diskusijos tarp mokslo, verslo ir valstybės institucijų atstovų, atliktos didelės imties mokslo ir verslo atstovų apklausos, ateities iššūkių, tendencijų ir technologijų apžvalgos, MTEP ir inovacijų potencialo apžvalgos kiekvienoje Prioritetinėje MTEPI kryptyje. Sinergiškai derinant šias ir kitas metodikas, nustatant MTEPI prioritetus buvo siekiama agreguoti realias, jau subrandintas gana didelės apimties ir didelio poveikio mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjas, mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendrai siūlomas 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos periodui, bei egzistuojantį mokslo ir verslo potencialą ir investicines privataus sektoriaus galimybes įgyvendinant prioritetus. MTEPI prioritetai ir jų įgyvendinimo tvarka nustatyti MTEPI prioritetų įgyvendinimo programoje.
15. Atsižvelgiant į šiame Bendrojo veiksmų plano skyriuje pateikiamą informaciją, išskiriamos šios stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
15.1. Stiprybės:
15.1.2. Inovacijų sąjungos švieslentėje Lietuvos žmogiškieji ištekliai vertinami geriau nei ES vidurkis;
15.1.3. studijų ir MTEP infrastruktūros modernizavimui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo skirtos didelės investicijos;
15.2. Silpnybės:
15.2.2. Lietuvoje parengiama per mažai doktorantų, doktorantūra tarptautiniame kontekste nėra konkurencinga;
15.2.4. talentingiausi abiturientai stodami į aukštąsias mokyklas, retai renkasi technologijų mokslus;
15.2.6. nemažai planuotų studijų ir MTEP infrastruktūros objektų (tarp jų didžiausių) nepavyko baigti nustatytu laiku;
15.3. Grėsmės:
15.3.2. atnaujintos studijų ir MTEP infrastruktūros išlaikymas ir nuolatinis atnaujinimas bus pernelyg brangus ir reikalaus neproporcingai didelės mokslo ir studijų institucijų biudžeto dalies;
15.3.3. tolimesnis pasaulinio lygmens MTEP infrastruktūros kūrimas ir išlaikymas yra per brangus net ir turtingiausioms valstybėms;
15.4. Galimybės:
15.4.1. tvarių struktūrinių pokyčių galima pasiekti nukreipiant išteklius MTEPI prioritetams įgyvendinti;
15.4.2. veiksmingai įveiklinus sukurtą MTEP infrastruktūrą, turėtų išaugti bendras mokslo ir studijų institucijų mokslo lygis, pritraukta daugiau pajamų iš verslo sektoriaus;
15.4.3. kuriamos Europos ir kitos tarptautinės tyrimų infrastruktūros ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas į jų veiklą, turėtų padidinti investicijų į MTEP infrastruktūrą veiksmingumą;
15.4.4. struktūruotos partnerystės su atitinkamoje mokslo šakoje išskirtinę kompetenciją turinčiais užsienio mokslo centrais galėtų paspartinti Lietuvos tyrėjų MTEP gebėjimų augimą;
16. Siekiant veiksmingai pasinaudoti stiprybėmis ir galimybės, maksimaliai sušvelninti silpnybių poveikį ir išvengti grėsmių, siūlomi šie sprendimai:
16.1. skatinti verslo įmonių investicijas į MTEP stiprinant verslo MTEP paklausą ir gebėjimus, didinant mokslo ir studijų institucijų gebėjimus atliepti verslo paklausą, skatinant naujų žinioms imlių įmonių kūrimąsi;
16.2. didinti doktorantūros studijų kokybę, tikslingai investuoti į studijų ir MTEP infrastruktūrą (pvz., kuriant paralelines laboratorijas), pritraukti aukšto tarptautinio lygio tyrėjus iš užsienio, kurie vadovautų doktorantams ir vykdytų MTEP veiklą;
16.4. didinti fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų studijų sričių populiarumą, investuojant į gamtos mokslų laboratorijų atnaujinimą mokyklose, skatinti mokslo populiarinimo veiklas;
16.5. tobulinti studijų programas, įtraukiant darbdavius, rengti specialistus atsižvelgiant į MTEPI prioritetus;
16.6. baigti esminius studijų ir MTEP infrastruktūros modernizavimo darbus, įveiklinti sukurtą infrastruktūrą;
16.7. skatinti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, ugdyti tyrėjų tarptautines kompetencijas, padėti doktorantūrą baigusiems tyrėjams pasirengti savarankiškai mokslinei veiklai, remti studentų MTEP veiklą;
16.9. veiksmingai įveiklinti sukurtą studijų ir MTEP infrastruktūrą, ją intensyviau panaudojant MTEP veiklai ir pritraukiant verslo įmonių investicijas bendrai naudojamiems kompetencijos centrams kurti;
16.10. dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektuose, siekiant gauti prieigą prie aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros ir geriau išnaudoti Lietuvoje jau sukurtą MTEP infrastruktūrą;
16.11. skatinti sistemingą ir struktūruotą bendradarbiavimą su išskirtinę kompetenciją turinčiais užsienio mokslo centrais, kuriant ekscelencijos centrus ir paralelines laboratorijas;
III SKYRIUS
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Bendrojo veiksmų plano tikslas – įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas studijų ir MTEP politikos priemones, prisidėti plėtojant Prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant MTEPI prioritetus.
18. Uždaviniai, skirti Bendrojo veiksmų plano tikslui siekti, suformuoti atsižvelgiant į Bendrojo veiksmų plano 15 punkte pateiktą stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizę:
18.1. parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus;
18.2. įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas;
18.3. paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai;
IV SKYRIUS
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIUS ĮGYVENDINANČIŲ STUDIJŲ IR MTEP POLITIKOS PRIEMONIŲ VEIKLŲ POREIKIO PAGRINDIMAS
19. Nustatant visai MTEP sistemai, visiems ar atskiriems MTEPI prioritetams aktualias priemones, remtasi Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos bendros ekspertų grupės išvadomis „Ekspertinė konsultacija ir kelrodžių peržiūra“, „Visionary Analytics“ vadovaujamo konsorciumo parengtomis ataskaitomis „Siūlymai dėl sumanios specializacijos prioritetų intervencijų logikos ir finansavimo poreikių“ ir „Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai“, „Technopolis Group ir Ernst&Young“ ataskaita „Galutinė Slėnių stebėsenos projekto ataskaita, įskaitant galutinę MTEP infrastruktūros projektų stebėsenos ataskaitą (T.5.5.)“, Lietuvos mokslų akademijos ataskaita „Mokslo populiarinimo sistema“, „Visionary Analytics“ ir „Technopolis Group“ ataskaita „Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose galimybių vertinimas“, Lietuvos mokslo tarybos ataskaita „Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis“, Europos Komisijos generalinio direktorato moksliniams tyrimams ir inovacijoms užsakymu atlikta aukšto lygio ekspertinės grupės ataskaita „ESFRI kelrodžio projektų įvertinimas“, 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (OL 2009 L 206, p. 1–8) (toliau – Reglamentas Nr. 723/2009) ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1261/2013, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (OL 2013 L 326, p. 1–2) (toliau – Reglamentas Nr. 1261/2013). Studijų ir MTEP politikos priemonės ir jų veiklos, reikalingos Bendrajam veiksmų planui įgyvendinti, pasirinktos taip pat atsižvelgiant į Bendrojo veiksmų plano 16 punkte suformuluotus sprendimus, pasiūlytus remiantis Bendrojo veiksmų plano 15 punkte išskirtomis stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis.
20. Įgyvendinant uždavinį „Parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus“, svarbu derinti įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, kuriančias darnią ir veiksmingą specialistų ugdymo ir tobulinimo ekosistemą. Įgyvendinant šį uždavinį, ketinama remti specialistų rengimą visose studijų pakopose, suteikti jiems galimybę rinktis tyrėjo karjerą ir sąlygas ugdyti tam reikalingas kompetencijas, užpildyti kompetencijų spragas užsienio specialistais, galinčiais įtakoti atskirų mokslo ir studijų institucijų ar visos šalies MTEP sistemos kokybę, ugdyti ir stiprinti tyrėjų ir kitų specialistų gebėjimus dalyvauti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu organizuojamoje MTEP veikloje, kurti ir stiprinti žinioms imlių įmonių mokslinį potencialą, pritraukiant į jas aukšto lygio tyrėjus ir kitus specialistus, skatinti tarpdisciplininį, tarpsektorinį ir tarptautinį specialistų judumą. Uždavinys įgyvendinamas vykdant šias priemones:
20.1. priemonė „Finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas“. Įgyvendinant šią Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamą priemonę, ketinama skirti valstybės finansavimą universitetinių, koleginių, nevalstybinių aukštųjų mokyklų studijų vietoms, įgyvendinti tikslinį studijų programų finansavimą. Ši priemonė skirta visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai ir įgyvendinama įmanomai lanksčiai ir operatyviai reaguojant į darbo rinkos poreikius. Plėtojant Prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant atskirus MTEPI prioritetus, ilgalaikėje perspektyvoje neišvengiamai kis darbo rinkos poreikiai (ypač naujoms žinioms imliuose sektoriuose), atsiras specialistų, galinčių taikyti ir dalyvauti taikant sukurtus naujus MTEP rezultatus, paklausa. Dėl to, kiekvienais metais priemonei skirtos lėšos perskirstomos, nukreipiant paramą studijų programoms, rengiančioms specialistus, kurių reikės artimiausioje ateityje. Finansavimą studijoms valstybinės aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos tenka programoms, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Siekiant išvengti situacijos, kuomet neužpildomos tarp stojančiųjų nepopuliarios, tačiau valstybei svarbios studijų programos, joms skiriamas tikslinis finansavimas, įpareigojantis baigusį šią programą studentą tam tikrą laiką dirbti pagal įgytą, rinkoje paklausią, specialybę;
20.2. priemonė „Vykdyti aukštojo mokslo studijų programas, atitinkančias sumanios specializacijos kryptis“ tiesiogiai skirta MTEPI prioritetams įgyvendinti, kadangi ją įgyvendinant, planuojama finansuoti studijų programas, kurių pagrindu rengiami specialistai, kurie ateityje įsitrauks į MTEPI prioritetų įgyvendinimo procesą – dalyvaus vykdant MTEP veiklas (t. y. papildys mokslininkų ir kitų tyrėjų gretas), organizuojant sukurtų MTEP veiklos rezultatų sklaidą (t. y. papildys mokslo vadybininkų gretas), realizuojant MTEP veiklų rezultatus (t. y. papildys žinioms imlių ir kitokių įmonių gretas) ir kitaip dalyvaus šiame procese. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir priklauso nuo darbo vietų, kurias ketinama sukurti atitinkamo MTEPI prioriteto įgyvendinimo procese, skaičiaus;
20.3. priemonė „Doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas)“ reikalinga siekiant didinti doktorantų skaičių ir jų rengimo kokybę. Ši priemonė įgyvendinama derinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, kuriomis remiamos doktorantūros studijos, skiriant finansavimą doktorantūros vykdymui visai MTEP sistemai aktualiose mokslo šakose, ir ES struktūrinių fondų lėšas, kuriomis remiamos doktorantūros studijos skiriant tikslinį finansavimą doktorantūros vykdymui tam tikrose, MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualiose mokslo šakose. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti doktorantūros programų vykdymą finansuojant doktorantūros vietas (ypač fizinių ir technologijų mokslų ir meno: dizaino, medijų, vizualinės komunikacijos, rinkodaros srityje); remti doktorantų vykdomą mokslinę veiklą; remti doktorantūros procesą mokslo ir studijų institucijose ir žinioms imliose įmonėse. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama finansuoti doktorantūros studijas, doktorantų keliones, stipendijas, vykdomas MTEP veiklas, užsienio doktorantams – persikėlimą, vizitus. Lėšų, skirtų doktorantūros proceso vykdymui, poreikis atskiriems MTEPI prioritetams skirtingas. Didžiausią lėšų dalį, viena vertus, ketinama skirti tiems MTEPI prioritetams, kuriuose jaučiamas didžiausias MTEP veiklą gebančių vykdyti specialistų trūkumas, kad dėl šio trūkumo nežlugtų viso MTEPI prioriteto įgyvendinimas, o kita vertus – tiems MTEPI prioritetams, kurių įgyvendinimo procese dalyvausiančių viešojo ir privataus sektorių subjektų potencialas išskirtinai aukštas, įvertinant tai, kad didesnės mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtys, verslo investicijos į MTEP veiklą ir infrastruktūras leidžia tikėtis aukštesnės mokslininkų ir kitų tyrėjų paklausos. Planuojama dalį šiai priemonei numatytų ES struktūrinių fondų lėšų palikti atsargai, nukreipiant jas atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, kuris numatytas 2018 m., priklausomai nuo vertinimo rezultatų ir tuo metu būsiančio mokslinio personalo poreikio. Šią priemonę planuojama įgyvendinti derinant su Bendrojo veiksmų plano 20.4 papunktyje aprašyta priemone, skirta pritraukti užsienio mokslininkus ir remti jų Lietuvoje vykdomą MTEP veiklą;
20.4. priemonė „Užsienio mokslininkų pritraukimas ir MTEP veikla“ reikalinga siekiant stiprinti žmogiškuosius MTEP gebėjimus, būtinus MTEPI prioritetams įgyvendinti. Vertinant mokslo ir studijų institucijų potencialą, išryškėjo aukšto tarptautinio lygio mokslininkų ir kitų tyrėjų trūkumas atskirose mokslo kryptyse. Ilgalaikėje perspektyvoje šis trūkumas gali sąlygoti ne tik sumažėjusį MTEP veiklų intensyvumą mokslo ir studijų institucijose ar atskiruose jų padaliniuose, bet ir sumažėjusias specialistų, vykdančių MTEP veiklą, aktualią MTEPI prioritetams įgyvendinti, rengimo apimtis, t. y. gali sulėtėti naujų doktorantų rengimo procesas, o rengiami doktorantai neatitiks rinkos poreikių. Mokslo ir studijų institucijose nesant aukšto lygio tyrėjų, gebančių suburti bendraminčius, vangiai formuojasi tyrėjų grupės, galinčios bendromis pastangomis, vykdant reikalingas MTEP veiklas, spręsti aktualias problemas, tarp kurių ir MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualios problemos. Tai taip pat gali lemti ir prastus dalyvavimo Bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – Programa „Horizontas 2020“), patvirtintoje 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL 2013 L 347, p. 104–173), ir kitose tarptautinėse programose rezultatus. Įgyvendinant veiklą „Užsienio mokslininkų pritraukimas ir MTEP veikla“, bus remiamas užsienio mokslininkų, gebančių vadovauti rengiant doktorantus ir vykdyti MTEP veiklas, pritraukimas į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, tinkamų sąlygų jų ilgalaikiam darbui ir gyvenimui Lietuvoje sudarymas. Pagal šią priemonę skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausia priklauso nuo mokslo ir studijų institucijų ar atskirų jų padalinių, tikėtina, dalyvausiančių įgyvendinant atitinkamą MTEPI prioritetą, mokslinio personalo ir gebėjimų veiksmingai jį atnaujinti. Lėšų, reikalingų atitinkamiems MTEPI prioritetams įgyvendinti numatymas taip pat priklauso nuo atitinkamo MTEPI prioriteto brandumo, t. y. didesnio poreikio vykdyti fundamentinius ar pramoninius tyrimus, siekiant įgyvendinti prioritetą, nes kai kurių MTEPI prioritetų atveju, daug svarbesnis darbo rinkos aprūpinimas specialistais, gebančiais ne kurti, o realizuoti sukurtus MTEP rezultatus;
20.5. priemonė „Protų pritraukimas ir reintegracija“ glaudžiai susijusi su Bendrojo veiksmų plano 20.4 papunktyje aprašyta priemone, kadangi ją vykdant siekiama stiprinti MTEP potencialą į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas pritraukiant užsienio valstybių aukšto lygio ar išvykusius į užsienį Lietuvos tyrėjus (ar jų grupes) MTEP veikloms vykdyti. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti mokslo ir studijų institucijas, sudarančias sąlygas užsienio tyrėjams ar į užsienį išvykusiems Lietuvos tyrėjams vykdyti MTEP ar pedagoginę veiklą Lietuvoje. Ši priemonė aktuali visai MTEP sistemai, todėl atskiriems MTEPI prioritetams nepriskirtina;
20.6. priemonė „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“ reikalinga siekiant sudaryti galimybes jauniems tyrėjams rengtis savarankiškam tiriamajam darbui, kelti savo mokslinę, pedagoginę ir akademinės vadybos kvalifikaciją, skatinti jų nuolatinį tobulėjimą, naujų žinių ir įgūdžių įgijimą bei gilinimą, taip pat sudaryti galimybes jauniems tyrėjams inicijuoti savas tyrimų temas bei projektus, tokiu būdu užtikrinant žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir kvalifikacijos plėtrą, padidinti tarpsektorinį, tarpinstitucinį, tarpkryptinį ir tarptautinį tyrėjų mobilumą, tokiu būdu sudarant sąlygas mokslo plėtotei ir inovacijoms. Tarpsektorinis, tarpinstitucinis, tarpkryptinis ir tarptautinis mobilumas sudaro sąlygas dalintis patirtimi, žiniomis ir metodologijomis, kurios leistų spręsti mokslo problemas, inicijuoti novatoriškas ir reikšmingas tyrimų temas. Taip pat siekiama pritraukti jaunuosius tyrėjus iš kitų valstybių į Lietuvos mokslo centrus podoktorantūros stažuotėms, pritraukti žmogiškuosius išteklius į tyrimų sektorių, taip padidinant MTEP sektoriaus našumą. Alternatyvūs ir patrauklūs mokslinės karjeros „keliai“, sudarantys sąlygas išvengti nelanksčios karjeros sistemos, yra vienas iš protų išsaugojimo ir pritraukimo būdų. Kadangi pastovių darbo vietų skaičius tyrimų institucijose yra ribotas ir karjeros tempai labai lėti (daugelyje mokslinių tyrimų įstaigų jauni mokslininkai neturi galimybių inicijuoti savų tyrimų temų), dalis jaunų mokslininkų palieka tyrimų sektorių ir siekia biurokratinės karjeros ar karjeros versle. Kiti išvyksta į mokslinės karjeros požiūriu patrauklesnes valstybes. Podoktorantūros stažuotės sudaro galimybę jauniems mokslininkams pasilikti tyrimų sektoriuje, inicijuoti ir plėtoti naujas tyrimų temas. Žmogiškųjų išteklių pritraukimas padidina MTEP sektoriaus našumą. Ši priemonė glaudžiai susijusi su Bendrojo veiksmų plano 20.3 papunktyje aprašyta priemone ir yra aktuali visai MTEP sistemai, todėl atskiriems MTEPI prioritetams nepriskirtina;
20.7. priemonė „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas“ reikalinga siekiant paskatinti mokslo ir studijų institucijų tyrėjus aktyviau dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose, tokiu būdu ne tik stiprinant bendradarbiavimą su užsienio tyrėjais ir jų grupėmis, bet ir užsitikrinant tarptautinių organizacijų paramą vykdomai MTEP veiklai. Įgyvendinant šią priemonę bus remiamas tyrėjų bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų stiprinimas (tyrėjų praktiniai mokymai, kurių metu stiprinami jų gebėjimai rengti projektų paraiškas ir vykdyti MTEP projektus). Įgyvendinant šią priemonę, planuojama konkurso būdu finansuoti mokslo ir studijų institucijų mokslininkų, kitų tyrėjų, mokslo vadybininkų dalyvavimą tarptautinių programų tiksliniuose mokymuose, seminaruose, kituose renginiuose, susitikimuose, skirtuose projektų paraiškoms rengti, Lietuvos atstovų dalyvavimą ES ir kitose tarptautinėse darbo grupėse, komitetuose, komisijose, susijusiose su MTEP, skatinti aktyvesnį dalyvavimą įgyvendinant Programą „Horizontas 2020“. Ši priemonė aktuali visai MTEP sistemai, todėl atskiriems MTEPI prioritetams nepriskirtina;
20.8. priemonė „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse“ reikalinga siekiant stiprinti žinioms imlių įmonių mokslinį potencialą, gebėjimus vykdyti MTEP ir inovacijų veiklas, skatinti verslo imlumą žinioms ir investicijas į MTEP. Vykdant šią veiklą ketinama remti mokslininkų ir kitų tyrėjų įdarbinimą žinioms imliose labai mažose, mažose ir vidutinės įmonėse, padengiant dalį darbdavio kaštų. Didžiausią dėmesį ketinama skirti žinioms imlioms įmonėms, dalyvaujančioms įgyvendinant MTEPI prioritetus.
