TEISĖJŲ TARYBA
NUTARIMAS
DĖL ŠAKINIO LIETUVOS TEISMŲ SISTEMOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS VEIKSMŲ PLANO 2022–2025 METAMS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO 2022–2023 METAMS PATVIRTINIMO
2022 m. vasario 25 d. Nr. 13P-46-(7.1.2.)
Vilnius
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu, Teisėjų tarybos darbo reglamento, patvirtinto Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento patvirtinimo“, 21.30 papunkčiu, Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos 2015 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos patvirtinimo“ Nr. XII-1537, 8, 41, 43 punktais, n u t a r i a:
1. Patvirtinti:
1.1. Šakinį Lietuvos teismų sistemos korupcijos prevencijos veiksmų planą 2022–2025 metams (toliau – Veiksmų planas) (pridedama).
2. Nustatyti, kad Nacionalinės teismų administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo atlieka centrinio už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visoje teismų sistemoje atsakingo subjekto funkcijas Veiksmų planui įgyvendinti ir koordinuoti korupcijai atsparios aplinkos teismuose kūrimą.
3. Pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2012 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 13P-157-(7.1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų antikorupcinės programos patvirtinimo“.
4. Paskelbti šį nutarimą Teisės aktų registre ir Veiksmų planą vykdančių teismų sistemos subjektų interneto svetainėse.
5. Pavesti teismų pirmininkams ir Nacionalinės teismų administracijos bei Nacionalinės teismų administracijos mokymo centro vadovams supažindinti visus darbuotojus su šiuo nutarimu ir juo patvirtintu Veiksmų planu ir Priemonių planu bei paskirti už Veiksmų plano ir Priemonių plano vykdymą atsakingus asmenis.
PATVIRTINTA
Teisėjų tarybos
2022 m. vasario 25 d.
nutarimu Nr. 13P-46-(7.1.2.)
Teisėjų taryba,
pripažindama, kad Lietuvos Respublikos teismai (toliau – teismai) įvairiomis formomis susiduria su neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymo veiklą bandymais; taip pat, jog korupcijos apraiškų egzistavimas teismuose nėra suderinamas su teisingumo vykdymu ir griauna visuomenės ir valstybės pasitikėjimą teismų vykdomu teisingumu, menkina išskirtinį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinį statusą bei teisinės valstybės principą;
taip pat pripažindama korupcijos rizikos ir apraiškų egzistavimo galimybę teismų, teismų savivaldos institucijų, Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) ir jai pavaldžios įstaigos Nacionalinės teismų administracijos mokymo centro (toliau – Mokymo centras) (toliau visi kartu – teismų sistema) veikloje;
įvertindama, kad teismų sistemoje veikianti kovos su korupcija sistema turi būti grindžiama efektyvumo ir rezultatyvumo kriterijais, užtikrinančiais korupcijos netoleruojančią ir neteisėtam poveikiui teismuose atsparią aplinką;
pareikšdama, kad teismų sistemoje negali egzistuoti jokie neteisėtą poveikį teisingumo vykdymui galintys lemti reiškiniai;
siekdama sukurti veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą, mažinančią korupcijos rizikos teismų sistemoje grėsmes, prisidėdama prie valstybės pastangų kovoje su korupcija Lietuvoje, įvertinusi tai, kad:
1) nors tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais korupcijos tyrimais stebimi teigiami korupcijos masto šalyje pokyčio ir perspektyvos vertinimai, tačiau visuomenė ir valstybė susiduria su korupcija. Tam, kad korupcijos, kaip reiškinio, mastas sumažėtų, turi būti nustatytos veiksmingos (realios, o ne deklaratyvios) kovos su ja priemonės;
2) tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenys liudija negatyvų teismų vertinimą atsparumo korupcijai klausimais. Nors pastebimas skirtumas tarp suvokiamos korupcijos ir korupcinės patirties, teismai nurodomi kaip viena iš institucijų, kuriose korupcija paplitusi labiausiai;
3) korupcija gali pasireikšti ir reiškiasi įvairiose veiklos srityse. Pastarųjų metų atvejai, kuomet teismų sistemos darbuotojai[1] įtariami prisidėję prie neteisėto poveikio teisingumo vykdymui, ne tik indikuoja nepakankamas pastangas korupcijos prevencijos srityje, bet taip pat mažina visuomenės pasitikėjimą teismais;
4) korupcijos prevencija teismų sistemoje vykdoma vadovaujantis 2012 m. spalio 12 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) patvirtinta Teismų antikorupcine programa bei 2012 m. gruodžio 17 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 6P-145-(1.1) patvirtinta Administracijos antikorupcine programa, kurios yra praradusios aktualumą, todėl tikslinga jas atnaujinti;