21. Įgyvendinant uždavinį „Įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas“, svarbu derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, sudaryti sąlygas Lietuvos tyrėjams individualiai, Lietuvos ir užsienio tyrėjų grupėse, bendradarbiaujant su kitų mokslo ir studijų institucijų tyrėjais, arba verslo įmonėmis vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir kitą MTEP veiklą, kurią vykdant būtų ne tik kuriamos naujos žinios, bet ir rezultatai, kurių taikymas gali kurti aukštą pridėtinę vertę. Pagrindinis MTEPI prioritetų įgyvendinimo mechanizmas yra jungtinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų iniciatyvos (toliau – jungtinės iniciatyvos). Įgyvendinant jungtines iniciatyvas, tikimasi didžiausio indėlio į MTEPI prioritetų įgyvendinimo procesą, kadangi ketinama remti MTEP veiklas (nuo naujų žinių ir gebėjimų naujiems produktams kurti iki tinkamų komerciškai naudoti prototipų kūrimo) tematikose, aktualiose ūkio sektoriams. Bendrojo veiksmų plano 21.3 ir 21.4 papunkčiuose aprašomos Švietimo ir mokslo ministerijos įgyvendinamos priemonės, derinamos su Ūkio ministerijos priemone „Intelektas LT“, sudarys jungtinių iniciatyvų paramos schemą. Jungtinių iniciatyvų tikslas – Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos veiksmais, derinant jų administruojamas MTEP ir inovacijų politikos priemones, inicijuoti projektus, kurių pagrindu būtų kuriamos originalios technologijos ir aukštos pridėtinės vertės produktai (jų prototipai). Jungtinėms iniciatyvoms tenka iššūkis suderinti ir apjungti viešojo sektoriaus, kuriam tradiciškai priskiriami MTEP, ir privataus sektoriaus, kuriam priskiriama inovacijų veikla, finansavimo sistemas į vieningą sistemą, kuri turėtų skatinamąjį efektą, bet nepažeistų sąžiningą konkurenciją užtikrinančių ES valstybės pagalbos taisyklių. Įgyvendinant šias priemones, siekiama stiprinti mokslo–verslo bendradarbiavimą, skatinti žinių komercinimą ir technologijų perdavimą, verslo investicijas į MTEP. Uždavinys įgyvendinamas vykdant šias priemones:
21.1. priemonė „Užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą“. Įgyvendinant šią Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamą priemonę ketinama įgyvendinti nacionalines mokslo programas, kurių pagrindu inicijuojami moksliniai tyrimai, būtini apibrėžtoms valstybei ir visuomenei strategiškai svarbioms problemoms tam tikrose srityse spręsti. Remtinų nacionalinių mokslo programų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-949 „Dėl Nacionalinių mokslo programų sąrašo patvirtinimo“. Ši priemonė aktuali visai MTEP sistemai, todėl atskiriems MTEPI prioritetams nepriskirtina. Nepaisant to, jos įgyvendinimo metu sukurtos naujos žinios gali būti naudingos įgyvendinant atskirus MTEPI prioritetus;
21.2. priemonė „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ reikalinga siekiant plėtoti fundamentines ir taikomąsias žinias, reikalingas MTEPI prioritetams įgyvendinti. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama spręsti problemas ir iššūkius, atliepti ateities tendencijas, nustatytas MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu, konkurso būdu finansuojant fundamentinius mokslinius tyrimus ūkio sektoriams aktualiose tematikose. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausia priklauso nuo mokslinio potencialo atitinkamose mokslo šakose, aktualiose įgyvendinant MTEPI prioritetus. Nepaisant to, kad MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu pavyko gan tiksliai išskirti mokslo šakas, kuriose turimas didžiausias mokslinis potencialas, MTEPI prioritetų įgyvendinimo kontekste būtų netikslinga dėmesį sutelkti tik šioms šakoms, kadangi potencialas gali sustiprėti pradėjus įgyvendinti kai kurias aukščiau minimas veiklas. Dėl to, numatyta dalį šiai veiklai numatytų lėšų palikti kaip rezervą ir nukreipti atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, kuris numatytas 2018 m., priklausomai nuo vertinimo metu paaiškėsiančių mokslinio potencialo stiprėjimo ir jo veiklos kokybės tendencijų;
21.3. priemonė „MTEP projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos strategijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas“ yra viena iš jungtinių iniciatyvų paramos schemos priemonių, kurią įgyvendinant bus siekiama paskatinti mokslo ir studijų institucijas ir viešąsias įstaigas, vykdančias MTEP veiklas, atliekant nepriklausomus MTEP darbus pagal tematikas, numatytas MTEPI prioritetų veiksmų planuose, kurti originalias, praktiškai pritaikomas žinias, kurios būtų įdomios ir naudingos verslo plėtrai, todėl paskatintų žinių ir technologijų perdavimo procesus, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, verslo investicijas į MTEP. Ši priemonė skirta gilesniems tyrimams MTEPI prioritetų tematikose ir turi pasitarnauti aukštą konkurencinį privalumą suteikiančių MTEP pritaikymo idėjų generavimui, produktų ir technologijų koncepcijų patikrinimui ir jų perdavimo ūkio subjektams rinkos pagrindais. Nors ši priemonė skirta tik mokslo ir studijų institucijoms, tačiau priemonės įgyvendinimas padidins jų paskatas gautų MTEP rezultatų pagrindu steigti atžalines įmones (angl. spin-off). Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti mokslo ir studijų institucijų projektus, apimančius MTEP veiklas, kurias vykdant siekiama sukurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami ir kurios vykdomos vadovaujantis Rekomendacijomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-2462 „Dėl Rekomendacijų Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų, tvirtinimo“;
21.4. priemonė „Bendrų mokslo ir verslo projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas“ yra viena iš jungtinių iniciatyvų paramos schemos priemonių, kurią įgyvendinant siekiama paskatinti mokslo ir studijų institucijų, viešųjų įstaigų, vykdančių MTEP veiklas ir verslo įmonių veiksmingą bendradarbiavimą, atliekant MTEP darbus, kurti originalias, praktiškai pritaikomas žinias, kurios būtų įdomios ir naudingos verslo plėtrai, todėl paskatintų žinių ir technologijų perdavimo procesus, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, verslo investicijas į MTEP. Ši priemonė, kaip ir priemonė, aprašyta Bendrojo veiksmų plano 21.3 papunktyje, skirta gilesniems tyrimams MTEPI prioritetų tematikose ir turi pasitarnauti aukštą konkurencinį privalumą suteikiančių MTEP pritaikymo idėjų generavimui, produktų ir technologijų koncepcijų patikrinimui ir jų perdavimo ūkio subjektams rinkos pagrindais, tačiau skirtingai nuo jos, skirta mokslo ir studijų institucijoms su partneriu (partneriais) ir pagrįsta išankstiniu MTEP ir susijusių veiklų, sąnaudų ir rezultatų (intelektinės nuosavybės turtinių teisių) pasidalinimu. Šis priemonės požymis taip pat atskiria ją nuo verslo įmonių užsakymu vykdomų mokslinių tyrimų. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti mokslo ir studijų institucijų projektus, apimančius MTEP veiklas, kurias vykdant siekiama sukurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, o taip pat jų bendradarbiavimo partnerius – žinioms imlias įmones, kurios diegia verslo procesų ir organizacines inovacijas. Ši priemonė yra vienas pagrindinių instrumentų, skirtų suformuoti tvarias mokslo ir verslo partnerystes – tai svarbus šios priemonės privalumas lyginant su galimomis alternatyvomis (atskirai finansuoti tik mokslo ir studijų institucijų vykdomas MTEP veiklas arba tik verslo įmonių vykdomas MTEP ir inovacijų veiklas). Priemonę „Bendrų mokslo ir verslo projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas“ planuojama įgyvendinti kartu su Ūkio ministerijos priemone „Intelektas LT“ suformuojant jungtinę priemonę. Remiant priemonės „Bendrų mokslo ir verslo projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas“ pagrindu įgyvendinamus projektus, bus netiesiogiai atsižvelgiama į verslo sektorių poreikius, todėl gerokai padidėja tikimybė, kad sukurti MTEP rezultatai bus aktualūs verslo įmonėms ir bus naudojami kuriant naujus produktus ir technologijas. Pagal priemones, aprašytas Bendrojo veiksmų plano 21.3 ir 21.4 papunkčiuose, skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir remiasi ekspertų surinkta informacija apie planuojamas sukurti technologijas, įgyvendinant atskirus MTEPI prioritetus, verslo įmonių galimybėmis finansuoti MTEP veiklas (įvertinus 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų laikotarpio verslo įmonių investicijas į MTEP projektus srityse, susijusiose su MTEPI prioritetais). Nepaisant to, kad MTEPI prioritetų identifikavimo procese buvo bandyta prognozuoti galimas būsimas mokslo ir verslo partnerystes, kurios galėtų inicijuoti ir įgyvendinti jungtines iniciatyvas, o Lietuvos, kaip nedidelės valstybės atveju, tokios prognozės galėtų padėti gan tiksliai nustatyti lėšų poreikį kiekviename MTEPI prioritete, planuojant lėšas, paliekamas rezervas, kurį galima būtų nukreipti atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, kuris numatytas 2018 m., priklausomai nuo vertinimo rezultatų ir per tą laiką galimai susiformuosiančių naujų partnerysčių iki šiol neatrastose nišose ar sustiprėjusio potencialo atitinkamose mokslo šakose ir verslo srityse;
21.5. priemonė „Į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą“. Įgyvendinant šią priemonę, remiami projektai, finansuojami pagal Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programą „Eureka“, kuria siekiama stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti į rinką orientuotus tarptautinio lygio taikomojo pobūdžio MTEP projektus, mokslo ir studijų institucijų įgyvendinamus kartu verslo įmonėmis. Šie projektai savo esme panašūs į Bendrojo veiksmų plano 21.4 papunktyje aprašytos priemonės „Bendrų mokslo ir verslo projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas“ pagrindu planuojamus įgyvendinti projektus, tačiau bus mažesnės vertės. Pagal šią priemonę skiriamas lėšas ketinama tikslingai nukreipti MTEP veiklų tematikoms, aktualioms MTEPI prioritetams įgyvendinti;
21.6. priemonė „Paralelinių laboratorijų veikla“ reikalinga siekiant sukurti ir skatinti struktūruotas ilgalaikes partnerystes tarp Lietuvos tyrėjų grupių ar mokslo ir studijų institucijų struktūrinių padalinių ir užsienio tyrėjų grupių ar mokslo ir studijų institucijų struktūrinių padalinių, turinčių išskirtinę kompetenciją Lietuvai naujose ir MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualiose tyrimų kryptyse. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti bendrai Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų vykdomas MTEP veiklas, aukšto lygio Lietuvos mokslininkų ir kitų tyrėjų stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose, aukšto lygio mokslininkų iš užsienio vizitus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. MTEPI prioritetų ir jiems įgyvendinti aktualių studijų ir MTEP politikos priemonių identifikavimo proceso metu paaiškėjo, kad ši veikla aktuali dviem Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetams – „Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai“ ir „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“, tačiau neatmetama galimybė finansuoti šias veiklas ir kitose srityse atsiradus tokiam poreikiui;
21.7. priemonė „Aukšto lygio mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas pavyzdiniuose mokslo (ekscelencijos) centruose“ reikalinga siekiant užtikrinti aukšto lygio tyrėjų grupių arba mokslo ir studijų institucijų, arba jų struktūrinių padalinių, identifikuotų kaip ekscelencijos centrai, veiklą, aprūpinant bendradarbiavimui su užsienio mokslo ir studijų institucijų tyrėjų grupėmis arba struktūriniais padaliniais reikalingomis priemonėmis. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti bendrai Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų vykdomas MTEP veiklas, aukšto lygio Lietuvos mokslininkų ir kitų tyrėjų stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose, aukšto lygio mokslininkų iš užsienio vizitus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas.
22. Įgyvendinant uždavinį „Paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai“, svarbu derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones sukurti žinių ir technologijų sklaidos ir komercinimo ekosistemą mokslo ir studijų institucijose, kuri užtikrintų visapusę paramą tyrėjams ir studentams, siekiantiems komercinti savo kuriamus MTEP rezultatus. Nemažoje dalyje mokslo ir studijų institucijų modernizavus MTEP infrastruktūrą ir atnaujinus MTEP veikloms vykdyti skirtą įrangą, pereita prie šios įrangos veiksmingo įveiklinimo klausimų. Kuo toliau, tuo labiau suvokiama, kad ateityje mažėjant ES struktūrinių fondų paramai ir nedidėjant arba iš lėto didėjant MTEP finansavimui valstybės biudžeto lėšomis, mokslo ir studijų institucijos, pasinaudodamos didelėmis investicijomis į jų infrastruktūros modernizavimą, įgalinusiomis įsigyti trūkstamą laboratorinę įrangą, ar atnaujinti senąją ir tokiu būdu reikšmingai pagerinti ir praplėsti vykdomų MTEP veiklų kokybę ir apimtis, turi pačios pasirūpinti bent jau šios infrastruktūros išlaikymu ir įrangos veiksmingo darbo užtikrinimu, o išskirtinais atvejais, netgi atnaujinimu. Geriausias būdas įgyvendinti šį uždavinį – plėsti mokslo ir studijų institucijų kuriamų MTEP rezultatų komercinimo ir bendradarbiavimo su verslu apimtis, siekiant uždirbti iš kuriamų naujų idėjų, technologijų, jų prototipų, teikiant MTEP paslaugas verslui ir panašių veiklų. Per pastaruosius kelis metus, stebint šių procesų formavimąsi mokslo ir studijų institucijose, paaiškėjo, kokio pobūdžio valstybės intervencija būtų aktuali MTEP rezultatų komercinimo sistemos formavimuisi. Tam pagelbėjo ir atitinkamų priemonių formavimo būtinybę pagrindė 2014 m. įgyvendintas Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo plėtros projektų konkursas (konkurso tvarkos aprašas patvirtintas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 2V-109 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo plėtros projektų konkursinio finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), kurio metu buvo remiamas mokslo ir studijų institucijų MTEP rezultatų komercinimo ir (ar) žinių ir technologijų perdavimo centrų plėtros galimybių studijų rengimas (Bendrajame veiksmų plane žinių ir technologijų perdavimo centras suprantamas kaip mokslo ir studijų institucijos struktūrinis padalinys ir (arba) kitoks organizacinis vienetas (taip pat atskiras juridinis asmuo), įgyvendinantis žinių ir technologijų perdavimo ir kitas MTEP rezultatų komercinimo veiklas (teikiantis paramą tyrėjų ir studentų idėjų, turinčių aukštą komercinį potencialą, identifikavimui, išbandymui, komercinimui, intelektinės nuosavybės apsaugai, skatinantis verslumą), ryšių su privačiu sektoriumi ir kitomis mokslo ir studijų institucijos MTEP rezultatų komercinimo klausimais užmezgimą ir palaikymą, organizuojantis veiksmingą mokslo ir studijų institucijos infrastruktūros pagrindu teikiamų atviros prieigos paslaugų teikimą ir prieigą prie atviros prieigos infrastruktūros). Mokslo ir studijų institucijos įsivertino savo žinių ir technologijų perdavimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo sistemas, jų plėtojimo galimybes. Tokios sistemos ar jų užuomazgos jau egzistuoja atskirose mokslo ir studijų institucijose, o Švietimo ir mokslo ministerijos siekis – tokios sistemos susiformavimas visose mokslo ir studijų institucijose, kuriose, suteikus paramą kelių metų laikotarpiui, šie procesai toliau vyktų palaikomi pačių institucijų ir neštų joms naudą (pajamas, kurias galėtų reinvestuoti į savo pagrindinę veiklą). Šiam uždaviniui įgyvendinti pasitelkiamos ne tik priemonės, aprašytos Bendrojo veiksmų plano 22.1–22.4 papunkčiuose, tačiau ir Bendrojo veiksmų plano 21.3 ir 21.4 papunkčiuose aprašytos priemonės taip pat sudarančios sąlygas mokslo ir verslo bendradarbiavimui, nors, vertinant jų turinį, priskirtinos MTEP veiklos vykdymui. Mokslo ir studijų institucijose egzistuojančių ar planuojamų kurti žinių ir technologijų perdavimo, inovacijų, verslumo skatinimo, bendradarbiavimo su verslu padalinių veiklas planuojama remti įgyvendinant šias priemones:
22.1. priemonė „MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas“. Darbas su mokslo ir studijų institucijoje besikuriančiomis naujomis žinioms imliomis įmonėmis (angl. spin-off) yra viena iš veiksmingo žinių ir technologijų perdavimo, inovacijų, verslumo skatinimo proceso mokslo ir studijų institucijoje sričių. Ji aktualiausia mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms viešosios įstaigos statusą, t. y. universitetams. Darbas su naujomis žinioms imliomis įmonėmis apima visokeriopų teisinių paslaugų (konsultacijų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, įmonės steigimo ir pan.) teikimą darbuotojams ar studentams, ketinantiems savo idėjų pagrindu kurti naujas žinioms imlias įmones, paramą tokių įmonių veiklai pradėti, universiteto teisių į intelektinę nuosavybę užtikrinimą, gaunant pajamas iš tos įmonės vykdomos veiklos ir pan. Šiai veiklai skatinti Švietimo ir mokslo ministerija pastaruoju metu įgyvendina biudžetinėmis lėšomis remiamą priemonę, pagal kurią teikiama parama naujų žinioms imlių įmonių, susikūrusių mokslo ir studijų institucijose, veiklai pradėti. Taip pat šiai veiklai vystyti planuojama pasitelkti ES struktūrinių fondų lėšomis remiamą priemonę „MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas“. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama skirti nedidelės apimties subsidijas, skirtas padengti pradinius mokslo ir studijų institucijose įkurtų žinioms imlių įmonių kūrimo bei veiklos pradžios kaštus, kiek tai leidžia sąžiningą konkurenciją užtikrinančios ES valstybės pagalbos taisyklės. Ši priemonė papildys Bendrojo veiksmų plano 21.3, 21.4, 22.2 ir 22.4 papunkčiuose aprašytas priemones, skirtas skatinti mokslo ir studijų institucijose įkurtų kompetencijų centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklą, atviros prieigos paslaugų teikimą kitų mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, verslo įmonėms, o įtraukiant ir kompetencijos centrų infrastruktūros kūrimo priemonę, numatytą Bendrojo veiksmų plano 23.10 papunktyje, sudarys vieningą paramos mokslo ir studijų institucijose organizuojamo MTEP rezultatų komercinimo proceso, sistemą. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausiai priklauso nuo MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu nustatytų naujų žinioms imlių įmonių kūrimo mokslo ir studijų institucijose galimybių ir šių įmonių kūrimo bei veiklos pradžios kaštų priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame jos vykdys veiklą, specifikos. Dalį šiai veiklai numatytų skirti lėšų ketinama palikti atsargai ir nukreipti atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, kuris numatytas 2018 m., kurio metu turėtų paaiškėti atskirų ūkio sektorių plėtros dinamika, iki 2018 m. susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių veiklos trukmė, pasiekti rezultatai ir galimybės toliau vystantis įsitvirtinti Lietuvos ir tarptautinėse rinkose;
22.2. priemonė „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP prekės ženklo rinkodara“. MTEP laboratorinės įrangos veiksmingos veiklos užtikrinimas (atviros prieigos centrų funkcionavimas), apimantis mokslo vadybininkų (tarpininkų tarp mokslo ir studijų institucijos tyrėjų, tiesiogiai dirbančių su MTEP įranga ir interesantų iš išorės (kitų institucijų, verslo įmonių)) darbą – identifikuoti mokslo ir studijų institucijos paslaugas, kurias įgalina vykdyti turima MTEP įranga ir potencialas, kurios būtų aktualios verslo įmonėms ar kitiems rinkos dalyviams ir tiesioginis bendravimas su tokių paslaugų vartotojais iš išorės (t. y. „prekyba“ mokslo ir studijų institucijos teikiamomis paslaugomis). Ši veikla įgyvendinama remiant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vykdomą projektą „Mokslinių tyrimų atvira prieiga (MITAP)“. Pagal šį projektą nuo 2012 m. skatinta atvira prieiga prie tyrimams reikalingų paslaugų ir MTEP rezultatų mokslo ir studijų institucijose, ugdant mokslininkų, kitų tyrėjų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų organizacijų narių ir (arba) darbuotojų gebėjimus identifikuoti tyrimams reikalingas paslaugas ir komercinti tyrimų rezultatus. Panašaus pobūdžio projektą ketinama įgyvendinti ir toliau, aukščiau minėtas veiklas praplečiant iki bendros MTEP rinkodaros, naudojant „Open R&D Lietuva“ ženklą, organizavimo šalies mastu. Šias veiklas ketinama remti įgyvendinant priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP prekės ženklo rinkodara“;
22.3. priemonė „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“. Priemonės tikslas – nukreipti mokslo ir studijų institucijų tyrėjus vykdyti MTEP veiklą, aktualią šalies socialinėms, ekonominėms problemoms spręsti (dalyvauti sumanios specializacijos procese). Šiai veiklai vykdyti reikalingi specialistai, turintys patirties tiek mokslinėje, tiek vadybinėje veikloje, galintys identifikuoti verslo sektoriams (ne atskiroms įmonėms) kylančias problemas, kurias pajėgūs spręsti institucijos tyrėjai, žinantys, kokios žinios ir technologijos, kurias pajėgūs vykdyti institucijos tyrėjai, paklausios rinkoje, gebantys nukreipti tyrėjus šių žinių ir technologijų kūrimo linkme, kitus institucijos specialistus – kitoms veikloms, galinčioms atliepti rinkos poreikius. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti mokslo ir studijų institucijose įkurtų inovacijų, žinių, technologijų perdavimo ir panašias funkcijas atliekančių, taip pat naujų idėjų paiešką vykdančių, tyrėjų ir studentų grupėms konsultacijas teikiančių padalinių veiklą. Ši priemonė glaudžiai susijusi su Bendrojo veiksmų plano 22.1 papunktyje aprašyta priemone, pagal kurią bus teikiama parama tyrėjų ar studentų grupių idėjų pagrindu įkurtoms naujoms žinioms imlioms įmonėms. Mokslo ir studijų institucijose veikiantys inovacijų, žinių, technologijų perdavimo ir panašias funkcijas atliekantys padaliniai savo veikla gali prisidėti įgyvendinant daugiau negu vieną MTEPI prioritetą, todėl lėšas konkurso būdu ketinama skirti mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms išvystytas MTEP rezultatų komercinimo sistemas, galimybes kurti ūkio sektoriams aktualius, šalies problemas ir iššūkius padedančius spręsti MTEP rezultatus ir aiškias šios veiklos palaikymo ir plėtojimo vizijas;
22.4. priemonė „Kompetencijos centrų veiklos skatinimas“ reikalinga siekiant sudaryti sąlygas tyrėjų ir studentų grupėms išbandyti komercinį potencialą turinčias idėjas, aprūpinant šias grupes reikiamomis priemonėmis (medžiagos, reagentai), teikiant visokeriopas konsultacines paslaugas, taip pat, prireikus, išlaikyti personalą, techniškai aptarnaujantį mokslo ir studijų institucijos pagal Bendrojo veiksmų plano 23.10 papunktyje aprašytą priemonę „Kompetencijos centrų infrastruktūros plėtra“ įsigytą eksperimentinės (bandomosios) plėtros įrangą, aprūpinti reikiamomis medžiagomis tyrėjus, kurie šios įrangos pagrindu vykdo MTEP veiklas, aktualias tam tikram verslo sektoriui, ar atskirų verslo įmonių užsakymus. Įgyvendinant šią priemonę ir papildant ją Bendrojo veiksmų plano 23.10 papunktyje aprašytos priemonės veiklomis, laukiama aktyvesnio mokslo ir studijų institucijų tyrėjų ir studentų įsitraukimo į MTEP rezultatų komercinimo veiklas – kuriant naujas žiniomis grįstas įmones (angl. spin-off), intensyvesnio bendradarbiavimo su verslu (daugiau verslo MTEP užsakymų), kadangi galimybė vykdyti eksperimentinės (bandomosios) plėtros veiklas, patraukli verslo subjektams, norintiems patikrinti naujas idėjas praktiškai, kuriant tinkamus komerciškai naudoti technologijų arba produktų prototipus. Finansavimas kompetencijos centrų veiklai bus grindžiamas įrodymu, kad mokslo ir studijų institucijoje egzistuoja kompetencijos centrų sampratą atitinkanti organizacinė struktūra (infrastruktūra, įgalinanti vykdyti eksperimentinės (bandomosios) plėtros veiklas tam tikroje tematikoje (atitinkančioje MTEPI prioritetų veiksmų planuose nustatytas verslo sektoriams aktualias tematikas), sprendžianti konkrečias valstybei ir visuomenei aktualias ekonomines, socialines problemas.
23. Įgyvendinant uždavinį „Sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus“, svarbu derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, sukurti ir atnaujinti aukšto lygio infrastruktūrą, svarbią tolesniam šalies MTEP sistemos plėtrai, užtikrinti nuolatinį jos aukšto lygio palaikymą, taip sudarant geriausias sąlygas tyrėjams vykdyti aukšto lygio MTEP veiklą ir kurti aukštos pridėtinės vertės rezultatus. Uždavinys įgyvendinamas vykdant šias priemones:
23.1. priemonė „Informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra“ reikalinga siekiant tobulinti duomenų perdavimo bei kitą infrastruktūrą, būtiną inovatyvių e-paslaugų teikimui Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET (toliau – LITNET) jau daugiau nei 20 metų teikia interneto ir kitas susijusiais informacinių technologijų paslaugas (duomenų perdavimas, lygiagretūs ir paskirstyti skaičiavimai ir kt.) Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, dėstytojams ir studentams. LITNET veiklą vykdo 6 Lietuvos universitetai, koordinuojami Švietimo ir mokslo ministerijos. LITNET pagal galimybes stengiasi patiekti šalies mokslui jam reikalingas naujausias ir pažangiausias informacines technologijas, kurios dar neteikiamos komercinių tiekėjų. LITNET yra esminis veiksnys suteikiant reikiamus išteklius ir paslaugas mokslui ir studijoms, užtikrinant veiksmingą mokslo ir studijų institucijose sukoncentruotos MTEP įrangos panaudojimą. Lietuvos tyrėjams pradėjus aktyviai dalyvauti įgyvendinant MTEPI prioritetus, planuojama, kad reikšmingai padidės reikalavimai LITNET greitaveikai, atsiras poreikis įvesti naujas informacines technologijas. LITNET turimais kompiuterinės ir programinės įrangos ištekliais bus sunku patenkinti augančius šalies tyrėjų poreikius, todėl tinklą būtina modernizuoti. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose sutelkta MTEP infrastruktūra ir intelektinis potencialas vaidins pagrindinį vaidmenį kuriant MTEP rezultatus, aktualius MTEPI prioritetams įgyvendinti, todėl ši priemonė aktuali visų MTEPI prioritetų įgyvendinimui. Investicijų į LITNET poreikiai numatyti ir pagrįsti ir kita svarbi informacija pateikta Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterinių tinklo LITNET 2012–2016 metų veiklos užtikrinimo ir plėtros programoje „LITNET-3“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-242 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterinių tinklo LITNET 2012–2016 metų veiklos užtikrinimo ir plėtros programos „LITNET-3“ patvirtinimo“;
23.2. priemonė „Mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas“ reikalinga siekiant sukurti virtualią ir (ar) fizinę infrastruktūrą, skirtą populiarinti mokslą ir technologijas, informuoti visuomenę apie naujausius mokslo pasiekimus, vykdyti socialiai atsakingą MTEP ir inovacijų veiklą ir koordinuoti šias veiklas. Dar 2007 m. Lietuvos mokslo akademijos atliktame Mokslo populiarinimo sistemos tyrime nustatyta, kad pagrindinė mokslo populiarinimo problema yra ta, jog Lietuvoje nėra mokslo populiarinimo struktūros. Šią išvadą Lietuvos mokslų akademija pakartojo ir 2014 m. atliktoje studijoje „Mokslo populiarinimo sistema“. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama tokią struktūrą sukurti tokiu būdu padedant pagrindus Lietuvos mokslo populiarinimo sistemos kūrimui. Pagrindinis šios veiklos pagrindu planuojamas įgyvendinti projektas – mokslo ir technologijų populiarinimo centro, atliekančio mokslo populiarinimo funkcijas, įkūrimas. 2014 m. atliktoje studijoje „Mokslo populiarinimo sistema“ tokie centrai įvardijami kaip viena svarbiausių mokslo ir technologijų populiarinimo vietų. Įgyvendinant šią priemonę, nors ji savo turiniu skirta visai MTEP sistemai, ketinama daugiausia orientuotis į MTEPI prioritetų įgyvendinimo metu pasiektų rezultatų populiarinimą ir sklaidą;
23.3. priemonė „Mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas“. Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo plėtotė daugelyje užsienio šalių žymima anglų kalba trumpiniu STEAM – Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics (toliau trumpinys iš anglų kalbos – STEAM). Priemonė „Mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas“ taps svarbia dalimi įgyvendinant šiuo metu rengiamą Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas formuojant inovacijų kultūrą Lietuvoje. Įgyvendinus šį veiksmų planą, tikimasi, padidės mokinių susidomėjimas STEAM bendrojo ugdymo dalykais ir jų pasiekimai plėtojant bendrąsias ir dalykines kompetencijas ir pasirenkant su STEAM susijusią karjerą; padidėjęs STEAM ugdymo prieinamumas sudarys prielaidas sušvelninti mokinių pasiekimų netolygumus. Planuojami STEAM ugdymo esminiai pokyčiai ugdymo turinio modernizavimo ir mokytojų kompetencijų plėtotės srityse, jiems pasiekti svarbu informuoti visas suinteresuotas šalis, plačiąją visuomenę ir skatinti domėtis STEAM ir STEAM ugdymo naujovėmis. Priemonė „Mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas“ tiesiogiai prisidės įgyvendinant vieno iš planuojamų Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo veiksmų plano tikslų „Gerinti mokinių pasiekimus STEAM srityje“ uždavinį „Užtikrinti STEAM ugdymui reikalingos infrastruktūros ir mokymosi aplinkos formavimą (įranga, laboratorijos, kitos patalpos kūrybinei veiklai)“. Įgyvendinant šią priemonę, planuojama kurti stacionarias, mobilias ir virtualias gamtos mokslų laboratorijas ir mokymosi aplinkas, kurios būtų atvirai prieinamos visiems Lietuvos moksleiviams. Ši priemonė artimai susijusi su Bendrojo veiksmų plano 23.2 papunktyje aprašyta priemone „Mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas“, kadangi prisidės prie mokslo ir technologijų populiarinimo vaikų ir jaunimo tarpe. Ši priemonė, nors yra aktuali įgyvendinant visus MTEPI prioritetus, pagal savo turinį priskirtina Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetui „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“;
23.4. priemonė „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas“ reikalinga siekiant sudaryti sąlygas formuotis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų padalinių ar tyrėjų grupių partnerystėms, siekiant, kad Lietuvoje susiformuotų tose srityse pirmaujantys MTEP centrai. Šią priemonę planuojama vykdyti:
23.4.1. kuriant aukšto tarptautinio lygio ekscelencijos centrų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose infrastruktūrą – sutelkiant egzistuojančius pajėgumus ir bendradarbiaujant su atitinkamoje srityje pirmaujančiais užsienio MTEP centrais, siekiama sukurti kritinę masę turinčius ir aukščiausio lygio MTEP veiklą vykdančius MTEP centrus Lietuvoje. Struktūruotos partnerystės su užsienio partneriais turėtų paspartinti žinių perėmimą, MTEP gebėjimų augimą, sudaryti prieigą prie aukšto lygio MTEP infrastruktūros, kurios nėra Lietuvoje. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama identifikuoti mokslo ir studijų institucijas, atskirus jų padalinius ar kelias vykdant MTEP veiklą tam tikroje srityje bendradarbiaujančias mokslo ir studijų institucijas arba jų padalinius ir finansuoti reikiamos MTEP infrastruktūros jose sukūrimą. Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms partnerius užsienio mokslo ir studijų institucijose, su kuriais dalyvauja teikdamos paraišką (verslo planą) pagal Programos „Horizontas 2020“ dalies „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonę „Komandų kūrimas“, apimančią pažangiausių mokslinių tyrimų institucijų ir institucijų iš regionų su žemais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) vykdymo rodikliais partnerystę, ketinama teikti pirmenybę skiriant finansavimą pagal šią priemonę (tuo atveju, jeigu Europos Komisija skirtų finansavimą ekscelencijos centro verslo plano (angl. business plan) įgyvendinimui). Paraišką (verslo planą) „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras" (angl. Centre of Excellence in Science and Technology for Healthy Ageing (HEALTH-TECH)) pagal aukščiau minėtą priemonę pateikė Kauno technologijos universitetas (toliau – KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU) ir Vilniaus universitetas (toliau – VU) kartu su partneriais Lundo universitetu (Švedija) ir Teknologian Tutkimuskeskus VTT techninių tyrimų centru (Suomija). Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centre, planuojama, bus kaupiamos žinios, patirtis ir ištekliai, reikalingi spręsti su amžiumi susijusių ligų diagnozavimo, stebėjimo, gydimo ir įveikimo problemas. Tuo atveju, jeigu aukščiau minėta paraiška negautų Europos Komisijos skiriamo finansavimo, lėšas, numatytas šiai priemonei, ketinama panaudoti plėtojant Lietuvos lygmens ekscelencijos centrus. Konkrečių projektų pareiškėjai (konkrečios mokslo ir studijų institucijos) paaiškėtų po atskirai organizuojamos atrankos;
23.4.2. kuriant fizinę ir virtualią paralelinių laboratorijų mokslo ir studijų institucijose infrastruktūrą, būtiną Lietuvos tyrėjų grupių ar mokslo ir studijų institucijų padalinių partnerystėms su pirmaujančiais užsienio MTEP centrais. Ši infrastruktūra būtų pagrindas siekiant suburti Lietuvos tyrėjų grupę, gebančią vykdyti aukščiausio lygio MTEP ir studijų veiklą naujoje Lietuvai srityje, kuri būtų remiama įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 21.5 papunktyje aprašytą priemonę „Paralelinių laboratorijų veikla“. Priemonės „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas“ ir „Paralelinių laboratorijų veikla“ neatsiejamos ir papildančios viena kitą – planuojama konkurso būdu atrinkus finansuotinus projektus pagal priemonę „Paralelinių laboratorijų veikla“, valstybės projektų planavimo būdu skirti paramą partnerystėms plėtoti būtinai infrastruktūrai sukurti;
23.5. priemonė „Tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir plėtra bei Lietuvos integracija į jas“ reikalinga siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams naudotis aukšto lygio MTEP laboratorine įranga, esančia garsiausiuose Europos MTEP centruose. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (ESFRI) parengtuose Mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiuose siekia identifikuoti bendraeuropinės svarbos tyrimų infrastruktūras, kurios jau vystomos ar ateityje galėtų būti vystomos. 2010 m. paskelbtame ESFRI Kelrodyje identifikuoti 48 mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektai, kuriuos valstybės galėtų kartu įgyvendinti. Tokių infrastruktūrų kūrimo ir veiklos sąlygas numato Reglamentas Nr. 723/2009 ir jį iš dalies keičiantis Reglamentas Nr. 1261/2013. Šalys narės, siekdamos išskirti prioritetus dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros ir integracijos į Europos infrastruktūras, rengia nacionalinius kelrodžius. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. VIII-22 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio projektų sąrašo patvirtinimo“. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti mokslo ir studijų institucijas, dalyvaujančias tarptautinėse MTEP infrastruktūrose iš dalies apmokant jų dalyvavimo (eksploatacinius) kaštus, narystės mokesčius, taip pat kuriant ir atnaujinant mokslo ir studijų institucijų MTEP infrastruktūrą, reikalingą integracijai į tarptautines infrastruktūras. Europos Komisijos užsakymu atlikti vertinimai rodo, kad Europinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas yra svarbi Europos mokslo konkurencingumo sąlyga, kadangi aukščiausio lygio tyrimams reikia labai brangios mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios sukūrimo ir veiklos kaštai yra tokie dideli, kad juos padengti galima tik bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygiu. Be to, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas skatina tarptautinį bendradarbiavimą, sukurdamas sąlygas formuotis skirtingas šalis apimančias mokslo bendruomenes. Lietuvoje atliktos studijos rodo, kad integracija į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras yra veiksmingiausias būdas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms gauti prieigą prie aukščiausio lygio MTEP infrastruktūros, kuriai kurti ir išlaikyti nacionaliniu lygiu nepakaktų turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Parama mokslo ir studijų institucijoms, dalyvaujančioms tarptautinėse MTEP infrastruktūrose, naujos MTEP infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas planuojamas atsižvelgiant į MTEPI prioritetus, o investicijų prioritetai paskirstyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras 2015–2022 metų prioritetų patvirtinimo“. Priemonę „Tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir plėtra bei Lietuvos integracija į jas“ planuojama įgyvendinti derinant su Bendrojo veiksmų plano 23.6 papunktyje aprašyta priemone, skirta atnaujinti mokslo ir studijų institucijų laboratorinę įrangą. Lėšos, skiriamos žemiau paminėtos infrastruktūros plėtrai, dar nepaskirstytos tarp konkrečių projektų, todėl Bendrojo veiksmų plano 1 priedo lentelėje nurodoma tik bendra priemonei planuojama skirti suma. Remiantis aukščiau šiame papunktyje minimu įsakymu, planuojama remti šių nacionalinių infrastruktūrų plėtros projektų, galinčių įsijungti į tarptautines infrastruktūras, įgyvendinimą:
23.5.1. projektas „Žmogaus biologinių išteklių centras“. Šį centrą ketina vystyti VU, LSMU, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras ir Nacionalinis vėžio institutas, siekdami plėsti savo veiklą tarptautinėje infrastruktūroje „Biobanking and BioMolecural Resources of Research Infrastructure (BBMRI ERIC)“. Tai tinklinė infrastruktūra – nacionalinių biologinių išteklių centras biomedicinos, biofarmacijos ir biotechnologijų tyrimams, kaupti ir saugoti žmogaus audinių, kraujo ir kraujo komponentų, organizmo skysčių ir kaulų čiulpų pavyzdžius, ląstelių linijas bei DNR ir RNR pavyzdžius;
23.5.2. projektas „Biomedicininių duomenų kaupimo, standartizavimo ir analizės mokslinių tyrimų infrastruktūra“. Šią infrastruktūrą ketina vystyti KTU, siekdamas plėsti savo veiklą tarptautinėje infrastruktūroje „European Advanced Translational Research Infrastructure in Medicine (EATRIS ERIC)“. Tai tinklinė medicininių duomenų kaupimo, saugojimo ir analizės infrastruktūra, skirta užtikrinti elektroninį standartizuotą pacientų fiziologinės stebėsenos, diagnostikos ir gydymo duomenų kaupimą paskirstytoje nacionaliniu ir tarptautiniu mastu centralizuotai valdomoje medicininių duomenų ir produktyviųjų žinių bazėje;
23.5.3. projektas „Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras“. Šį centrą planuoja kurti VU, ketinantis plėsti savo veiklą tarptautinėse infrastruktūrose „European Life-Science Infrastructure for Biological Information (ELIXIR)“ ir „European Molecular Biology Laboratory (EMBL)“. Tai mokslinių tyrimų infrastruktūra, skirta biomolekulių struktūros ir funkcijos bei biologinių sistemų fundamentiniams bei taikomiesiems tyrimams ir kompiuteriniam modeliavimui ir yra susijusi su kritine gyvybės ir sveikatos mokslų, farmacijos ir biotechnologijos pramonės priklausomybe nuo galimybių suprasti ir valdyti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu;
23.5.4. projektas „Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų lazerinių impulsų mokslinių tyrimų infrastruktūra“. Šią infrastruktūrą ketina vystyti VU, siekdamas plėsti savo veiklą tarptautinėje infrastruktūroje „Extreme Light Infrastructure (ELI)“. Tai mokslinių tyrimų infrastruktūra, skirta tirti ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimą plačiame bangų ruože bei jų taikymus spinduliuotės ir medžiagos sąveikos, netiesinės optikos ir parametrinių reiškinių, ultrasparčiųjų procesų tyrimuose bei lazerinėje nano- ir mikrotechnologijoje;
23.5.5. projektas „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas“. Šią infrastruktūrą ketina vystyti KTU, siekdamas plėsti savo veiklą tarptautinėje infrastruktūroje „Consortium of European Social Science Data Archives (CESSDA)“. Tai virtuali skaitmeninė empirinių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra.
23.5.6. projektas „Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra“. Šią infrastruktūrą ketina plėtoti LSMU, siekdamas plėsti savo dalyvavimą tarptautinėje infrastruktūroje „Infrafrontier“. Šios infrastruktūros paskirtis – užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą;
23.5.7. projektas „Metabolominės ekologijos mokslinių tyrimų infrastruktūra“. Šią infrastruktūrą planuoja kurti Gamtos tyrimų centras kartu, ketinantis dalyvauti tarptautinėje infrastruktūroje „European Marine Biological Resource Centre (EMBRC)“. Tai tinklinė mokslinių tyrimų infrastruktūra, skirta metabolomikai, tiriančiai gyvų organizmų gaminamas chemines medžiagas, tarpininkaujančias tarp organizmų ir aplinkos, užtikrinanti instrumentinius resursus ir atitinkamą kompetenciją metabolominiams tyrimams, siejant mokslinius tyrimus, aplinkosaugą ir pramonės poreikius;
23.5.8. projektas „Inovatyvios chemijos centras“. Šį centrą ketina kurti Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, siekdamas plėsti savo veiklą tarptautinėje infrastruktūroje „European Spallation Source (ESS)“. Tai mokslinių tyrimų infrastruktūra, reikalinga gaminti ir apibūdinti sudėtingos struktūros medžiagas, būtinas inovatyvioms technologijoms;
23.5.9. projektas „Lietuvos GRID našių skaičiavimų tinklas“. Šią infrastruktūrą ketina plėtoti VU, siekdamas plėsti savo dalyvavimą tarptautinėje infrastruktūroje „Partnership for Advanced Computing in Europe (PRACE)“. Tai mokslinių tyrimų infrastruktūra, kompleksiškai ir efektyviai teikianti vartotojams reikalingas skaičiavimų galimybes ir susijusias paslaugas bei užtikrinanti įvairiapusį didelio našumo skaičiavimo sistemų ir duomenų saugyklų atviros prieigos resursų funkcionalumą;
23.5.10. projektas „Taikomosios chemijos ir biofarmacijos centras“. Šią infrastruktūrą ketina plėtoti KTU, siekdamas aktyviau įsitraukti į tarptautinės infrastruktūros „Instruct“ veiklas. Planuojamas kurti centras – tai klasteris, siekiantis sutelkti mokslinių tyrimų infrastruktūras ir apjungti tarpdisciplinines kompetencijas inovatyvioms medžiagoms bei procesams kurti, apibūdinti ir taikyti chemijos pramonės, biofarmacijos, energetikos ir aplinkosaugos sektoriuose;
23.6. priemonė „Įrangos, naudojamos atviros prieigos centruose, atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“ reikalinga siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijose sukurtos MTEP infrastruktūros veiklos tvarumą. 2007–2013 m. laikotarpiu įgyvendinant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas, buvo skirtos reikšmingos investicijos MTEP infrastruktūrai mokslo ir studijų institucijose kurti ir atnaujinti. Kaip rodo vertinimai, įsigyta MTEP laboratorinė įranga yra gana moderni ir leidžia konkuruoti su kitais regioniniais MTEP centrais. Moderni įranga taip pat svarbi įgyvendinant MTEPI prioritetus, kadangi vertinant mokslo potencialą, galintį prisidėti sprendžiant prie nacionalinius ir pasaulinius iššūkius ir atliepti ateities tendencijas, turima MTEP infrastruktūra darė nemažą įtaką MTEPI prioritetų pasirinkimui. Planuojama, kad iki 2020 m. naujai įsigyta MTEP laboratorinė įranga susidėvės, tad norint ir toliau išlaikyti aukštą jos lygį, ją reikia nuolat atnaujinti, o tam reikia didelių investicijų. Dėl ribotų galimybių skirti paramą visos MTEP laboratorinės įrangos atnaujinimui 2014–2020 m. laikotarpiu, skiriant lėšas atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms daugiausia bus atsižvelgiama į 2007–2013 m. laikotarpio investicijų į įrangą apimtis, turimos įrangos naudojimo apimtis, pasiektus rezultatus, turimą intelektinį potencialą ir galimybes pasiekti reikšmingų rezultatų, įgyvendinant MTEPI prioritetus. Mokslo ir studijų institucijas taip pat ketinama skatinti pačioms investuoti į nusidėvinčios MTEP laboratorinės įrangos atnaujinimą ar naujos įrangos įsigijimą numatant galimybę skirti dalį lėšų gautų įgyvendinant projektus, skirtus MTEP veikloms vykdyti. MTEPI prioritetų nustatymo proceso metu, analizuotas preliminarus investicijų į įrangos, reikalingos kiekvienam MTEPI prioritetui įgyvendinti, atnaujinimą poreikis. Remiantis tuo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras 2015–2022 metų prioritetų patvirtinimo“, nustatyta kiekvienam MTEPI prioritetui įgyvendinti reikalingai įrangai įsigyti preliminariai planuojama panaudoti lėšų suma. Duomenys apie planuojamas skirti lėšas kiekvienam MTEPI prioritetui taip pat pateikiami Bendrojo veiksmų plano 1 priedo lentelėje. Priemonę planuojama įgyvendinti remiant konkrečius laboratorinės įrangos įsigijimo projektus, kurių pareiškėjai bus mokslo ir studijų institucijos, pasitelkus ekspertus, nustačius konkrečios įrangos atnaujinimo poreikį. Pagal šią priemonę planuojami įgyvendinti projektai bus finansuojami Švietimo ir mokslo ministerijos ir projektų vykdytojų (mokslo ir studijų institucijų) lėšomis. Tai turėtų paskatinti mokslo ir studijų institucijas atsakingai planuoti laboratorinės įrangos įsigijimą ir išvengti atvejų, kuomet naujai įsigyta įranga būtų naudojama neveiksmingai;
23.7. priemonė „MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“ reikalinga siekiant tęsti MTEP ir studijų infrastruktūros telkimą teritorijose, išsiskiriančiose aukštu studijų, mokslo, žinioms imlaus verslo potencialu ir galimybėmis glaudžiai sąveikauti šiems trims segmentams. Ilgalaikis Lietuvos siekis – tarptautinę praktiką atitinkantys slėniai, sudarantys sąlygas rengti aukščiausio lygio specialistus, kurti naujas žinias, produktus, konkurencingus tarptautinėje erdvėje, kuriantys didelę pridėtinę vertę, skatinantys kurtis aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas tiek aukštųjų technologijų pramonėje, tiek tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2007–2013 m. laikotarpyje šio siekio įgyvendinimui skirtos didelės ES struktūrinių fondų lėšos, todėl pavyko sukurti tvirtą mokslinį pagrindą būsimų slėnių plėtrai, o derinant kitų ministerijų administruojamų priemonių lėšas, taip pat pradėti infrastruktūros, skirtos praktiniam žinių panaudojimui, kūrimą. Nepaisant šių pastangų, daugeliu atvejų liko neužpildytas gana svarbus studijų segmentas slėniuose, todėl vykdant šią veiklą daugiausia ketinama remti aukštųjų universitetinių mokyklų padalinių (fakultetų) perkėlimo į teritorijas, kuriose koncentruojamas studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo potencialas, veiklos. Planuojama, kad ši priemonė paskatins aukštąsias universitetines mokyklas veiksmingiau planuoti savo MTEP ir studijų infrastruktūros plėtrą, vystant tik tuos projektus, kurie užtikrintų ilgalaikę naudą ne tik pačiai aukštajai mokyklai, bet visai valstybei. Tai padaryti planuojama skatinant aukštąsias universitetines mokyklas lygiomis dalimis su Švietimo ir mokslo ministerija prisidėti finansuojant planuojamą MTEP ir studijų infrastruktūros plėtrą. Įgyvendinant šią priemonę, finansuojamas tik tų MTEP ir studijų infrastruktūros objektų, kuriuose vykdoma veikla atitinka MTEPI prioritetus, kūrimas ir atnaujinimas – tyrėjų ir kitų specialistų, kurie bus rengiami MTEP ir studijų infrastruktūros objekte, poreikis pagrįstas rinkos ir (arba) atskirų ūkio sektorių poreikius analizuojančiose studijose, esama mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūra nepakankama ir netenkina kokybinių reikalavimų tyrėjams ir kitiems specialistams rengti, MTEP veiklos, planuojamos vykdyti naujame MTEP ir studijų infrastruktūros objekte atitinka MTEPI prioritetų veiksmų planuose nustatytas ūkio sektoriams aktualias tematikas, numatytos galimybės rengti aukšto tarptautinio lygio tyrėjus, galinčius vykdyti šias MTEP veiklas. Ši priemonė derinama su Bendrojo veiksmų plano 23.8 papunktyje aprašyta priemone „Mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas“, kurios tikslai iš esmės sutampa, tik ją įgyvendinant netaikomi griežti reikalavimai dėl atitikimo MTEPI prioritetams. Investavus į MTEP ir studijų infrastruktūros projektus, bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei, skatinant veiksmingą konkurenciją šalies rinkoje, gerinant viešųjų paslaugų kokybę, pasirinkimo galimybes ir prieinamumą, investavus į objektus, mokslo ir studijų institucijos ne tik gaus pajamų, kuriomis užtikrins infrastruktūros išlaikymą ir (arba) reinvestuos į savo pagrindinę veiklą, bet ir bus gautas socialinis švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos rezultatas. Investuojant į MTEP ir studijų infrastruktūros objektus, skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir tarptautinis konkurencingumas. Įgyvendinant priemonę „MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“, ketinama remti šių projektų įgyvendinimą:
23.7.1. projektas „Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso statyba“. Projektą vykdys Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – VGTU). Visi trys fakultetai šiuo metu išsibarstę skirtingose vietose Vilniaus centre geografiškai nutolę nuo pagrindinio VGTU studentų miestelio Saulėtekio mikrorajone – Elektronikos fakultetas įsikūręs Naugarduko g. 41, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetai – J. Basanavičiaus g. 28 ir 28B. Siekis perkelti VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetus į Saulėtekio mikrorajoną Vilniuje, kur sutelkta akademinė ir mokslinė VU ir VGTU infrastruktūra – veikia modernizuotas VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras, VU Lazerinių tyrimų centras su moderniu aukštos galios lazeriniu kompleksu „Naglis“, 2015 m. rudenį duris atvers du didžiausi Lietuvoje MTEP centrai – Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras ir Gyvybės mokslų centras, modernus VU bibliotekos Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), įsikūręs VU ir VGTU studentų miestelis, geografiškai patogioje vietoje Vismaliukų mikrorajone kuriasi investicinė inovacijų zona, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Saulėtekio mikrorajone sutelkti lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir civilinės inžinerijos mokslinį ir akademinį potencialą, chemijos, mechanikos, transporto inžinerijos akademinį potencialą, užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko iki galo neįgyvendinti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo Saulėtekio mikrorajone, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Mechanikos, elektronikos, transporto inžinerijos srities studijų segmento perkėlimas prie mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų, reikštų glaudžią sąveiką, ypatingai svarbią sumanios specializacijos proceso tikslams siekti. VGTU fakultetuose vykdomos MTEP veiklos ir ruošiamų specialistų pobūdis lemia, kad šių fakultetų tyrėjai prisidės prie daugelio sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo. Viena iš prioritetinių MTEPI raidos krypčių – „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“. VGTU Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų tyrėjai turi pakankamą įdirbį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetą „Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos“ (konkrečiai – tiriant ir kuriant įvairių transporto rūšių elektroninio maršrutų planavimo skaitmeninio radijo, vietos nustatymo ir duomenų perdavimo, daiktų interneto technologijas, išmaniąsias sistemas ir priemones, tirti ir vystyti transporto srautų modeliavimo ir prognozavimo galimybes). Įgyvendinant MTEPI prioritetą „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“, tikėtinas VGTU perkeliamų fakultetų tyrėjų indėlis tiriant ir kuriant inovatyvias informacinių ir programų sistemų inžinerijos, e. komercijos, sistemų suderinamumo ir sąveikos užtikrinimo, didelės apimties duomenų analizės, matematinio modeliavimo, vizualizavimo, elektroninio turinio saugos ir saugios informacinės sąveikos technologijas. VGTU tyrėjų indėlis taip pat svarbus įgyvendinant MTEPI prioritetą „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“, konkrečiai, tiriant ir kuriant veiklos procesų ir taisyklių modeliavimo ir integravimo metodus ir technologijas, informacinių sistemų modernizavimo, pokyčių valdymo automatizavimo ir perkėlimo į elektroninę erdvę verslo ir viešojo sektoriaus valdymo procesų automatizavimo, optimizavimo technologijas. Laukiamas nemažas VGTU perkeliamų fakultetų tyrėjų indėlis plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“. Įgyvendinant MTEPI prioritetą „Funkcinės medžiagos ir danga“, VGTU tyrėjai prisidės tiriant ir kuriant paviršių modifikavimo medžiagų sluoksniais ir nanodariniais, fizinio poveikio matavimo ir medžiagų atpažinimo technologijas. Ieškant MTEP sprendimų išskirtinių savybių (atsparių išoriniams poveikiams, didelio stiprumo, didelio deformatyvumo, lengvų) kompozitinių ir konstrukcinių medžiagų kūrimui, bus tiriamos ir kuriamos atitinkamos technologijos. Reikšmingo VGTU perkeliamų fakultetų tyrėjų indėlio tikimasi įgyvendinant MTEPI prioritetą „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“, konkrečiai, tiriant ir kuriant virtualaus produkto kūrimo technologijas, medžiagas ir išteklius, tausojančius gamybos ir paslaugų teikimo būdus, inovatyvias robotines technologijas, intelektines gamybos ir paslaugų teikimo procesų valdymo sistemas ir jų kūrimo technologijas. Taip pat planuojamas VGTU tyrėjų indėlis įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. MTEPI prioritetas „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ bus įgyvendinamas, dalyvaujant biomedicininės inžinerijos, elektronikos, mechatronikos, biomechanikos, lazerinės ir ultragarso diagnostikos ir gydymo technologijų tyrime ir kūrime. Tiriant ir kuriant visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, VGTU perkeliamų fakultetų tyrėjai prisidės įgyvendinant MTEPI prioritetą „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“. Projektu „Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso statyba“ VGTU fakultetų perkėlimo į Saulėtekio rajoną darbai neužsibaigs. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VGTU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-344/12523 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto lėšomis“, VGTU sieks savo arba partnerių lėšomis įgyvendinti kitus projektus, susijusius su Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų perkėlimu iš Vilniaus centro – įgyvendinti projektus „Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statyba“ ir „Elektronikos fakulteto mokomojo korpuso statyba“, skiriant jiems apytiksliai 16 mln. eurų savo arba partnerių lėšų. Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus senuosius fakultetų pastatus, įsikūrusius prestižinėse Vilniaus vietose, kurie galėtų būti plačiai naudojami komerciniams tikslams, kitą VGTU nenaudojamą nekilnojamąjį turtą. Valstybės turto investavimo į VGTU procesas pradėtas 2015 m. vasarį;
23.7.2. projektas „Naujo VU Matematikos ir informatikos fakulteto pastato statyba“. Šį projektą vykdys VU. Įgyvendinant šį projektą, ketinama perkelti į Visorių mikrorajoną Vilniuje dalį VU Matematikos ir informatikos fakulteto. Šiuo metu šis fakultetas išsidėstęs trijose Vilniaus vietose, gana nutolusiose viena nuo kitos – Naugarduko g. 24, Šaltinių g. 1 ir Didlaukio g. 47. Informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) specialistų pasiūlos ir paklausos ir poreikio Lietuvoje 2011–2020 m. tyrimo ataskaita, parengta asociacijos „INFOBALT“ 2011 m., parodė, kad iki 2016 m. susidarys didesnis nei 6000 IRT specialistų trūkumas. 2013 m. taip pat asociacijos „INFOBALT“ atlikta IRT specialistų Lietuvoje pasiūlos–paklausos prognozė 2014–2016 m. patvirtino anksčiau įvardytas rinkos tendencijas – prognozuojama, kad iki 2016 m. IRT įmonėms reikės 17,5 tūkst. specialistų, kai tuo tarpu aukštosios mokyklos pajėgios parengti apie 3200 IRT specialistų. Siekis perkelti VU Matematikos ir informatikos fakultetą į Visorius, kur veikia VU Matematikos ir informatikos institutas, plečiasi Visorių informacinių technologijų parkas, kuriasi informacinių ir ryšio technologijų verslo klasteris, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Visorių mikrorajone sutelkti informacinių ir ryšio technologijų mokslo, studijų ir verslo potencialą, suformuojant vieną iš „Santaros“ slėnio segmentų, užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko neįgyvendinti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo „Santaros“ slėnyje, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Nepaisant finansinės krizės, planai perkelti VU Matematikos ir informatikos fakultetą į Visorius išliko ir darbai ta linkme buvo vykdomi, nors ir lėtesniais tempais – 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpio Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis įgyvendinamas projektas, skirtas parengti VU Matematikos ir informatikos fakulteto perkėlimo į Visorius techninį projektą. VU Matematikos ir informatikos fakulteto įkūrimas Visorių mikrorajone svarbus ne tik siekiant sudaryti sąlygas susikurti žinių ekonomikos branduoliui Santariškių ir Visorių mikrorajonuose, tačiau ir įgyvendinant MTEPI prioritetų įgyvendinimo programą. Naująja VU Matematikos ir informatikos fakulteto infrastruktūra, planuojama, naudosis visų VU Matematikos ir informatikos fakulteto vykdomų studijų programų studentai. Šiame pastate taip pat planuojama įrengti kompiuterių laboratorijas, informacinių technologijų (duomenų) centrą, inovatyvių skaičiavimų laboratoriją, mokslinę laboratoriją, skirtą mobilių ir kitų informacinių technologijų kūrimui ir laboratorijas, įgalinsiančias vykdyti kitą MTEP veiklą. Informacinių technologijų srities studijų segmento perkėlimas prie mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų, reikštų glaudžią sąveiką, ypatingai svarbią sumanios specializacijos proceso tikslams siekti. VU Matematikos ir informatikos fakultete vykdomos MTEP veiklos ir ruošiamų specialistų pobūdis lemia, kad šio fakulteto tyrėjai prisidės prie daugelio sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo – daugeliui MTEPI prioritetų įgyvendinti reikalingų technologijų, produktų, procesų, metodų kurti reikalingos aukšto lygio matematinės analizės, metodų taikymo bei informacinių technologijų taikymo žinios ir gebėjimai. Viena iš prioritetinių MTEPI raidos krypčių – „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“. Jos prioritetų „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ ir „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ įgyvendinimui ypatingai svarbūs VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjų MTEP darbai. Įgyvendinant aukščiau minimus du MTEPI prioritetus, ketinama prisidėti kuriant informacinių ir programų sistemų inžinerijos, e. komercijos, sistemų suderinamumo ir sąveikos užtikrinimo technologijas, didelės apimties duomenų analizės, matematinio modeliavimo, vizualizavimo technologijas, elektroninio turinio saugos ir saugios informacinės sąveikos technologijas, lietuvių rašytinės ir šnekamosios kalbos, kultūros integravimo į skaitmeninę erdvę technologijas, verslo ir viešojo sektoriaus valdymo procesų automatizavimo ir optimizavimo technologijas, informacinių sistemų modernizavimo ir pokyčių valdymo automatizavimo technologijas, duomenų virtualizavimo, debesų kompiuterijos, skaitmeninės medijos technologijas, e. paslaugų ir debesų kompiuterijos saugos technologijas, kurių svarba Lietuvos ekonomikos plėtrai per sumanios specializacijos procesą įtvirtinta Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ ir „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ veiksmų planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-363/4-239 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“. Planuojama VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjų MTEP veiklos įtaka įgyvendinant ir kitus MTEPI prioritetus. Socialinių technologijų, dizaino ir audiovizualinių medijų technologijų, mišriųjų kompetencijos ugdymo technologijų, formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo didaktikos technologijų kūrimas svarbus įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetus „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ ir „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“. Biobankų paslaugų ir produktų kūrimo technologijų, visuomenės sveikatos elektroninės ir mobiliosios technologijų, programinių priemonių gydymui kūrimo technologijos, diagnostinės ir gydymo įrangos kūrimo technologijų, metodikų ir interaktyvių technologijų, išplečiančių sveikos gyvensenos ugdymo ir sveikatos stiprinimo galimybes, genominių ir postgenominių tyrimų technologijų kūrimas svarbus įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. Išmaniųjų ir autonominių mechatroninių ir robotų sistemų su dirbtinio intelekto komponentais kūrimo technologijos svarbios įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetą „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“. Visoriuose planuojama kurti VU Matematikos ir informatikos fakulteto infrastruktūra ateityje sudarys dar didesnes galimybes ją panaudoti ir kitų mokslo ir studijų institucijų studentų, tyrėjų ir kitų specialistų reikmėms. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-439/KS-14300-1118 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus universiteto lėšomis“, VU sieks savo arba partnerių lėšomis finansuoti apie 49 proc. projekto vertės (Švietimo ir mokslo ministerija – 51 proc.), kas sudaro apytiksliai 11 mln. eurų;
23.7.3. projektas „Naujo VU Medicinos fakulteto pastato statyba“. Projektą vykdys VU. Įgyvendinant šį projektą, ketinama perkelti į Santariškių mikrorajoną Vilniuje dalį VU Medicinos fakulteto. Šiuo metu fakultetas įsikūręs M. K. Čiurlionio g. 21, Vilniuje. Pasauliniu mastu ir Lietuvoje atliktos rinkos ir sektorinės studijos liudija, kad medicinos profesinių kvalifikacijų specialistų poreikis ir šių specialistų kvalifikacijos tobulinimo būtinumas augs. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2011 m. buvo parengta „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė, kurios išvadose teigiama, kad Lietuvoje prognozuojami gydytojų profesinių kvalifikacijų etatų poreikio pokyčiai iki 2015 m. liudija poreikių augimo tendencijas. Remiantis Statistikos departamento ir Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, iš 9 perspektyviausių specialybių, trijų specialistai rengiami VU Medicinos fakultete – medicina, slauga ir odontologija. Dabartinė VU Medicinos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra yra prastos būklės, fakulteto patalpose nėra galimybių kurti Lietuvos sveikatos sistemai ir tarptautiniu mastu konkurencingoms MTEP ir studijų veikloms būtinų laboratorijų, eksperimentinių tyrimų bazės. Dėl šios priežasties nėra pakankamai stiprūs ir harmoningi fakulteto ryšiai su sveikatos priežiūros įstaigomis ir atitinkamomis verslo įmonėmis, o tai silpnina medicinos mokslo, studijų ir gydytojų profesinės kvalifikacijos kėlimo kokybę. Siekis perkelti VU Medicinos fakultetą į Santariškes, kur veikia Nacionalinis vėžio institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, medicinos ir farmacijos srityje veiklą plėtojančios verslo įmonės, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Santariškių rajone sutelkti inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos ir biofarmacijos mokslo, studijų ir verslo potencialą, suformuojant vieną iš „Santaros“ slėnio segmentų, užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko neįgyvendinti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo Santariškių ir Visorių mikrorajonuose, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Nepaisant finansinės krizės, planai perkelti VU Medicinos fakultetą į Santariškes išliko ir darbai ta linkme buvo vykdomi, nors ir lėtesniais tempais – 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpio Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis įgyvendinamas projektas, skirtas parengti VU Medicinos fakulteto perkėlimo į Santariškes techninį projektą. VU Medicinos fakulteto įkūrimas Santariškių rajone svarbus ne tik siekiant sudaryti sąlygas susikurti žinių ekonomikos branduoliui – „Santaros slėniui“, tačiau ir įgyvendinant MTEPI prioritetų įgyvendinimo programą. Naujame pastate planuojama įkurti laboratorijas orientuotas išimtinai MTEPI prioritetams įgyvendinti. VU Medicinos fakultete vykdoma veikla daugiausia bus prisidedama įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. Sprendžiant tokius visuomenės iššūkius kaip lėtinių ir su gyvenimo būdu susijusių ligų (širdies ir kraujagyslių, onkologinių, neurodegeneracinių) prevencija, atsparių vaistams infekcijų grėsmė, visuomenės psichikos sveikatos būklė, visuomenės senėjimas, ketinama tirti ir kurti pažangias taikomąsias technologijas, pažangias gydymo technologijas, visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo ir labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų (savižudybės, priklausomybės, vaikų psichikos ir kitos psichikos problemos) prevencijos, nustatymo, stebėsenos, intervencijų ir vertinimo pažangias taikomąsias technologijas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo metodus. Nauja VU Medicinos fakulteto infrastruktūra sudarytų papildomas galimybes vykdyti bendrus prioritetinius mokslinius tyrimus, didintų medicinos mokslo specialistų ir MTEP žinių sinergiją. Taip pat atsivertų didesnės galimybės bendradarbiauti su kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų tyrėjais. Bendradarbiavimas ir geresnė MTEP veiklų koordinacija leistų racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, o tai užtikrintų aukštesnius MTEP veiklos rodiklius, sukurtų technologijų ir produktų komercinį tinkamumą bei tolesnę, MTEP veiklų rezultatais paremtą, medicinos sektoriaus plėtrą. Atnaujinta infrastruktūra būtų skirta ne tik aukštos pridėtinės vertės MTEP veikloms vykdyti, bet ir aukštos kompetencijos tyrėjams rengti ir jų kvalifikacijai tobulinti. Taip pat nauja VU Medicinos fakulteto infrastruktūra leistų daugiau įtraukti į MTEP veiklas studentus, o turintys mokslinio darbo patirtį absolventai, planuojama, turės didesnę kompetenciją dirbdami mokslo ir studijų institucijose ir sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, pabrėžiama, kad sveikata vertinama kaip didžiausias turtas ir yra svarbi tiek asmens, tiek visuomenės gerovei. Kad sveikatos sistema darniai funkcionuotų, būtina mokslo, studijų ir praktikos integracija. Įgyvendinus šį projektą, planuojama, ši integracija būtų užtikrinta ir reikšmingai prisidėtų prie sveikatos sistemos darnesnio funkcionavimo bei Lietuvos gyventojų sveikatos būklės gerėjimo. Naujoji VU Medicinos fakulteto infrastruktūra, planuojama, bus aktuali ir ja galės naudotis Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU) Sporto ir sveikatos fakulteto tyrėjai ir studentai, bus toliau plėtojami bendri projektai su LSMU, kitais Lietuvos ir užsienio universitetais. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-439/KS-14300-1118 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus universiteto lėšomis“, VU sieks savo arba partnerių lėšomis finansuoti apie 54 proc. projekto vertės (Švietimo ir mokslo ministerija – 46 proc.), kas sudaro apytiksliai 13,5 mln. eurų. Ateityje planuojama parduoti šiuo metu VU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą Vilniaus centre, kuris taps nereikalingas Matematikos ir Informatikos fakultetą ir Medicinos fakultetą perkėlus į Santariškių–Visorių rajoną. Gautas lėšas ketinama panaudoti tolesnei VU infrastruktūros plėtrai, kuri taip pat apima planus perkelti Chemijos fakultetą į Saulėtekio rajoną Vilniuje. Artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į VU procesus;
23.7.4. projektas „Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės sukūrimas“. Šį projektą vykdys LSMU. Įgyvendinant šį projektą, ketinama perkelti į Kauno klinikų teritoriją (Eivinių g. 2, Kaunas) LSMU Slaugos fakultetą. Šiuo metu fakulteto padaliniai išsidėstę skirtinguose LSMU pastatuose ir net miesto dalyse, nėra vientisos studijų ir mokslo bazės, kas labai apsunkina studijų proceso organizavimą ir racionalų užsiėmimų planavimą. Daugėjant studijų programų ir studentų skaičiui, trūksta patalpų teoriniams ir klinikiniams dalykams dėstyti, ypatingai ikiklinikinių teorinių įgūdžių formavimui skirtų auditorijų su atitinkama modernia įranga. Klinikinių įgūdžių lavinimas yra esminis kompetencijų ugdymo elementas, siekiant parengti sveikatos priežiūros specialistus, kurie užtikrintų pacientų slaugą, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei sveikatos priežiūros technologijų naudojimo efektyvumą. Įgyvendinus projektą, bus sukurta LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazė, kuri sudarys tinkamas sąlygas, ugdant aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistus. Projekto įgyvendinimo metu atnaujinta studijų bazė leis pasiekti geresnę slaugos ir reabilitacijos studijų kokybę, paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, rengti naujas tarpdisciplinines studijų programas, vykdyti platesnio masto tarptautinius MTEP projektus, didinti studijų tarptautiškumą, dar glaudžiau integruoti studijas, mokslą ir klinikinę praktiką. Nauja moderni bazė įgalins LSMU plačiau įsitraukti į sumanios specializacijos procesą, konkrečiai, prisidėti plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ ir įgyvendinant vieną iš jos prioritetų – „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“. LSMU Slaugos fakulteto specialistai ketina prisidėti tiriant ir kuriant medicininių medžiagų (biomedžiagų), reabilitacinės bei nanomedicinos technologijas, biosuderinamas medžiagas, formuojamas adityvinės gamybos technologijų pagrindu, biokeramiką, polimerinius kompozitus, pakeičiančius metalus, gaminant implantuojamus medicinos prietaisus, funkcines medžiagas, naudojamas implantams, endo- ir egzoprotezams, sumanią tekstilę, nanomedžiagas, ortopedines, sumanias reabilitacines, kompensacines biomechatronines priemones neįgaliesiems, personalizuotas biomedžiagas ir ortopedinius gaminius, biosuderinamas bei nanomedžiagomis grįstas dangas, sumanios funkcinės bei antimikrobinės tekstilės medžiagų ir protezų, biomechatroninių priemonių neįgaliesiems prototipus, dalyvauti naujos kartos, personalizuotos, sveikatinimui ir fiziologinei stebėsenai skirtos įrangos validacijos procese. Moderni LSMU infrastruktūra taip pat sudarys sąlygas prisidėti įgyvendinant kitą prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetą „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“. LSMU tyrėjai ir kiti specialistai geba tirti ir kurti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo metodus, visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, inovatyvius sveikatos ugdymo sprendimus, diegti metodikas ir interaktyvias technologijas, išplečiančias sveikos gyvensenos ugdymo ir sveikatos stiprinimo galimybes ugdymo įstaigose, bendruomenėse ir sveikatos priežiūros sistemoje. LSMU slaugos fakultetas taip pat pajėgus užtikrinti tyrėjų ir kitų specialistų, gebančių tirti, kurti ir naudoti aukščiau minėtas technologijas, poreikį, aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas slaugos, radiologijos, reabilitacijos, sporto medicinos specialistais, gebančiais taikyti technologijas, kurias planuojama sukurti sumanios specializacijos proceso metų. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LSMU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-429/PRM15-77 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lėšomis“, LSMU sieks toliau plėtoti savo MTEP ir studijų infrastruktūrą, skirdamas ne mažiau savo arba partnerių lėšų, negu skiria Švietimo ir mokslo ministerija aukščiau aprašytam projektui įgyvendinti. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. LSMU planuoja pradėti įgyvendinti projektą „Veterinarinės medicinos studijų programai reikalingos infrastruktūros sukūrimas“, kuriuo bus siekiama gerinti veterinarijos studijų ir mokslo procesą, kelti rengiamų veterinarijos gydytojų praktinių įgūdžių kokybę, specializacijų plėtrą, telkti veterinarijos mokslų potencialą ir didinti pajėgumus vykdyti MTEP veiklas veterinarijos srityje, taip užtikrinant mokslo tyrimais grįstas studijas ir jų kokybę. Šiam tikslui įgyvendinti reikalingą apie 9 mln. eurų sumą planuojama gauti pardavus šiuo metu LSMU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą įvairiose Kauno miesto ir rajono vietose, kuris nėra būtinas LSMU vykdomai veiklai. Artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į LSMU procesus;
23.7.5. projektas „Naujųjų medijų, technologijų ir dizaino centras (M-Lab) (I etapas)“. Šį projektą vykdys KTU. Įgyvendinant projektą siekiama perkelti į KTU studentų miestelį naujųjų medijų, technologijų ir dizaino laboratorijas. KTU, siekiant strateginių tikslų, atsiranda būtinybė sutelkti ir koncentruoti išsklaidytą mokslinį potencialą, konsoliduoti tyrėjų pajėgas perspektyviausioms MTEP kryptims plėtoti, t. y. geografiškai priartinti tinklines laboratorijas prie naujų laboratorijų, įkurtų Nacionaliniame atviros prieigos MTEP centre. Daugelyje tinklinių laboratorijų vystomos bendros MTEP kryptys kaip ir Nacionaliniame atviros prieigos MTEP centre, tačiau jos išsidėsčiusios nuo jo nutolusiose Kauno vietose. Tokia padėtis apsunkina bendradarbiavimą ne tik tarp šių laboratorijų, bet ir su kitomis mokslo ir studijų institucijomis – nesutelkiama reikiama „kritinė masė“ naujoms idėjoms generuoti bei įgyvendinti, tyrėjams aktyviau dalyvauti studijų procese ir pan. Įgyvendinus bendrosios MTEP infrastruktūros plėtrą, būtų sudarytos sąlygos intensyvesniam tarpusavio bendradarbiavimui, todėl pirmiausia geografiškai priartinti reikia naujųjų medijų, technologijų ir dizaino mokslo laboratorijas. Šis geografinis infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas KTU studentų miestelyje leistų suburti mechatronikos, darniosios chemijos, ateities energetikos ir informacinių technologijų tyrėjų grupes bendriems tikslams siekti, taip pat pritrauktų daugiau užsienio mokslo ir verslo partnerių bei atvertų platesnes perspektyvas įsijungti į tarptautinius MTEP projektus. Siekiant įgyvendinti strateginius KTU tarptautiškumo, tarpdiscipliniškumo ir darbo su verslu tikslus, reikalinga sukurti MTEP infrastruktūrą – dirbtuves, kuriose būtų galima ne tik vykdyti mokslinius tyrimus, bet ir kurti bei gaminti prototipus ir juos demonstruoti, taip pat reikalingos 24 val. veikiančios kūrybinės erdvės tiek tyrėjams, tiek visų pakopų studentams. Įvairių tyrimų krypčių tyrėjai, įtraukiant ir verslą, turi turėti sąlygas kartu vykdyti MTEP projektus nuo idėjos iki prototipo demonstravimo vienoje vietoje turint visą reikiamą prototipavimo įrangą. Siekiant MTEP rezultatų patrauklumo visuomenei ir verslui, M-Lab kartu su tyrėjų komandomis dirbs dizaineriai, tuo pat metu kuriantys prototipo dizainą. M-Lab vykdomas kartu su Masačiusetso technologijų instituto (MIT, JAV) tyrėjais. M-Lab misija – netradiciniai, transdisciplininiai tyrimai mokslo, technologijų ir meno sankirtoje, prototipų kūrimas ir demonstravimas. M-Lab vizija – netradicinis, kūrybingas tyrimų procesas ir dinamiška mokslo aplinka, išskirtinis dėmesys eko-sisteminiam dizainui, transdisciplininių, praktinių tyrimų, jungiančių meną, mokslą ir technologijas, plėtra, atsižvelgiant į ateities iššūkius. M-Lab paskirtis ir koncepcija išsiskiria iš jau esamų KTU, studijų ir mokslo organizavimo formų, inovacijų perdavimo. M-Lab išskirtinumas pasireiškia per meno perspektyvos įtraukimą (kritiškai ir kūrybiškai analizuoja pačias technologijas, įkvepia adaptacijas ir technologijų pritaikymą vystant netikėtus naratyvus, spekuliacijas ir fikcijas), pedagogiką (projektai, įtraukiantys įvairias visuomenės grupes - projektai, vystantys novatoriškus metodus – neigiamo poveikio ekosistemoms sumažinimui, „darytojų“ (angl. „makers“) kultūrą (egzistuojančių technologijų, priemonių ir medžiagų perdarymas, brikoliažas, novatoriškas pritaikymas; veikiančių prototipų kūrimas ir demonstravimas). Planuojamas įgyvendinti projektas skirtas netradicinių, transdisciplininių tyrimų mokslo, technologijų ir meno sankirtoje, prototipų kūrimo ir demonstravimo erdvei sukurti. Pagrindiniai M-Lab naudotojai – mokslininkai ir kiti tyrėjai, studentai, verslo (taip pat pramonės) atstovai ir kiti KTU darbuotojai. M-Lab dalis erdvės bus atvira ir visuomenei. Projekto veiklos ir planuojami pasiekti rezultatai tiesiogiai susiję su tikslinių grupių poreikių tenkinimu – bus sukurtos optimalios darbo, kūrybos ir mokymosi sąlygos. Išplėtota ir naujai sukurta bazinė infrastruktūra užtikrins žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros, reikalingos studijų bei mokslo reikmėms veiksmingą funkcionavimą, laboratorinės įrangos atnaujinimą, šiuolaikinių informacinių sistemų naudojimą, studentų studijoms bei kūrybai tinkamų sąlygų suteikimą. M-Lab vykdomos veiklos pobūdis lemia, kad sukūrus šią infrastruktūrą, KTU tyrėjai ir studentai galės prisidėti prie daugelio sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo. Ypatingo M-Lab indėlio laukiama plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ ir įgyvendinant abu jos prioritetus – „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ ir „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“. MTEPI prioriteto „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ atveju, laukiama KTU bendruomenės indėlio kuriant naujas arba iš esmės patobulintas mišriąsias (angl. blended arba hybrid) kompetencijos ugdymo technologijas, kurios apimtų tradicinių ir naujųjų medijų technologijas, užtikrinančias mokymosi pasiekiamumą, lankstumą, patrauklumą ir efektyvumą, autonomiško mokymosi technologijas, gerinančias išmokimo kokybę, mokymo plano, integruojančio įvairius mokymo ir mokymosi metodus ir procesus, siekiant mokymosi efektyvumo ir optimalaus poveikio išmokimui ir įgūdžių įgijimui, sudarymo technologijas. MTEPI prioriteto „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“ įgyvendinimo procese laukiama KTU tyrėjų ir studentų indėlio tiriant: 1) audiovizualinių medijų technologijas, kuriančias pridėtinę vertę verslams ir (arba) galutiniam vartotojui, didinančias produkto ir paslaugos konkurencingumą Lietuvos ir eksporto rinkose; 2) socialines technologijas, kurios, pasitelkiant informacines ir komunikacines, kitas technologijas, leistų sukurti socialinių ir organizacinių inovacijų, skatinančių novatoriškų įmonių ir socialinio verslo kūrimąsi ir augimą;
23.7.6. projektas „Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūros atnaujinimas“. Šį projektą vykdys KTU. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Kauno technologijos universiteto Maisto institutas buvo integruotas į KTU ir tapo jo kamieniniu padaliniu. Instituto misija – tarptautinio lygio maisto krypties mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos plėtra, tenkinanti šalies ūkio augimo ir aukštos kvalifikacijos mokslininkų rengimo poreikius. Siekiant KTU tikslų ir aukštų mokslo, studijų ir verslo sąveikos rezultatų, būtina siekti KTU infrastruktūros optimizavimo, išdėstyti ją kompleksiškai vienoje teritorijoje pagal mokslo kryptis ir įrengti patalpas pagal šiuolaikinius reikalavimus studijų ir mokslo veikloms vykdyti. Siekiant didinti Maisto instituto veiklos produktyvumą būtina sukurti patrauklią darbo aplinką, atnaujinti tyrimų bazę integruojant jį į Cheminės technologijos fakultetą. Šiuo metu KTU Maisto instituto patalpos nėra veiksmingai naudojamos dėl jų nuotolio nuo pagrindinio KTU studentų miestelio, poreikio koreguoti patalpų išplanavimą, būtinybės atnaujinti infrastruktūrą, tačiau investicijų efektyvumas renovuojant esamus pastatus yra mažesnis už analogišką infrastruktūrą KTU studentų miestelio teritorijoje, dėl geografinio nuotolio ir sudėtingesnės integracijos į bendrą virtualų tinklą. Dalis tokių veiklų dėl geografinio nuotolio yra sunkiai realizuojamos. Geriausias problemų sprendimas – integruoti KTU Maisto instituto infrastruktūrą į Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūrą ir taip efektyviai valdyti KTU patikėjimo teise patikėtą nekilnojamą turtą. Tai leistų lėšas investuoti į konsoliduotą maisto ir cheminės technologijos mokslo ir studijų infrastruktūrą, suteikiant naujas galimybes studentams ir tyrėjams, taip pat optimizuojant eksploatacines sąnaudas. Projekto veiklos ir planuojami pasiekti rezultatai tiesiogiai susiję su tikslinių grupių (studentų, tyrėjų, kitų specialistų) poreikių tenkinimu – bus sukurtos optimalios darbo ir mokymosi sąlygos. Išplėtota ir naujai sukurta maisto ir cheminės technologijos bazinė infrastruktūra užtikrins žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros, reikalingos studijų ir mokslo reikmėms veiksmingą funkcionavimą, laboratorinės įrangos atnaujinimą, šiuolaikinių informacinių sistemų naudojimą, studentų studijoms ir laisvalaikiui tinkamų sąlygų suteikimą. Patobulinta Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūra leis KTU efektyviai įsitraukti į prioritetinės MTEPI krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ plėtojimą, tyrėjams prisidedant prie prioritetų „Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas“, „Funkcionalus maistas“ ir „Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)“ veiksmų planuose nustatytų technologijų, procesų ir metodų kūrimo. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir KTU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-345/SV3-33 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kauno technologijos universiteto lėšomis“, KTU sieks savo arba partnerių lėšomis finansuoti apie 45 proc. projekto vertės (Švietimo ir mokslo ministerija – 55 proc.), kas sudaro 1,2 mln. eurų. Taip pat, remiantis šiuo susitarimu, KTU sieks toliau plėtoti savo MTEP ir studijų infrastruktūrą, telkdama ją KTU studentų miestelyje skirdamas ne mažiau savo arba partnerių lėšų, negu skiria Švietimo ir mokslo ministerija Bendrojo veiksmų plano 23.7.5 ir šiame papunktyje aprašytiems projektams įgyvendinti. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. KTU planuoja pradėti įgyvendinti šiuos projektus – „Naujųjų medijų, technologijų ir dizaino centras (M-Lab) (II etapas)“ (projekto vertė – apie 0,4 mln. eurų), kuris praplės Bendrojo veiksmų plano 23.7.5 papunktyje aprašyto projekto metu planuojamą sukurti Naujųjų medijų, technologijų ir dizaino centro infrastruktūrą ir galimybes, „Neformaliojo mokymosi ir inovacijų plėtros centras“ (projekto vertė – apie 6,7 mln. eurų), „Fakultetų sujungimas ir jų infrastruktūros atnaujinimas“ (projekto vertė – apie 1,5 mln. eurų). Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 824 „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto savininko kapitalo didinimo“ investuotas į KTU ir nėra reikalingas universiteto funkcijoms vykdyti;
23.7.7. projektas „Studijų aplinkos tobulinimas plėtojant technologinį – informacinį aprūpinimą LEU“. Projektą vykdys LEU. Įgyvendinant šį projektą siekiama sukurti savarankiškų studijų ir MTEP bazę universitete, įrengiant biblioteką baigiamame rekonstruoti buvusios valgyklos pastate. Bibliotekoje numatyta įrengti atvirus fondus, prie kurių laisvą prieigą turės studentai, mokslininkai ir kiti tyrėjai, universiteto ir miesto bendruomenė. Biblioteka bus atvira visiems norintiems ja naudotis. Informacijos ištekliai bus prieinami gamtos ir tiksliųjų mokslų, socialinių-humanitarinių, periodinių leidinių ir mokslo darbuotojų skaityklose. Vartotojams laisvai bus prieinami elektroniniai informacijos ištekliai (prenumeruojamos mokslo duomenų bazės ir kt.). Bibliotekoje bus registruojama ir kaupiama MTEP produkcija – mokslo publikacijos, viso teksto dokumentų duomenų bazė, duomenys, kurių pagrindu atlikti moksliniai tyrimai. Bibliotekoje bus įrengtos erdvės grupiniam studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų, kurie vykdo MTEP veiklas, darbui, sudarytos sąlygos kurti ir peržiūrėti vartotojų sukurtus kūrybinius produktus. Įgyvendinus projektą, padidės LEU tyrėjų galimybės įsitraukti į prioritetinės MTEPI krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ įgyvendinimo procesus. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LEU 2015 m. birželio 22 d. susitarimu Nr. S-490/R12-197 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos edukologijos universiteto lėšomis“, LEU sieks toliau plėtoti savo infrastruktūrą, siekdamas gerinti studijų kokybę ir sudaryti sąlygas universiteto tyrėjams įsitraukti į MTEP veiklas (taip pat aktualias prioritetinės MTEPI krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ įgyvendinimui), iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėdamas įgyvendinti projektą „Studijų kokybės gerinimas modernizuojant studijų infrastruktūrą Lietuvos edukologijos universitete“, kuriam bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma projektui „Studijų aplinkos tobulinimas plėtojant technologinį – informacinį aprūpinimą LEU“ (1,477 mln. eurų). Šiam tikslui įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu LEU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą įvairiose šalies vietose (artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į LEU procesus);
23.7.8. projektas „ASU pastato Nr. 4E2p (Studentų g. 9, Akademijos mstl. Kauno raj.) rekonstrukcija (1 etapas)“. Projektą vykdys Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – ASU). Projektas reikalingas siekiant tęsti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos patvirtinimo“ numatytą ASU MTEP infrastruktūros plėtrą, formuojant bendrą su mokslinių tyrimų institutu Lietuvos agrariniu ir miškų mokslų centru Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą. ASU savo pastangomis suremontavo dalį pastato, tačiau galutiniam remonto užbaigimui, antstato įrengimui ir aprūpinimui įranga, pritaikant pastatą studijų ir MTEP veikloms, reikalingos valstybės investicijos. Pasenusi infrastruktūra lemia tokias problemas, kaip nepakankamas epidemiologijos, matematinių metodų naudojimo biologinių objektų plitimo ir plėtros sąlygoms apibrėžti supratimas, nepakankami sugebėjimai integruoti šiuolaikinių trąšų gamybos ir agrochemines žinias, tirti ir vertinti trąšų efektyvumą ir poveikį aplinkai. Atnaujinus pastate įsikūrusias Agrobiotechnologijų, Medžioklėtyros, Maisto žaliavų, agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorijas ir studijoms vykdyti reikalingas patalpas, tikėtina, padidėtų ASU infrastruktūrinis patrauklumas ir konkurencingumas, kas sudarytų sąlygas stiprinti jau užsimezgusius ryšius su užsienio aukštosiomis mokyklomis plėtojant bendrą studijų ir MTEP veiklą. Atnaujintame objekte rengiami specialistai, tikimasi, padės išspręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą siejamą su išskirtines kompetencijas turinčių mokslininkų, kitų tyrėjų ir darbuotojų trūkumu maisto gamybos grandinėje. Parengti specialistai gebės taikyti naujausias inovacijas maisto žaliavų ir produktų gamybos grandinėje ne tik mokslinių tyrimų tikslais, bet ir kasdieninėje įmonių veikloje užtikrinant saugesnio ir tvaresnio maisto gamybą, įmonių konkurencingumą. Atsižvelgiant į tai, kad šiose srityse dirba nedidelis skaičius tyrėjų, atnaujinta infrastruktūra, tikėtina, leis parengti daugiau doktorantų, kelti mokslo darbuotojų kvalifikacijas, išmokti naujus tyrimo metodus. Patobulinta infrastruktūra leis ASU efektyviai įsitraukti į prioritetinės MTEPI krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ plėtojimą, tyrėjams prisidedant prie prioritetų „Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas“, „Funkcionalus maistas“ ir „Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)“ veiksmų planuose nustatytų technologijų, procesų ir metodų kūrimo. Be to, minėtų MTEPI prioritetų uždavinių įgyvendinimui reikšmingai pasitarnaus planuojami tarpdisciplininiai doktorantūros projektai (maisto, mitybos ir žemės ūkio mokslų), nes kai kurių planuojamų kurti produktų technologijoms ir savybėms moksliškai įvertinti reikalinga šių sričių sinergija. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir ASU 2015 m. birželio 22 d. susitarimu Nr. S-492/107/2015 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Aleksandro Stulginskio universiteto lėšomis“, ASU sieks baigti aukščiau minėto objekto rekonstrukciją iki 2023 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis pradėdamas įgyvendinti projektą „ASU pastato Nr. 4E2p (Studentų g. 9, Akademijos mstl. Kauno r.) rekonstrukcija (2 etapas)“, kuriam bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma (1,013 mln. eurų) pirmajam rekonstrukcijos etapui. Šiam tikslui įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu ASU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą įvairiose šalies vietose (artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į ASU procesus);
23.8. priemonė „Mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas“ reikalinga siekiant kurti ir atnaujinti mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūrą, būtiną jų funkcijoms vykdyti. Savo esme ši priemonė panaši į Bendrojo veiksmų plano 23.7 papunktyje aprašytą priemonę „MTEP ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“, nors jos pagrindu įgyvendinamiems projektams nebus taikomi griežti reikalavimai dėl atitikimo MTEPI prioritetams. Visgi, įgyvendinant šią priemonę, ketinama kurti ir atnaujinti MTEP ir studijų infrastruktūrą, kurios pagrindu vykdoma veikla ateityje gali turėti įtakos šalies ekonominei ir socialinei plėtrai. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti šių projektų įgyvendinimą:
23.8.1. projektas „LMTA studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (1 etapas)“. Projektą vykdys Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – LMTA). LMTA yra vienintelė specializuota universitetinė aukštoji mokykla, rengianti profesionalius muzikos, teatro, kino ir šokio meno kūrėjus ir atlikėjus, meno teoretikus ir kritikus, meno pedagogus. Planuojama sukurti infrastruktūra bus naudojama studijoms ir MTEP (kultūros plėtros) veiklai, meno ir meno tyrimų sklaidai, Modernios infrastruktūros trūkumas iki šiol stabdo LMTA galimybes plačiau plėtoti tarptautiškumą vykdant studijų ir MTEP veiklas, išnaudoti turimą žmogiškųjų išteklių potencialą. Nauja infrastruktūra, tikėtina, atvertų galimybes meno verslumo plėtrai, tarpdiscipliniams moksliniams tyrimams. Planuojamas kurti objektas bus naudojamas ne tik LMTA, bet ir kitų mokslo ir studijų institucijų, kitų viešojo ir privataus sektorių subjektų reikmėms. Atsiras galimybė įvairių mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, meno kūrėjams ir visuomenei atverti specializuotus muzikinio folkloro, muzikos, teatro, kino fondus ir archyvus, susidarys prielaida formuoti meno tyrimų atviros prieigos centrą. LMTA suburtas aukštos kvalifikacijos dėstytojų menininkų ir tyrėjų kolektyvas, ilgametė bendradarbiavimo su Lietuvos meno mokyklomis ir konservatorijomis, su užsienio aukštosiomis muzikos, teatro ir kino mokyklomis patirtis, sukaupta nuotolinio ir e. mokymo patirtis, vykdomos meno pedagogikos studijos, sudaro prielaidas LMTA prisidėti plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Įgyvendinant šios krypties MTEPI prioritetą „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“, ne be LMTA tyrėjų ir kitų specialistų pagalbos, ketinama kurti ir diegti naujas arba iš esmės patobulintas mišriąsias kompetencijos ugdymo technologijas, formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo didaktikos technologijas, užtikrinančias mokymo ir mokymosi priemonių interaktyvumą, orientuotas į kūrybiškos, pokyčiams ir naujovėms atviros asmenybės ugdymą. Įgyvendinant MTEPI prioritetą „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“, laukiamas LMTA tyrėjų indėlis tiriant simuliacinių platformų, naujų dizaino produktų, paslaugų ir kūrybinių idėjų kūrimo galimybes, audiovizualinių ir juslinių signalų atpažinimo ir transformavimo technologijų galimybes, siekiant vystyti naujus kūrybinius produktus, greito prototipų kūrimo technologijų ir sistemų, skirtų dizaino produktams ir paslaugoms kurti, galimybes. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LMTA 2015 m. gegužės 11 d. susitarimu Nr. S-441/F16-302 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lėšomis“, LMTA sieks toliau plėtoti naujo studentų miestelio Olandų gatvėje infrastruktūrą ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėti įgyvendinti projektą „LMTA studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (2 etapas)“, kuriam, panaudojant LMTA arba partnerių lėšas, bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma (13,033 mln. eurų) projektui „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (1 etapas)“. Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu LMTA patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą prestižinėse Vilniaus vietose, kuris taps nereikalingas LMTA įsikūrus studentų miestelyje Olandų gatvėje. Artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į LMTA procesus;
23.8.2. projektas „Tarptautiškumo plėtotė pritaikant VDU daugiafunkcio centro infrastruktūrą“. Šį projektą vykdys Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – VDU). Tai tęstinis Pasaulio lietuvių universiteto idėjos realizavimo projektas, kurio tikslas – vykdant naujo pastato statybos užbaigimo darbus, įgyjant studijoms reikalingą įrangą – sukurti modernią infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas plėtoti socialinių mokslų krypties studijų tarptautiškumą ir gerinti studijų kokybę. Projekto įgyvendinimo metu sukurta infrastruktūra bus skirta stiprinti esančią VDU specializaciją, plėtojant naujas kryptis ir lygiagrečiai stiprinant bendradarbiavimą, vykdant bendras studijas ir mokslinius tyrimus su užsienio ir Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, verslo organizacijomis. Sukurta infrastruktūra leis plėtoti tokias socialinių mokslų kryptis, kaip politika, ekonomika ir vadyba, komunikacijos mokslai, įtraukiant naują didelių studentų skaičių aprėpiančią komunikacijos sritį – kultūrines industrijas. Projekto metu numatoma sukurti ir patobulinti Menų fakulteto infrastruktūrą šioms meno studijoms – vaidybos, naujų medijų meno. Patobulinta infrastruktūra leis vykdyti tarptautines studijas šiose kryptyse – mados dizainas, muzikos kūrimas VDU Tarptautinėje kūrybinių industrijų mokykloje (kartu su UCLAN universitetu, Jungtinė Karalystė). Infrastruktūra leis sustiprinti VDU audiovizualinių / naujųjų menų studijas ir tyrimus. VDU infrastruktūras pagerinimas leis integruoti ir stiprinti sąsajas tarp šiuo metu VDU ir KTU atskirai plėtojamų krypčių (ekonomikos, vadybos, viešojo administravimo, sociologijos, psichologijos, edukologijos). Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VDU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-437/45-30 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vytauto Didžiojo universiteto lėšomis“, VDU sieks savo arba partnerių lėšomis finansuoti apie 24 proc. projekto vertės (Švietimo ir mokslo ministerija – 76 proc.), kas sudaro 0,3 mln. eurų;
23.8.3. projektas „Humanitarinių mokslų miestelis“. Šį projektą vykdys VDU. Projektą planuojama įgyvendinti siekiant skatinti tarptautinį VDU aktyvumą, plėtojant strateginę partnerystę su pirmaujančiomis aukštosiomis mokyklomis, MTEP centrais, identifikuojant jų bendrumus su VDU ir įgyvendinant abipusiai naudingo bendradarbiavimo programas, kurti strateginę tarptautinę partnerystę inovacijų taikymo ir technologijų diegimo studijose srityje, vykdyti tarptautinius tarpkryptinius technologijų ir inovacijų taikymo tyrimus, kaip numatyta VDU strategijoje. Projekto tikslas – sukurti tarptautiniam bendradarbiavimui, partnerystėms, studijoms ir MTEP palankią aplinką, būtiną humanitarinių mokslų kryptims stiprinti. Projekto įgyvendinimo metu planuojama tobulinti pastatų, esančių Donelaičio g. 52 ir Putvinskio g. 23, Kaune, infrastruktūrą (sukurti ir patobulinti Menų fakulteto infrastruktūrą tokioms meno studijoms, kaip vaidyba, naujų medijų menas). Patobulinta infrastruktūra leistų vykdyti tarptautines studijas tokiose srityse, kaip mados dizainas, muzikos kūrimas ir sustiprinti VDU audiovizualinių, naujųjų menų studijas ir tyrimus. Pastatų rekonstrukcija, naujos statybos užbaigimas ir įrangos įsigijimas bus skirti siekiant stiprinti VDU specializaciją. Patobulinta infrastruktūra leis vykdyti šiuo metu tvirtinamas jungtines studijų programas daugiakalbystės srityje, vykdyti bendradarbiavimo su pasaulio lituanistikos centrais ir pasaulio lietuvių bendruomenėmis projektus. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VDU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-437/45-30 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vytauto Didžiojo universiteto lėšomis“, VDU sieks savo arba partnerių lėšomis finansuoti apie 29 proc. projekto vertės (Švietimo ir mokslo ministerija – 71 proc.), kas sudaro apytiksliai 1 mln. eurų. Taip pat VDU, remiantis aukščiau minėtu susitarimu, sieks toliau plėtoti savo MTEP ir studijų infrastruktūrą, skirdamas ne mažiau savo arba partnerių lėšų, negu skiria Švietimo ir mokslo ministerija VDU planuojamiems projektams įgyvendinti. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. VDU planuoja pradėti įgyvendinti projektą „Gamtos mokslų miestelio kūrimas VDU Kauno botanikos sodo miestelyje“ (projekto vertė – 2,18 mln. eurų), kuris skirtas renovuoti Aukštosios Fredos dvaro centrinius rūmus, kas leistų vykdyti plataus spektro mokslo, pažintinio švietimo ir edukacijos veiklas;
23.8.4. projektas „Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto su studijų laboratorijų korpusu statyba“. Projektą vykdys Klaipėdos universitetas (toliau – KU). Įgyvendinant šį projektą, siekiama toliau koncentruoti KU studijų ir MTEP potencialą KU miestelyje, kur jau investuotos ES struktūrinės paramos, valstybės biudžeto ir KU lėšos inžinerinei, MTEP ir studijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimui skirtai infrastruktūrai sukurti. Siekis perkelti KU fakultetus į universiteto miestelį, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai, KU miestelyje sukurti ir sutelkti MTEP ir studijų infrastruktūrą, skirtą fundamentiniam ir taikomajam jūrinio sektoriaus mokslui plėtoti, aukščiausios kvalifikacijos specialistams rengti, buvo neįgyvendinti dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko neįgyvendinti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo Jūriniame slėnyje, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Nepaisant finansinės krizės, planai sutelkti KU mokslo ir akademinius padalinius universiteto miestelyje išliko ir darbai ta linkme buvo vykdomi – KU, stiprindamas jūrinius mokslus ir studijas, 2015 m. sujungė Jūrų technikos fakultetą ir Gamtos mokslų fakultetą į vieną Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetą. Šiuo sujungimu siekiama geresnės horizontalios padalinių integracijos, akademinių kolektyvų sustambinimo ir tolimesnės katedrų plėtros, orientuojantis ne tik į studijų, bet ir į MTEP kokybę. Šiuo tikslu būtinas ir fakultetų infrastruktūros sujungimas, kuris būtų realizuotas naujame Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto su studijų laboratorijomis pastate. Naujo fakulteto pastato statyba užbaigtų Jūrinio slėnio branduolio sukūrimą universiteto miestelio teritorijoje, kuriame be minėto jūrinių studijų fakulteto veiks ir Jūros tyrimų atviros prieigos centras (mokslinių laboratorijų pastatas, planuojama statybos pradžia – 2015 m. III ketv.), Verslo inkubatorius (planuojama statybos pabaiga – 2015 m. II-III ketv.), Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Įgyvendinus projektą ir sudarius sąlygas glaudesnei jūrinio sektoriaus studijų ir mokslo sąveikai, tikėtinas teigiamas poveikis sumanios specializacijos proceso įgyvendinimui. Be to, kad Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete rengiami KU tradicinių sričių specialistai, atsižvelgdamas į sumanios specializacijos proceso suponuotus poreikius, KU nuo 2015 m. ketina įvesti naujas studijų programas – mechatronikos ir robotikos technologijos, robotų programų inžinerija, biomedicininių informacinių sistemų inžinerija, jūrų transporto logistika. Planuojamas fakulteto tyrėjų įsitraukimas į sumanios specializacijos procesą tiriant ir kuriant naujas technologijas, svarbias įgyvendinant MTEPI prioritetus. Įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetą „Energijos ir kuro gamyba naudojant biomasę ar atliekas, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas“, numatomas KU tyrėjų dalyvavimas tiriant ir kuriant biodegalų panaudojimo efektyvumo didinimo ir aplinkos taršos mažinimo technologijas. Įgyvendinant tos pačios krypties MTEPI prioritetą „Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo diagnostikos stebėsenos ir valdymo sistemos“, planuojama tirti energetiškai efektyvias sistemas, kurti su šiais tyrimais susijusias naujas inovatyvias technologijas ir įrenginius. KU tyrėjų indėlio taip pat laukiama plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“. MTEPI prioriteto „Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos“ įgyvendinimo eigoje planuojama prisidėti kuriant išskirtinių savybių kompozitines ir konstrukcines medžiagas ir konstrukcijas, polimerines kompozitų ir jų grįžtamojo perdirbimo technologijas. MTEPI prioriteto „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“ įgyvendinimui svarbi veikla – medžiagas ir išteklius tausojančių technologijų kūrimas – taip pat bus vykdoma KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete. Svarbaus KU vaidmens laukiama plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Transportas, logistika ir informacinės ryšio technologijos“, konkrečiai, įgyvendinant jos prioritetą „Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos modeliai“, kuriant inovacinius tarptautinių transporto koridorių ir logistikos tinklų valdymo modelius, galinčius užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir uosto įmonių plėtros galimybes. Įgyvendinant MTEPI prioritetą „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“, numatoma dalyvauti kuriant technologijas, didinančias transporto srautų, transporto valdymo veiksmingumą, eismo saugą ir mažinančias aplinkos taršą. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir KU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-438/SUT-15K-22 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Klaipėdos universiteto lėšomis“, KU sieks toliau telkti savo MTEP ir studijų infrastruktūrą. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. planuojama pradėti įgyvendinti projektą „Medijų centro techninio projekto parengimas ir statyba“, kuriam, panaudojant KU arba partnerių lėšas, bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma projektui „Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto su studijų laboratorijų korpusu statyba“ (6,227 mln. eurų). Šiam tikslui įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu KU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, išsidėsčiusį skirtingose Klaipėdos vietose, kuris nebūtinas KU funkcijoms vykdyti. Artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į KU procesus;
23.8.5. projektas „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (1 etapas)“. Projektą vykdys Vilniaus dailės akademija (toliau – VDA). Projekto įgyvendinimo poreikį sąlygojo problemos, su kuriomis susiduria VDA Kauno fakultetas – turimos patalpos yra netinkamos naudoti studijų procesui dėl esamo patalpų išplanavimo, neatitikimo sanitariniams – higienos reikalavimams, gaisrinės apsaugos, pritaikymo žmonėms su negalia ir kitiems aukštojo mokslo studijoms keliamiems reikalavimams. Pastato stogo konstrukcijų techninė būklė neatitinka reikalavimų, nėra galimybių plėsti studijų programas ir didinti fakulteto tarptautinį aktyvumą, trūksta patalpų visavertei studijų veiklai, studijų procese naudojama pasenusi ir susidėvėjusi įranga, trūksta kai kurios būtinos studijoms įrangos, nėra galimybės plėtoti kultūrines industrijas ir teikti kitas kultūros paslaugas, nukreiptas į įvairesnes visuomenes grupes, didelės patalpų šildymo ir kitos eksploatacijos sąnaudos, nyksta kultūros paveldo objektas, kuriame įsikūręs VDA Kauno fakultetas. Projekto tikslas – didinti aukštojo meninio ugdymo prieinamumą ir gerinti kokybę, sustiprinti ir plėtoti Kauno senamiesčio kultūrinę erdvę, užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą. Uždavinys – aktualizuoti pastatų kompleksą, esantį Muitinės g. 2 Kaune, aukštosios meno mokyklos VDA Kauno fakulteto reikmėms. Planuojamos projekto veiklos – pastatų komplekso rekonstravimas ir aprūpinimas studijų procesui reikalinga įranga. Įgyvendinus projektą, planuojama, pagerės menų studijų kokybė: studijos bus organizuojamos tam pritaikytose patalpose, aprūpinant studijų procesą (laboratorijas) reikiama technologine įranga, patalpose atsiras papildomų erdvių meno darbų eksponavimui, auditorijų, laboratorijų, studentai turės galimybę dirbti kokybiškai įrengtose individualiose darbo vietose. Bus galimybė pasikvieti dėstytojus ir menininkus iš Lietuvos ir užsienio. Taip pat bus sudarytos sąlygos steigti visuomenei patrauklias ir svarbias naujas studijų programas (meno terapija, juvelyrika ir mažoji plastika, iliustracija, mados dizainas). Taip pat būtų siekiama didinti jungtinių studijų programų (ypač tarptautinių) skaičių. Dar vienas planuojamas projekto rezultatas – įkurta moderni šiuolaikinio meno galerija, kurioje bus eksponuojami studentų, dėstytojų, kviestinių menininkų darbai, vyks įdomūs, visuomenei patrauklūs kultūriniai renginiai, steigiamas menų inkubatorius – naudojantis turima infrastruktūra (patalpomis, įranga), vienoje erdvėje būtų sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjai, jų grupės ir su menu susijusius verslus (kūrybines industrijas) plėtojantys asmenys ir taip sudarytos sąlygos menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime. Menų inkubatorius būtų lyg gyvas organizmas, jame būtų užtikrinamas nuolatinis procesas, jaunųjų menininkų, smulkaus ir vidutinio verslo atstovų kaita. Taip pat būtų išplėsta Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos veikla – mokykloje bus galima pasiūlyti daugiau mokymo programų ir didinti besimokančiųjų skaičių. Tai leis plėtoti mokymosi visą gyvenimą programą. Pastatų komplekso, esančio Muitinės g. 2, rekonstravimas ir pritaikymas VDA Kauno fakulteto reikmėms svarbus ne tik institucijai, bet ir Kauno miestui. Įgyvendinus projektą bus dar labiau išplėsta Kauno senamiesčio kultūrinė erdvė mėgėjams, jauniesiems menininkams, menininkams profesionalams, kuri darys įtaką miesto įvaizdžiui, telks visuomenę, taps traukos židiniu gyventojams ir miesto svečiams. VDA suburtas aukštos kvalifikacijos dėstytojų menininkų ir tyrėjų kolektyvas, ilgametė bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio meno mokyklomis patirtis, sukaupta nuotolinio ir e. mokymo patirtis, sudaro prielaidas VDA prisidėti plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Įgyvendinant šios krypties MTEPI prioritetą „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“, laukiamas aktyvus VDA tyrėjų įsitraukimas į projektines veiklas. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VDA 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-347/ŪS-174 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lėšomis“, VDA sieks toliau plėtoti Kauno fakulteto infrastruktūrą ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėti įgyvendinti projektą „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (2 etapas)“, kuriam, panaudojant VDA arba partnerių lėšas, bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma projektui „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (1 etapas)“ (3,62 mln. eurų). Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu VDA patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą įvairiose Kauno vietose (artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į VDA procesus), gavus paramą iš Kultūros ministerijos, kadangi planuojamas renovuoti objektas priskirtas nekilnojamam kultūros paveldui;
23.8.6. projektas „Lietuvos sporto universiteto MTEP ir studijų teikimo centro Birutės g. 19, Birštone įkūrimas“. Projektą vykdys Lietuvos sporto universitetas (toliau – LSU). LSU MTEP ir studijų paslaugų teikimo bazės, kaip studentų praktinių įgūdžių formavimui ir tyrimams, siejamiems su sveikatingumu, reabilitacija ir sportu, skirtos vietos plėtra yra galimybė šiam universitetui aktyviau įsijungti į šalies MTEP sistemos plėtrą ir papildyti ją savo tyrėjų vykdomais svarbiais tyrimais sporto mokslo srityje. Šie tyrimai savo esme yra svarbūs ir Lietuvos sumanios specializacijos procesui, ypatingai plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“, kadangi LSU tyrėjai pajėgūs tirti ir kurti taikomąsias technologijas, skirtas asmens ir visuomenės sveikatai (interaktyvias technologijas sveikai gyvensenai, reabilitacijai ir ugdymui), o rengiami specialistai galėtų įsitraukti į šių technologijų praktinio diegimo ir sklaidos veiklas sveikatos priežiūros įstaigose. Kuriama praktinė tyrimų bazė bus pirmasis žingsnis link tokių bazių tinklo sukūrimo skirtingose šalies kurortinėse vietovėse, kuriose egzistuoja didelės galimybės studentams tobulinti įgūdžius, o tyrėjams vykdyti tyrimus realioje aplinkoje su sportininkais. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LSU 2015 m. gegužės 11 d. susitarimu Nr. S-452/S-17 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos sporto universiteto lėšomis“, LSU sieks toliau plėtoti tokio pobūdžio MTEP ir studijų infrastruktūrą, iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėdamas įgyvendinti projektą „Lietuvos sporto universiteto MTEP ir studijų teikimo centro Sporto g. 2/Ramybės g. 24, Palangoje įkūrimas“, kuriam bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma projektui, įgyvendinamam Birštone (1,013 mln. eurų). Šiam tikslui įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas teikiant MTEP ir kitokio pobūdžio paslaugas, pritraukiant privačius investuotojus ar kitas valstybės institucijas, suinteresuotas sporto srities tyrimais, reabilitacijos paslaugų teikimu, sveikos gyvensenos sklaida;
23.8.7. projektas „Šiaulių universiteto I rūmų (P. Višinskio g. 25) pastato kapitalinis remontas (1 etapas)“. Projektą vykdys Šiaulių universitetas (toliau – ŠU). Projektas reikalingas siekiant atnaujinti pasenusią ŠU mokomąją ir mokslo bazę (studijoms skirtos infrastruktūros (auditorijų, laboratorijų) atnaujinimui reikia didelių investicijų, pasenusi infrastruktūra kliudo vykdyti verslo poreikius atitinkančią MTEP veiklą, dalyvauti tarptautiniuose MTEP projektuose, pritraukti aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus ir dėstytojus, rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, dėl ko kyla „protų nutekėjimo“ problema). Projektas, tikėtina, išspręstų problemas, susijusias su studijų kokybei neigiamą įtaką darančia moraliai pasenusia studijų infrastruktūra, modernių mokymo technologijų trūkumu. Projekto įgyvendinimo metu planuojama atlikti kapitalinį ŠU I rūmų (P. Višinskio g. 25) pastato, kuriame yra įsikūrę Edukologijos ir Socialinės gerovės ir negalios studijų fakultetai, Menų fakulteto Muzikos pedagogikos katedra, Edukacinių tyrimų, Gamtamokslinio ugdymo, Lyčių studijų, Specialiojo ugdymo, Visuomenės sveikatos moksliniai centrai, Universitetinis sveikatinimo ir konsultavimo paslaugų centras, Hipoterapijos centras ir kt., remontą. Atnaujinamas objektas taip pat bus naudojamas kitų mokslo ir studijų institucijų studentų, tyrėjų ir kitų specialistų reikmėms vykdant jungtines studijų programas, MTEP veiklą ir teikiant paslaugas (sveikatinimo, sveikatos tyrimų) miesto ir regiono bendruomenės nariams. Planuojamas infrastruktūros atnaujinimas taip pat sudarytų galimybes ŠU tyrėjams prisidėti kuriant socioedukacines, ekonomines ir valdymo technologijas, procesus, metodus ir kt. pagal prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Jos kontekste akademinė bendruomenė savo veikla (studijomis, tyrimais, bendradarbiavimu su socialiniais partneriais) kurs ir tikrins teorinius ir praktinius viešųjų paslaugų teikimo gerinimo modelius; integruos ir diegs naujus metodus, procesus ir technologijas, įgalinančias nuolatinio mokymosi proceso dalyvių savęs realizavimą, veiksmingą perėjimą prie mokymosi paradigmos. Edukologijos fakulteto Jungtinės pedagogų rengimo studijų programos gamtos mokslų srityje rengimas siejamas ir su minėtos prioritetinės MTEPI krypties atskirais prioritetais. Rengiamoje studijų programoje viena iš konceptualiųjų studijų programų nuostatų yra edukacinių sistemų, kurios apimtų virtualius, interaktyvius, patirtinio ir probleminio mokymosi metodus, diegimas. Programoje planuojama diegti dalinė modulinė sandara sudarys palankias galimybes studijų programos adaptavimui neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi. Siekiant užtikrinti planuojamų studijų ir MTEP kokybę ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir infrastruktūros prasme, ŠU būtinas materialiųjų išteklių stiprinimas, kuriant studijų programų realizavimui būtinas edukacines šiuolaikinės didaktikos (ypač interaktyvias) laboratorijas, kurios prisidėtų prie aukštosios mokyklos pajėgumo ir išteklių stiprinimo, t. y. studentų mokymosi aplinkos modernizavimo. Taip būtų sukuriama palanki aplinka studijuojantiems tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistais ir prisidėti prie kokybiško švietimo regione užtikrinimo, naujų žinių (svarbių praktikai ir mokslui) kūrimo. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir ŠU 2015 m. birželio 22 d. susitarimu Nr. S-491/06-26-D-93 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Šiaulių universiteto lėšomis“, ŠU sieks baigti ŠU I rūmų (P.Višinskio g. 25) pastato kapitalinį remontą, iki 2023 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis pradėdamas įgyvendinti projektą „Šiaulių universiteto I rūmų (P. Višinskio g. 25) pastato kapitalinis remontas pritaikant infrastruktūrą inovatyvių studijų ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (2 etapas)“, kuriam bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma pirmajam remonto etapui (1,361 mln. eurų). Šiam tikslui įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu ŠU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą įvairiose Šiaulių vietose (artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į ŠU procesus);
23.9. priemonė „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo 2-ojo etapo įgyvendinimas“ reikalinga siekiant baigti įgyvendinti 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų laikotarpio lėšomis finansuotą projektą „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“. Priemonė „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo 2-ojo etapo įgyvendinimas“ bus įgyvendinama remiant vieną MTEP infrastruktūros kūrimo projektą, kurio metu planuojama pastatyti laboratorijų pastatą pritaikytą KU Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų ir Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijoms, ir atnaujinti šių laboratorijų mokslinių tyrimų įrangą. Šių dviejų projektų planuojamas rezultatas – Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras, telkiantis KU ir kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų jūrinių tyrimų potencialą, sudarantis pagrindą kurti ir plėtoti Integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, kurio plėtros programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“. Planuojama kurti MTEP infrastruktūra svarbi įgyvendinant kelis MTEPI prioritetus:
23.9.1. Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetus „Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos“ (numatoma vykdyti transporto ir krovinių srautų jūrų uostuose prognozavimo, modeliavimo veiklas ir ieškoti naujų jų optimizavimo sprendimų), „Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai“ (numatoma kurti inovatyvių transporto koridorių ir logistikos tinklų valdymo modelius), „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ (numatoma kaupti ir apdoroti debesų kompiuterijos metodais didelių navigacinių, logistikos, krovos ir kitų technologinių procesų duomenis);
23.9.2. Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetus „Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos“ (numatoma kurti išskirtinių savybių kompozitines konstrukcines medžiagas ir konstrukcijas jūriniam sektoriui), „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“ (numatoma kurti medžiagas ir išteklius tausojančias technologijas, kurti, adaptuoti ir diegti technologijas ir procesus, taikomus laivų statybos ir remonto technologinėse sistemose);
23.9.3. Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetą „Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas“ (numatoma kurti technologijas, didinančias biodegalų panaudojimo jūrų transporte veiksmingumą ir mažinančias aplinkos taršą);
23.10. priemonė „Kompetencijos centrų infrastruktūros plėtra“. Kompetencijos centrai mokslo ir studijų institucijose kuriami ir (arba) egzistuojantys dariniai, atitinkantys kompetencijos centrų požymius remiami siekiant sudaryti sąlygas jų tyrėjų ar studentų grupėms išbandyti savo mokslines idėjas eksperimentinės (bandomosios) plėtros fazėje iki tinkamo komerciškai naudoti produkto ar technologijos prototipo sukūrimo, kas galėtų paskatinti mokslo ir studijų institucijose sparčiau kurtis naujas žinioms imlias įmones, paskatinti mokslo ir studijų institucijas intensyviau ir veiksmingiau bendradarbiauti su verslu (turima įranga, su kuria galima vykdyti eksperimentinės (bandomosios) plėtros veiklas, patraukli verslo subjektams, kuriuos domina galimybės patikrinti naujas idėjas praktiškai, kuriant tinkamus komerciškai naudoti technologijų arba produktų prototipus, todėl, tikėtina, padaugės verslo užsakymų). Įgyvendinant kompetencijų centrų infrastruktūros plėtros priemonę, būtų remiamas eksperimentinės (bandomosios) įrangos, reikalingos atitinkamoms tematikoms (nustatytoms MTEPI prioritetų veiksmų planuose) vystyti įsigijimas. Pagal šią priemonę įgyvendinami projektai bus finansuojami Švietimo ir mokslo ministerijos ir projektų vykdytojų (mokslo ir studijų institucijų) lėšomis. Mokslo ir studijų institucijos prisidėjimas nuosavomis lėšomis būtų viena iš sąlygų įrodančių, kad ši institucija turi naudos bendradarbiaudama su tam tikrų sektorių verslo įmonėmis ir yra pasiryžusi investuoti savo lėšas, kad pajungus naują įrangą, ateityje ši nauda didėtu. Vertinant galimybes finansuoti eksperimentinei (bandomajai) plėtrai reikalingos įrangos įsigijimą, taip pat bus vertinami mokslo ir studijų institucijos turimo mokslinio potencialo, dirbančio atitinkamose tematikose, pajėgumas, bendradarbiavimo su verslo įmonėmis apimtys (verslo užsakymai, uždirbtos lėšos, bendri projektai, licencijos, patentai ir pan.), turima įranga, naudojama tyrimams atitinkamose tematikose. Taip pat bus prašoma pagrįsti, kad planuojamos įsigyti įrangos trūksta ar ji galėtų suteikti kokybinę paspirtį (papildyti esamą įrangą), siekiant įsijungti į jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų projektus. Įranga, kurią įsigyja mokslo ir studijų institucija turi būti aktuali tam tikram verslo sektoriui (pvz. maisto, biotechnologijos, lazerių ir pan.), o ne konkrečioms verslo įmonėms. Planuojama, kad ši priemonė veiksmingai papildys Ūkio ministerijos įgyvendinamas priemones, pagal kurias verslo įmonės turi galimybę kurti ar atnaujinti savo technologinę infrastruktūrą. Taip pat ši priemonė naudinga tuo, kad mokslo ir studijų institucijose būtų sutelkta visam MTEP ciklui reikalinga įranga, įgalinanti vykdyti sudėtingus didelės apimties projektus nuo naujų žinių ir gebėjimų naujiems produktams kurti įgijimo iki tinkamų komerciškai naudoti prototipų kūrimo, o tai galėtų pasitarnauti ne tik veiksmingesniam bendradarbiavimui su verslu, tobulesnių mokslinių rezultatų kūrimui, bet ir sudarytų sąlygas tyrėjams ar studentams, ketinantiems kurti savo žinioms imlias įmones, patikrinti savo idėjas. Ši priemonė gali turėti didelę įtaką kitų Bendrajame veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimui, kadangi sudarys sąlygas įgyvendinti jungtines iniciatyvas, aprašytas Bendrojo veiksmų plano 21.3 ir 21.4 papunkčiuose, komercinti MTEP rezultatus, kaip numatyta Bendrojo veiksmų plano 22.1 papunktyje, papildyti MTEP infrastruktūrą, kuriamą pagal priemones „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas“ (Bendrojo veiksmų plano 23.4 papunktis) ir „Įrangos, naudojamos atviros prieigos centruose, atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“ (Bendrojo veiksmų plano 23.6 papunktis). Mokslo ir studijų institucijose veikiantys kompetencijų centrai savo veikla gali prisidėti įgyvendinant daugiau negu vieną MTEPI prioritetą, todėl lėšas konkurso būdu ketinama skirti atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų galimybes derinti naujai įsigyjamą eksperimentinei plėtrai skirtą įrangą prie jau turimos MTEP įrangos, siekiant įgyvendinti MTEPI prioritetus;
23.11. priemonė „MTEP ir inovacijų veiklai reikalingų duomenų bazių prenumerata“ reikalinga siekiant suteikti mokslo ir studijų institucijoms prieigą prie tarptautinių MTEP duomenų bazių. Būtina sėkmingo tyrėjų darbo sąlyga – operatyvios prieigos prie mokslinės informacijos galimybė. Lietuvos tyrėjams pradėjus aktyviai dalyvauti įgyvendinant MTEPI prioritetus, planuojama, reikšmingai padidės prieigos prie tarptautinių MTEP duomenų bazių poreikis ir svarba. Siekiant sumažinti išlaidas, prieigą prie mokslinių straipsnių ir kitos mokslinės literatūros duomenų bazių būtina organizuoti centralizuotai, todėl šios priemonės pagrindu bus įgyvendinamas vienas projektas, kurį įgyvendins Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, turinti daug patirties šioje veikloje ir pastoviai tirianti kintančius mokslo bendruomenės poreikius. Praėjusiame ES struktūrinių fondų laikotarpyje pradėjus įgyvendinti šią priemonę ir tęsiant šiame, palaipsniui mažinamas paramos intensyvumas mokslo ir studijų institucijoms ir tuo pačiu didinamas jų nuosavas indėlis (šiuo metu jis sudaro 8 proc. išlaidų, nuo 2016 m., planuojama, sudarys 15 proc. išlaidų). Paramos intensyvumo mažinimo principas išliks, siekiant be didesnių sukrėtimų pereiti prie laiko, kuomet reikšmingai sumažės arba visai nebeliks ES struktūrinių fondų paramos šiai veiklai ir ši parama turės būti pakeista į daug kuklesnius Lietuvos Respublikos biudžeto išteklius. Bendrojo veiksmų plano 23.11 papunktyje aprašoma priemonė kaip tik ir įgyvendinama biudžeto lėšomis. Priemonė „Sudaryti tyrėjams sąlygas naudotis skaitmeniniais mokslo duomenų ištekliais“ aktuali visų MTEPI prioritetų įgyvendinimui.
V SKYRIUS
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS
24. Bendrojo veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas:
25. Pagrindinis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių lėšų šaltinis – ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos:
25.1. Veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ (toliau – Veiksmų programos 1 prioritetas) 1.1 investicinio prioriteto „MTI infrastruktūros tobulinimas, gebėjimų plėtoti MTI stiprinimas ir kompetencijos centrų, ypač europinės svarbos, veiklos skatinimas“ 1.1.1 konkretaus uždavinio „Siekti aktyvesnio turimos ir naujai kuriamos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros panaudojimo“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 23.1, 23.2, 23.3, 23.4, 23.5, 23.6, 23.7, 23.9, 23.10, 23.11 papunkčiuose aprašytos priemonės;
25.2. Veiksmų programos 1 prioriteto 1.2 investicinio prioriteto „Verslo investicijų į MTI skatinimas, įmonių, MTI centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus ryšių ir sąveikos plėtojimas, visų pirma skatinant investicijas į produktų ir paslaugų plėtrą, technologijas, socialines ir viešosioms paslaugoms teikti skirtas inovacijas; taip pat paklausos, jungimosi į tinklus, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas pagal pažangiosios specializacijos strategiją remiant technologinius ir taikomųjų mokslų tyrimus, bandomųjų linijų diegimą, išankstinio produktų patvirtinimo veiksmus ir didelio poveikio technologijų pažangiosios gamybos pajėgumus, pirminės gamybos bei bendrosios paskirties technologijų sklaidą“ 1.2.2 konkretaus uždavinio „Padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.4, 21.2, 21.3, 21.4, 21.6, 22.1, 22.3 ir 22.4 papunkčiuose aprašytos priemonės;
25.3. Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ (toliau – Veiksmų programos 9 prioritetas) 9.1 investicinio prioriteto „Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę“ 9.1.1 konkretaus uždavinio „Tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės“ priemonių lėšomis įgyvendinama Bendrojo veiksmų plano 23.8 papunktyje aprašyta priemonė;
25.4. Veiksmų programos 9 prioriteto 9.3 investicinio prioriteto „Aukštojo ir lygiaverčio jam mokslo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo didinimas siekiant didesnės studentų įtraukties ir geresnio mokymosi pažangumo, atkreipiant dėmesį į atskirties grupes“ 9.3.1 konkretaus uždavinio „Siekiant geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams gerinti studijų kokybę ir didinti studijų prieinamumą“ priemonių lėšomis įgyvendinama Bendrojo veiksmų plano 20.2 papunktyje aprašyta priemonė;
25.5. Veiksmų programos 9 prioriteto 9.3 investicinio prioriteto 9.3.3 konkretaus uždavinio „Sustiprinti viešojo sektoriaus tyrėjų gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.3, 20.5, 20.6, 20.7, 20.8, 21.7 ir 22.2 papunkčiuose aprašytos priemonės.
26. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamos priemonės, aktualios visai studijų ir MTEP sistemai ir konkretiems MTEPI prioritetams nepriskirtinos, tačiau jų įgyvendinimo rezultatai gali prisidėti ir prie atskirų MTEPI prioriteto įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.1 ir 21.1 papunkčiuose aprašytos priemonės. Iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, iš dalies ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinama Bendrojo veiksmų plano 20.3 papunktyje aprašyta priemonė.
27. Mokslo ir studijų institucijų ir kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų lėšas Bendrojo veiksmų plano įgyvendinimui ketinama pritraukti:
27.1. įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 20.8 papunktyje aprašytą priemonę, kurios pagrindu verslo įmonėse bus įdarbinami tyrėjai, valstybei subsidijuojant dalį jų atlyginimo. Kitą tyrėjo atlyginimo dalį turėtų padengti tyrėjo darbdavys – verslo įmonė;
27.2. įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 21.3 ir 21.4 papunkčiuose aprašytas priemones, kurių pagrindu būtų remiamos jungtinės iniciatyvos. Švietimo ir mokslo ministerija ketina remti ne tik mokslo ir studijų institucijų, bet ir viešųjų įstaigų, vykdančių MTEP veiklą, vykdomas MTEP veiklas valstybės pagalbą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose numatytu intensyvumu. Taip pat, įgyvendinant šias priemones, tikimąsi, kad verslo įmonės toliau plėtos MTEP veiklos rezultatus, siekdamos sukurti tinkamą komerciškai naudoti produktą, nuosavomis arba per kitas paramos schemas gautomis lėšomis;
27.3. įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 21.5 papunktyje aprašytą priemonę, pagal Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka“ įgyvendinimo principus, taip pat laukiama, kad verslo įmonės aktyviai dalyvaus MTEP veiklos rezultatų pagrindu kuriamų tinkamų komerciškai naudoti produktų kūrime;
27.4. įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 23.6, 23.5 ir 23.10 ir papunkčiuose aprašytas priemones, laukiama, kad mokslo ir studijų institucijos nuosavomis arba partnerių lėšomis iš dalies prisidės finansuojant jų MTEP laboratorinės įrangos, taip pat įrangos, skirtos eksperimentinės plėtros darbams vykdyti (neatmetama galimybė, kad šias lėšas mokslo ir studijų institucijos galėtų pritraukti iš verslo įmonių, suinteresuotų kompetencijos centrų kūrimu ir plėtra mokslo ir studijų institucijose), įrangos, reikalingos, siekiant įsijungti į tarptautines MTEP infrastruktūras, atnaujinimo darbus. Įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 23.11 papunktyje aprašytą priemonę, mokslo ir studijų institucijos savo lėšomis iš dalies finansuos prieigos prie tarptautinių mokslo ir inovacijų duomenų bazių prenumeratą;
27.5. dalis Bendrojo veiksmų plano 23.7 ir 23.8 papunkčiuose aprašytų priemonių pagrindu remiamų projektų bus įgyvendinami pilnai finansuojant Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau mokslo ir studijų institucijos susitarimais su Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo skirti tokią pačią arba didesnę lėšų sumą kitiems savo planuojamiems MTEP ir studijų infrastruktūros projektams, skirtiems strateginei plėtrai, įgyvendinti. Dalis Bendrojo veiksmų plano 23.7 ir 23.8 papunkčiuose aprašytų priemonių pagrindu remiamų projektų bus įgyvendinama mokslo ir studijų institucijoms iškart skiriant jiems atitinkamą nuosavų lėšų dalį (kofinansuojant).
28. Bendrojo veiksmų plano 1 priedo lentelėje nurodytos Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančios priemonės (planinių priemonių atveju – konkretūs projektai), jų tikslai, projektų atrankos, priemonių įgyvendinimo būdas, galimi (planinių projektų atveju – jau aiškūs) pareiškėjai, tikslinės grupės, kurias paveiks įgyvendinama priemonė ar jos pagrindu vykdomi projektai, preliminarios priemonėms ar jų projektams skiriamos lėšos ir šias priemones įgyvendinsiančios institucijos.
29. Bendrojo veiksmų plano 2 priedo lentelėje pateiktas Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių lėšų pasiskirstymas tarp konkrečių MTEPI prioritetų.
30. Dalis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių, skirtos tiesiogiai remti veiklas, reikalingas konkretiems MTEPI prioritetams įgyvendinti, todėl Bendrojo veiksmų plano 2 priedo lentelėje šių priemonių įgyvendinimui skiriamos lėšos padalintos tarp konkrečių prioritetų. Kai kuriais atvejais planuojama palikti dalį lėšų atsargai ir paskirstyti jas po 2018 metais planuojamo tarpinio MTEPI prioritetų įgyvendinimo vertinimo, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, taip pat įvertinus galimų priemonių vykdytojų poreikius.
31. Dalis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių, skirtos visiems MTEPI prioritetams įgyvendinti, nepriskiriant lėšų konkretiems MTEPI prioritetams. Vienu atveju, šios priemonės savo turiniu aktualios visų arba daugumos MTEPI prioritetų įgyvendinimui, kitu atveju – norima paskatinti konkurenciją tarp MTEPI prioritetus įgyvendinančių viešojo ir privataus sektorių subjektų ir tokiu būdu išsiaiškinti, kurie MTEPI prioritetai identifikuoti stipriausio mokslo ir verslo potencialo pagrindu.
32. Dalis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių, skirtos visai studijų ir MTEP sistemai ir konkretiems MTEPI prioritetams nepriskirtinos, tačiau jų įgyvendinimo rezultatai gali prisidėti ir prie visų arba atskirų MTEPI prioritetų įgyvendinimo.
33. Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių kvietimų teikti paraiškas skelbimo arba projektų sąrašų sudarymo terminai nustatomi atsižvelgiant į 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“.
34. Įgyvendinant Bendrąjį veiksmų planą siekiama kiekybinių ir kokybinių rezultatų, atitinkančių Bendrojo veiksmų plano 3 priedo lentelėje nustatytus vertinimo kriterijus, atitinkančius MTEPI prioritetų įgyvendinimo programos uždavinių ir MTEPI prioritetų veiksmų planų uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijus, priskirtinus Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybei.
35. Bendrojo veiksmų plano įgyvendinimas stebimas:
35.1. Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių ir jų pagrindu vykdomų projektų įgyvendinimas stebimas ES struktūrinių fondų administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
35.2. renkant ir analizuojant duomenis, gautus organizuojant MTEPI prioritetų veiksmų planų stebėseną ir vertinimą – MTEPI prioritetų veiksmų planų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro nustatyta tvarka atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.
Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano
1 priedas
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIUS ĮGYVENDINANČIOS PRIEMONĖS IR JŲ PAGRINDU ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI
| Eil. Nr. (Bendro-jo veiksmų plano punkto Nr.) |
Uždaviniai, priemonės ir projektai |
Veiklos arba projekto tikslas |
Projektų atrankos (priemonės įgyvendinimo) būdas |
Galimi pareiškėjai
|
Tikslinės grupės
|
Preliminariai skiriamos 2014–2020 metų laikotarpio lėšos, tūkst. Eur |
Įgyvendi-nančioji institucija |
|
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos |
|||||||
| 1. |
Uždavinys: parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus |
- |
- |
- |
- |
59 227 |
822 154 |
- |
| 1.1. (20.1) |
Priemonė: finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas |
Skirti valstybės finansavimą universitetinių, koleginių, nevalstybinių aukštųjų mokyklų studijų vietoms, įgyvendinti tikslinį studijų programų finansavimą |
Planavimas |
Aukštosios mokyklos |
Aukštųjų mokyklų studentai |
- |
760 000 (2015–2020 metų laikotarpiui) |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 1.2. (20.2) |
Priemonė: vykdyti aukštojo mokslo studijų programas, atitinkančias sumanios specializacijos kryptis |
Rengti būsimus specialistus, kurie įsitrauks į MTEPI prioritetų įgyvendinimo procesą |
Planavimas |
Aukštosios mokyklos |
Aukštųjų mokyklų studentai |
4 344 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 1.3. (20.3) |
Priemonė: doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas) |
Didinti doktorantų rengimo kokybę, skiriant tikslinį finansavimą doktorantūros vykdymui tam tikrose, MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualiose mokslo kryptyse |
Planavimas |
Lietuvos mokslo taryba |
Mokslo ir studijų institucijų trečiosios pakopos studentai |
23 170 |
62 154 |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 1.4. (20.4) |
Priemonė: užsienio mokslininkų pritraukimas ir MTEP veikla |
Stiprinti žmogiškuosius MTEP gebėjimus, būtinus MTEPI prioritetams įgyvendinti |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Viešieji juridiniai asmenys, veikiantys mokslo, studijų ir švietimo srityje |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
14 481 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 1.5. (20.5) |
Priemonė: protų pritraukimas ir reintegracija |
Stiprinti mokslo ir studijų institucijų MTEP potencialą |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos |
Užsienio tyrėjai |
5 792 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 1.6. (20.6) |
Priemonė: stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas |
Sudaryti sąlygas trečiosios studijų pakopos absolventams pradėti savarankiškai vykdyti MTEP veiklą ir pasirengti mokslinei pedagoginei karjerai |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
7 240 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 1.7. (20.7) |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas |
Ugdyti mokslininkų, kitų tyrėjų, mokslo vadybininkų gebėjimus integruotis į tarptautinių MTEPI programų erdvę bei didinti mokslo ir verslo dalyvavimą tarptautinėse MTEPI programose, padidinti MTEPI paraiškų skaičių tarptautinėse programose |
Planavimas |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, |
MTEP sistemos ekspertinių institucijų darbuotojai, mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, tyrėjai, mokslo vadybininkai |
1 304 |
- |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos mokslo taryba |
| 1.8. (20.8) |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse
|
Stiprinti žinioms imlių įmonių mokslinį potencialą, gebėjimus vykdyti MTEP ir inovacijų veiklas, skatinti verslo imlumą žinioms ir investicijas į MTEP |
Konkursas |
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
2 896 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
- |
- |
- |
- |
112 381 |
54 275 |
- |
| 2.1. (21.1) |
Priemonė: užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą |
Inicijuoti būtinus mokslinius tyrimus apibrėžtoms problemoms spręsti, sutelkiant Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
2 896 |
54 275 |
Lietuvos mokslo taryba |
| 2.2. (21.2) |
Priemonė: aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai |
Plėtoti fundamentines ir taikomąsias žinias, prisidedančias įgyvendinant MTEPI prioritetus |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Viešieji juridiniai asmenys, veikiantys mokslo, studijų ir švietimo srityje |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
28 962 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 2.3. (21.3) |
Priemonė: MTEP projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos strategijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas |
Skatinti mokslo ir studijų institucijas vykdyti MTEP veiklas, turinčias komercinį potencialą |
Konkursas (įgyvendinamas dviem etapais) |
Mokslo ir studijų institucijos ir viešosios įstaigos, vykdančios MTEP veiklas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
35 917,5 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra
|
| 2.4. (21.4) |
Priemonė: bendrų mokslo ir verslo projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas (kartu su Ūkio ministerijos priemone „Intelektas LT“ sudaro jungtinę priemonę) |
Skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą vykdant bendras MTEP ir inovacijų veiklas |
Konkursas (įgyvendinamas dviem etapais) |
Mokslo ir studijų institucijos, ir viešosios įstaigos, vykdančios MTEP veiklas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, verslo įmonės |
35 917,5 |
- |
Lietuvos verslo paramos agentūra |
| 2.5. (21.5) |
Priemonė: į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą |
Stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę, remiant į rinką orientuotus tarptautinio lygio taikomuosius mokslo ir verslo projektus |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
2 896 |
- |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
| 2.6. (21.6) |
Priemonė: paralelinių laboratorijų veikla |
Sukurti ir skatinti struktūruotas ilgalaikes partnerystes tarp Lietuvos tyrėjų grupių arba mokslo ir studijų institucijų struktūrinių padalinių ir išskirtinę kompetenciją naujoje Lietuvai tyrimų kryptyje turinčių užsienio tyrėjų grupių arba mokslo ir studijų institucijų struktūrinių padalinių |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Viešieji juridiniai asmenys, veikiantys mokslo, studijų ir švietimo srityje |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 448 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 2.7. (21.7) |
Priemonė: aukšto lygio mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas pavyzdiniuose mokslo (ekscelencijos) centruose |
Užtikrinti aukšto lygio tyrėjų grupių arba mokslo ir studijų institucijų struktūrinių padalinių, identifikuotų kaip ekscelencijos centrai, veiklą |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
4 344 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
- |
- |
- |
- |
39 678 |
- |
-
|
| 3.1. (22.1) |
Priemonė: MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas |
Skatinti mokslo ir studijų institucijų personalą bei studentus komercinti MTEP veiklos rezultatus kuriant žinioms imlias įmones |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Privatūs juridiniai asmenys, kurių akcininkai mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, verslo įmonės |
10 137 |
- |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
| 3.2. (22.2) |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP prekės ženklo rinkodara |
Skatinti atvirą prieigą prie tyrimams reikalingų paslaugų ir MTEP rezultatų mokslo ir studijų institucijose |
Planavimas |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai, žinioms imlių įmonių darbuotojai |
3 475 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 3.3. (22.3) |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
Sudaryti sąlygas efektyviau identifikuoti komercinį potencialą turinčias mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir studentų idėjas ir teikti paramą jų vystymui |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
14 481 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 3.4. 22.4) |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
Sudaryti sąlygas tyrėjų ir studentų grupėms išbandyti komercinį potencialą turinčias idėjas, aprūpinant jas reikiamomis priemonėmis ir teikiant visokeriopas konsultacines paslaugas |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, verslo įmonės |
11 585 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
- |
- |
- |
- |
225 417 |
- |
- |
| 4.1. (23.1) |
Priemonė: informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra |
Tobulinti duomenų perdavimo bei kitą infrastruktūrą, būtiną inovatyvių e. paslaugų teikimui Lietuvos švietimo ir mokslo institucijoms |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
4 344 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.2 (23.2) |
Priemonė: mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas |
Sukurti virtualią ir (ar) fizinę infrastruktūrą mokslo ir technologijų populiarinimui, visuomenės informavimui, socialiai atsakingos MTEP ir inovacijų veiklos vykdymui ir šių veiklų koordinavimui |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, moksleiviai, kitos visuomenės grupės |
5 474 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.3. (23.3) |
Priemonė: mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas |
Paskatinti moksleivių susidomėjimą bei pasirengimą studijuoti biomedicinos, gamtos ir technologijų mokslų studijų srityse, sukurti sąlygas ugdymo(si) kokybei augti |
Planavimas |
Švietimo aprūpinimo centras |
Bendrojo ugdymo mokyklos, jų moksleiviai, pedagogai |
5 792 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.4. (23.4) |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas |
Sudaryti sąlygas Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų padalinių ar tyrėjų grupių partnerystėms, siekiant, kad Lietuvoje susiformuotų tose srityse pirmaujantys mokslo centrai |
Planavimas |
Veiklos, skirtos ekscelencijos centrų infrastruktūros kūrimui, atveju – Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
26 645 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5. (23.5) |
Priemonė: tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir plėtra bei Lietuvos integracija į jas |
Išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų (taip pat ir vystant nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūras, kiek tai būtina dalyvavimui tarptautinės infrastruktūros veikloje), ir prie jų prisijungti. |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
26 066 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.1. (23.5.1) |
Projektas: Žmogaus biologinių išteklių centras |
Sukurti nacionalinių biologinių išteklių centrą biomedicinos, biofarmacijos ir biotechnologijų tyrimams. |
Planavimas |
Vilniaus universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Nacionalinis vėžio institutas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.2. (23.5.2) |
Projektas: Biomedicininių duomenų kaupimo, standartizavimo ir analizės mokslinių tyrimų infrastruktūra |
Sukurti tinklinę medicininių duomenų kaupimo, saugojimo ir analizės infrastruktūrą, skirta užtikrinti elektroninį standartizuotą pacientų fiziologinės stebėsenos, diagnostikos ir gydymo duomenų kaupimą paskirstytoje nacionaliniu ir tarptautiniu mastu centralizuotai valdomoje medicininių duomenų ir produktyviųjų žinių bazėje. |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.3. (23.5.3) |
Projektas: Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras |
Sukurti infrastruktūrą, padidinsiančią galimybes suprasti ir valdyti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu. |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.4. (23.5.4) |
Projektas: Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų lazerinių impulsų mokslinių tyrimų infrastruktūra |
Sukurti infrastruktūra, skirta tirti ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimą plačiame bangų ruože bei jų taikymą spinduliuotės ir medžiagos sąveikos, netiesinės optikos ir parametrinių reiškinių, ultrasparčiųjų procesų tyrimuose bei lazerinėje nano- ir mikrotechnologijoje. |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.5. (23.5.5) |
Projektas: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas |
Sukurti virtualią skaitmeninę empirinių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūrą. |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.6. (23.5.6) |
Projektas: Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra |
Užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą. |
Planavimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.7. (23.5.7) |
Projektas: Metabolominės ekologijos mokslinių tyrimų infrastruktūra |
Sukurti infrastruktūrą, skirtą metabolomikai, tiriančiai gyvų organizmų gaminamas chemines medžiagas, tarpininkaujančias tarp organizmų ir aplinkos, užtikrinanti instrumentinius resursus ir atitinkamą kompetenciją metabolominiams tyrimams. |
Planavimas |
Gamtos tyrimų centras |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.8. (23.5.8)
|
Projektas: Inovatyvios chemijos centras |
Sukurti infrastruktūrą, reikalingą gaminti ir apibūdinti sudėtingos struktūros medžiagas, būtinas inovatyvioms technologijoms. |
Planavimas |
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.9. (23.5.9) |
Projektas: Lietuvos GRID našių skaičiavimų tinklas |
Sukurti infrastruktūrą, kompleksiškai ir veiksmingai teikiančią vartotojams reikalingas skaičiavimų galimybes ir susijusias paslaugas bei užtikrinančią įvairiapusį didelio našumo skaičiavimo sistemų ir duomenų saugyklų atviros prieigos resursų funkcionalumą. |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.5.10. (23.5.10) |
Projektas: Taikomosios chemijos ir biofarmacijos centras |
Sukurti infrastruktūrą, galinčią įsijungti į tarptautinius inovatyvių medžiagų bei procesų kūrimo, apibūdinimo ir taikymo chemijos pramonėje, biofarmacijos, energetikos ir aplinkosaugos sektoriuose, procesus. |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 4.6. (23.6) |
Priemonė: įrangos, naudojamos atviros prieigos centruose, atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
Užtikrinti mokslo ir studijų institucijose sukurtos MTEP infrastruktūros veiklos tvarumą |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, verslo įmonės |
26 066 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7. (23.7) |
Priemonė: MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
Atnaujinti mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūrą, atsižvelgiant į MTEPI prioritetų įgyvendinimo poreikius |
Planavimas |
Aukštosios universitetinės mokyklos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
56 215 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.1. (23.7.1) |
Projektas: Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso statyba |
Prisidėti įgyvendinant Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų perkėlimo į Saulėtekio studentų miestelį, projektą – sukurti perkeliamo fakulteto MTEP bazę. |
Planavimas |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
11 584 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.2. (23.7.2) |
Projektas: Naujo VU Matematikos ir informatikos fakulteto pastato statyba |
Perkelti į Visorių mikrorajoną Vilniuje dalį Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
11 584,5 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.3. (23.7.3)
|
Projektas: Naujo VU Medicinos fakulteto pastato statyba |
Perkelti į Santariškių mikrorajoną Vilniuje dalį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
11 584,5 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.4. (23.7.4) |
Projektas: Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės sukūrimas |
Perkelti į Kauno klinikų teritoriją (Eivinių g. 2, Kaunas) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultetą |
Planavimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
9 067 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.5. (23.7.5) |
Projektas: Naujųjų medijų, technologijų ir dizaino centras (M-Lab) (I etapas) |
Perkelti į Kauno technologijos universiteto studentų miestelį naujųjų medijų, technologijų ir dizaino laboratorijas |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
8 405
|
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.6 (23.7.6) |
Projektas: Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūros atnaujinimas |
Pradėti įgyvendinti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto perkėlimo į Kauno technologijos universiteto studentų miestelį darbus |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 500 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.7. (23.7.7) |
Projektas: Studijų aplinkos tobulinimas plėtojant technologinį – informacinį aprūpinimą LEU |
Sukurti savarankiškų studijų ir MTEP bazę universitete, įrengiant biblioteką |
Planavimas |
Lietuvos edukologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 477 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.8. (23.7.8) |
Projektas: ASU pastato Nr. 4E2p (Studentų g. 9, Akademijos mstl. Kauno raj.) rekonstrukcija (1 etapas) |
Tęsti ASU studijų ir MTEP infrastruktūros plėtrą formuojant Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą |
Planavimas |
Aleksandro Stulginskio universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 013 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8. |
Priemonė: mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas |
Kurti ir atnaujinti mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūrą, būtiną jų funkcijoms vykdyti |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
28 729 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.1. (23.8.1) |
Projektas: LMTA studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (1 etapas) |
Prisidėti įgyvendinant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos infrastruktūros koncentravimo Olandų g. Vilniuje, darbus. |
Planavimas |
Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
13 033 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.2. (23.8.2) |
Projektas: Tarptautiškumo plėtotė pritaikant VDU daugiafunkcio centro infrastruktūrą |
Tęsiant Pasaulio lietuvių universiteto idėjos realizavimą – sukurti modernią infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas plėtoti socialinių mokslų krypties studijų tarptautiškumą ir gerinti studijų kokybę |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 000 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.3. (23.8.3) |
Projektas: Humanitarinių mokslų miestelis |
Sukurti tarptautiniam bendradarbiavimui, partnerystėms, studijoms ir MTEP palankią aplinką, būtiną humanitarinių mokslų kryptims stiprinti |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
2 475 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.4. (23.8.4) |
Projektas: Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto su studijų laboratorijų korpusu statyba |
Tęsti KU studijų ir MTEP potencialo koncentravimą KU miestelyje |
Planavimas |
Klaipėdos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
6 227 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.5. (23.8.5) |
Projektas: Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (1 etapas) |
Didinti aukštojo meninio ugdymo prieinamumą bei gerinti kokybę, sustiprinti ir plėtoti Kauno senamiesčio kultūrinę erdvę bei užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą |
Planavimas |
Vilniaus dailės akademija |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
3 620 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.6. (23.8.6) |
Projektas: Lietuvos sporto universiteto MTEP ir studijų teikimo centro Birutės g.19, Birštone įkūrimas |
Plėtoti Lietuvos sporto universiteto praktinę MTEP ir studijų paslaugų teikimo bazę, skirtą studentų praktinių įgūdžių formavimui ir tyrimams, siejamiems su sveikatingumu, reabilitacija ir sportu |
Planavimas |
Lietuvos sporto universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 013 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.7. (23.8.7) |
Projektas: Šiaulių universiteto I rūmų (P. Višinskio g. 25) pastato kapitalinis remontas (1 etapas) |
Atnaujinti pasenusią ŠU mokomąją ir mokslo bazę pritaikant ją studijų ir MTEP veiklai vykdyti |
Planavimas |
Šiaulių universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 361 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.9. (23.9) |
Priemonė (Projektas): Jūrinio slėnio branduolio sukūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo 2-ojo etapo įgyvendinimas |
Baigti integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai MTEP infrastruktūros kūrimo darbus |
Planavimas |
Klaipėdos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai, verslo įmonės |
8 435 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.10. (23.10) |
Priemonė: kompetencijos centrų infrastruktūros plėtra |
Sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijų tyrėjams ir studentams patikrinti komercinį potencialą turinčias idėjas, didinti verslo įmonių MTEP užsakymų apimtis |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, verslo įmonės |
8 689 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.11. (23.11) |
Priemonė: MTEP ir inovacijų veiklai reikalingų duomenų bazių prenumerata |
Suteikti mokslo ir studijų institucijų tyrėjams ir studentams prieigą prie tarptautinių MTEP duomenų bazių |
Planavimas |
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
28 962 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano
2 priedas
LĖŠOS, SKIRTOS MTEPI PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI
|
|
Prioritetinės MTEPI raidos kryptys |
Likusi MTEP ir studijų sistema |
Iš viso |
|
||||||||||||||||||||
| Energetika ir tvari aplinka |
Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos |
Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos |
Sveikatos technologijos ir biotechnologijos |
Agroinovacijos ir maisto technologijos |
Įtrauki ir kūrybinga visuomenė |
|||||||||||||||||||
| MTEPI prioritetai |
|
|
||||||||||||||||||||||
| Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos |
Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas |
Išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba |
Saulės energijos įrenginiai ir jų naudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijos |
Fotoninės ir lazerinės technologijos |
Funkcinės medžiagos ir danga |
Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos |
Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos |
Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos |
Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai |
Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika |
Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos |
Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai |
Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui |
Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai |
Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas |
Funkcionalus maistas |
Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas) |
Modernios ugdymosi technologijos ir procesai |
Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai |
|||||
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Preliminariai skiriamos lėšos, tūkst. eurų |
||||||||||||||||||||||
| 1. |
Uždavinys: parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus |
- |
881 381 |
|||||||||||||||||||||
| 1.1. |
Priemonė: finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas |
760 000 |
760 000 |
|||||||||||||||||||||
| 1.2. |
Priemonė: vykdyti aukštojo mokslo studijų programas, atitinkančias sumanios specializacijos kryptis |
103 |
214 |
214 |
214 |
668 |
125 |
81 |
214 |
39 |
39 |
214 |
214 |
897 |
84 |
129 |
214 |
169 |
169 |
129 |
214 |
- |
4 344 |
|
| 1.3. |
Priemonė: Doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas) |
644 |
644 |
644 |
1 287 |
1 287 |
644 |
644 |
644 |
322 |
644 |
322 |
322 |
1 287 |
1 287 |
644 |
644 |
644 |
644 |
644 |
644 |
- |
85 324 |
|
| 70 838 |
||||||||||||||||||||||||
| 1.4. |
Priemonė: užsienio mokslininkų pritraukimas ir MTEP veikla |
14 481 |
- |
14 481 |
||||||||||||||||||||
| 1.5. |
Priemonė: protų pritraukimas ir reintegracija |
5 792 |
- |
5 792 |
||||||||||||||||||||
| 1.6. |
Priemonė: stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas |
7 240 |
- |
7 240 |
||||||||||||||||||||
| 1.7. |
Priemonė: Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas |
1 304 |
1 304 |
|||||||||||||||||||||
| 1.8. |
Priemonė: Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse |
2 896 |
- |
2 896 |
||||||||||||||||||||
| 2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
- |
166 656 |
|||||||||||||||||||||
| 2.1. |
Priemonė: Užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą |
57 171
|
57 171
|
|||||||||||||||||||||
| 2.2. |
Priemonė: Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai |
397 |
376 |
217 |
1 147 |
1 306 |
1 265 |
753 |
872 |
356 |
434 |
712 |
712 |
1 326 |
990 |
614 |
770 |
672 |
474 |
553 |
594 |
- |
28 962
|
|
| 14 422 (Lėšos, kurios bus paskirstytos tarp MTEPI prioritetų po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, numatyto 2018 m.) |
||||||||||||||||||||||||
| 2.3. |
Priemonė: MTEP projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos strategijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas |
2 430 |
2 433 |
1 940 |
1 460 |
4 865 |
2 433 |
2 919 |
3 406 |
973 |
490 |
970 |
1 460 |
3 910 |
1 620 |
3 910 |
1 950 |
1 460 |
1 940 |
580 |
2 317 |
- |
71 835 |
|
| 28 369 (Lėšos, kurios bus paskirstytos tarp MTEPI prioritetų po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, numatyto 2018 m.)
|
||||||||||||||||||||||||
| 2.4. |
Priemonė: bendrų mokslo ir verslo projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas |
|||||||||||||||||||||||
| 2.5. |
Priemonė: į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą |
130 |
269 |
89 |
89 |
98 |
279 |
89 |
89 |
89 |
89 |
483 |
119 |
263 |
263 |
129 |
179 |
129 |
89 |
89 |
89 |
- |
2 896 |
|
| 2.6. |
Priemonė: paralelinių laboratorijų veikla |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 448 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 448 |
||
| 2.7. |
Priemonė: Aukšto lygio mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas pavyzdiniuose mokslo (ekscelencijos) centruose |
4 344 |
4 344 |
|||||||||||||||||||||
| 3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
- |
39 678 |
|||||||||||||||||||||
| 3.1. |
Priemonė: MTEP veiklų rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas |
407 |
81 |
81 |
81 |
203 |
163 |
41 |
81 |
203 |
203 |
1 221 |
1 221 |
122 |
41 |
41 |
203 |
203 |
163 |
190 |
523 |
- |
10 137
|
|
| 4 665 (Lėšos, kurios bus paskirstytos tarp MTEPI prioritetų po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, numatyto 2018 m.) |
||||||||||||||||||||||||
| 3.3. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP prekės ženklo rinkodara |
3 475 |
3 475 |
|||||||||||||||||||||
| 3.2. |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
14 481 |
14 481 |
|||||||||||||||||||||
| 3.4. |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
11 585 |
- |
11 585 |
||||||||||||||||||||
| 4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
- |
225 417 |
|||||||||||||||||||||
| 4.1. |
Priemonė: informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra |
4 344 |
4 344 |
|||||||||||||||||||||
| 4.2 |
Priemonė: mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas |
5 474 |
5 474 |
|||||||||||||||||||||
| 4.3. |
Priemonė: mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
5 792 |
- |
- |
5 792 |
|
| 4.4. |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas |
26 645 |
- |
26 645 |
||||||||||||||||||||
| 4.5. |
Priemonė: tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir plėtra bei Lietuvos integracija į jas |
26 066 |
- |
26 066 |
||||||||||||||||||||
| 4.6. |
Priemonė: įrangos, naudojamos atviros prieigos centruose, atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
118 |
639 |
32 |
1 681 |
3 100 |
4 027 |
1 449 |
552 |
176 |
92 |
263 |
263 |
7 125 |
1 333 |
1 594 |
2 115 |
722 |
783 |
- |
- |
- |
26 066 |
|
| 4.7. |
Priemonė: MTEP ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
56 215 |
56 215 |
|||||||||||||||||||||
| 4.8. |
Priemonė: mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas |
28 729 |
28 729 |
|||||||||||||||||||||
| 4.9. |
Priemonė: Jūrinio slėnio branduolio sukūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo 2-ojo etapo įgyvendinimas |
8 435 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
8 435 |
||||||||||||
| 4.10. |
Priemonė: kompetencijos centrų infrastruktūros plėtra |
8 689 |
- |
8 689 |
||||||||||||||||||||
| 4.11. |
Priemonė: MTEP ir inovacijų veiklai reikalingų duomenų bazių prenumerata |
28 962 |
28 962 |
|||||||||||||||||||||
Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano
3 priedas
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijai |
Kriterijų reikšmės |
|
| 2018 metai |
2023 metai |
|||
|
|
Tikslas: įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas studijų ir MTEP politikos priemones, prisidėti plėtojant Prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant MTEPI prioritetus |
Visos išlaidos MTEP (BVP procentais) |
1,4
|
2,2
|
| Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų (visų pajamų procentais) |
0,1
|
0,3
|
||
| Užimtumas žinioms imliuose sektoriuose (procentais) |
11,8
|
16
|
||
| 1. |
Uždavinys: parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus |
studijuojančiųjų fizinius ir inžinerinius mokslus dalis (procentais), palyginti su visais studijuojančiaisiais |
24 |
27 |
| 1.1. |
Priemonė: finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas |
doktorantūros (ISCED 6) absolventų skaičius vienam tūkstančiui visų 25–34 metų gyventojų |
1 |
1,1 |
| 1.2. |
Priemonė: vykdyti aukštojo mokslo studijų programas, atitinkančias sumanios specializacijos kryptis |
|||
| 1.3. |
Priemonė: doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas) |
|||
| 1.4. |
Priemonė: užsienio mokslininkų pritraukimas ir MTEP veikla |
|||
| 1.5. |
Priemonė: Protų pritraukimas ir reintegracija |
|||
| 1.6. |
Priemonė: stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas |
|||
| 1.7. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas |
|||
| 1.8. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse
|
|||
| 2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
Publikacijų dažnai cituojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose skaičius (vnt.) |
2166 |
2587 |
| 2.1. |
Priemonė: užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą |
Bendrai vykdomų verslo ir mokslo ir studijų institucijų projektų skaičius (vnt.) |
47 |
107 |
| 2.2. |
Priemonė: aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai |
|||
| 2.3. |
Priemonė: MTEP projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos strategijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas |
|||
| 2.4. |
Priemonė: bendrų mokslo ir verslo projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas |
|||
| 2.5. |
Priemonė: į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą |
|||
| 2.6. |
Priemonė: paralelinių laboratorijų veikla |
|||
| 2.7. |
Priemonė: aukšto lygio mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas pavyzdiniuose mokslo (ekscelencijos) centruose |
|||
| 3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
Mokslo ir studijų institucijų vykdomi verslo MTEP užsakymai (tūkst. Eur) |
6 369,3 |
8 636,6 |
| Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų (tūkst. Eur) |
430,4 |
1 038,1 |
||
| 3.1. |
Priemonė: MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas |
Patentinės paraiškos (vnt.)
Doktorantūra, vykdoma kartu su verslo subjektais (doktorantų skaičius)
Mokslo ir studijų institucijose susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių (angl. spin-off) skaičius (vnt.) |
33
30
22 |
112
68
77 |
| 3.2. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP prekės ženklo rinkodara |
|||
| 3.3. |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
|||
| 3.4. |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
|||
| 4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
Išorės vartotojai iš užsienio mokslo ir studijų institucijų, Lietuvos ir užsienio verslo įmonių, pasinaudoję atnaujinta atviros prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūra (lėšos, gautos iš šių vartotojų (tūkst. Eur) |
1 888 |
2 711,9 |
| 4.1. |
Priemonė: informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra |
Tyrėjų, dirbančių pagerintoje mokslinių tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius (visos darbo dienos ekvivalentai)
|
779 |
1 075 |
| 4.2. |
Priemonė: mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas |
|||
| 4.3. |
Priemonė: mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas |
|||
| 4.4. |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas |
|||
| 4.5. |
Priemonė: tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir plėtra bei Lietuvos integracija į jas |
|||
| 4.6. |
Priemonė: įrangos, naudojamos atviros prieigos centruose, atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
|||
| 4.7. |
Priemonė: MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
|||
| 4.8. |
Priemonė: mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas |
|||
| 4.9. |
Priemonė: Jūrinio slėnio branduolio sukūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo 2-ojo etapo įgyvendinimas |
|||
| 4.10. |
Priemonė: kompetencijos centrų infrastruktūros plėtra |
|||
| 4.11. |
Priemonė: MTEP ir inovacijų veiklai reikalingų duomenų bazių prenumerata |
|||