5) remiantis Administracijos vidaus audito skyriaus 2019 m. spalio 16 d. audito ataskaitoje Nr. 1VA-5-(8.3) „Korupcijos rizikos valdymo vertinimo Lietuvos Respublikos teismuose ir Nacionalinėje teismų administracijoje vidaus auditas“ pateiktomis išvadomis, korupcijos prevencija teismuose ir Administracijoje vykdoma nepakankamai atsakingai ir efektyviai; neretai korupcijos prevencijos priemonės įgyvendinamos tik formaliai vykdant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus reikalavimus, patvirtintos priemonės dažnai nėra orientuotos į konkrečius rezultatus, todėl nėra itin veiksmingos;
6) nėra vertinamas vykdomų ar įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių efektyvumas. Nesant nustatytų korupcijos prevencijos priemonių vertinimo kriterijų ir jų reikšmių, sudėtinga vertinti teismuose ir Administracijoje įgyvendintų priemonių efektyvumą ir apibrėžti konkrečius jomis pasiektus rezultatus antikorupcinės veiklos srityje;
7) Korupcijos prevencijos įstatymu reglamentuojamas atsparumo korupcijai lygio nustatymas, kurį atliekant bus vertinamos taikomos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės, jų kokybė bei pasiekti rezultatai, suteiks galimybę įvertinti korupcijos prevencijos veiklos teismų sistemoje rezultatyvumą, o sisteminis taikomų priemonių vertinimas leis identifikuoti tobulintinas sritis bei reikalingas naujas priemones;
8) korupcijos prevencija teismuose yra decentralizuota, šią funkciją teismų sistemoje paprastai vykdo darbuotojai, kurių tiesioginės funkcijos ir atsakomybės yra kitos; dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo (nepakankamo jų finansavimo, darbuotojų kaitos) korupcijos prevencijos veikla atliekama fragmentuotai ir nenuosekliai; teismų sistemos darbuotojų žinios, įgytos mokymuose bei dirbant šioje srityje, dažnai nėra išsamios, specifiškai pritaikytos teismų sistemai; iki šiol korupcijos prevencijos teismų sistemoje efektyvumui nebuvo skiriamas pakankamas finansavimas, teismų sistemoje nėra įsteigtos korupcijos prevencijos klausimus teismų sistemoje kuruojančių pareigūnų pareigybės;
9) svarbu imtis koordinuotų veiksmų, siekiant mažinti korupcijos riziką teismų sistemoje. Kuriant sisteminiu požiūriu grindžiamą neteisėtam poveikiui nepakančią aplinką, užtikrinančią korupcijos prevenciją teismų sistemoje, įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstituciniame veiklos plane Teisėjų tarybai bei Administracijai numatytą priemonę 2.3.1, turi būti steigiamas centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visoje teismų sistemoje atsakingas subjektas;
10) korupcijai atsparios aplinkos kūrimo ir korupcijos rizikos mažinimo priemonių vykdymo teismų sistemoje koordinavimo bei sistemingai vykdomos korupcijos prevencijos veiklos priežiūrai užtikrinti svarbu nustatyti racionaliai veikiantį korupcijos prevencijos priemonių vykdymo stebėsenos mechanizmą;
11) korupcijai atsparios aplinkos teismuose kūrimas įmanomas tik visų teismų sistemoje dirbančių žmonių pastangomis: aiškia ir nuoseklia teismų sistemos vadovų pozicija ir lyderyste priimant sprendimus korupcijos prevencijos srityje, į ją apimančius procesus įtraukiant ir kitus darbuotojus. Korupcijai atspari aplinka ir jos kūrimas turi būti vertinamas kaip reikšminga teismų sistemos institucijų organizacinės kultūros sudėtinė dalis;
12) teismų vadovų vaidmuo korupcijos prevencijos srityje turi būti reikšmingas, todėl svarbu stiprinti teismų vadovų kompetencijas, būtinas efektyviai organizuoti teismo veiklą, be kita ko ir kurti korupcijai atsparią aplinką, kaip neatsiejamą šio darbo komponentą;
13) vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, veikiantis Administracijoje pagal Teisėjų tarybos 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 13P-55-(7.1.2) patvirtintą Teismų sistemos vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo administravimo tvarkos aprašą, yra nepopuliarus ir praktiškai nenaudojamas;
14) vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu negaunami pranešimai apie korupcijos apraiškas teismų sistemoje, ir tai rodo, kad teismų sistemos darbuotojai mažai žino apie vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, ir (arba) kad tai lemia kitos – subjektyvios priežastys: teismų sistemos darbuotojai negeba atskirti, ar tam tikras veiksmas, sprendimas gali būti laikomas pažeidimu, apie kurį turėtų pranešti, arba tiesiog netiki, kad ši sistema veiksminga, todėl būtina kelti teismų sistemos darbuotojų sąmoningumą, ugdyti nepakantumą korupcijai ar kitokioms neteisėtoms apraiškoms, taip pat asmeninę atsakomybę už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, paskatinti juos, pastebėjus korupcinio ar kitokio neteisėto poveikio reiškinius, nelikti abejingus, nedvejojant apie tai pranešti per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą ar kitais būdais;
15) nepakantumo korupcijai principo įsisąmoninimas svarbus pasirenkant tinkamą elgesio standartą susidūrus su netikėta korupcinio pobūdžio situacija. Aukštas sąmoningumas neabejotinai susijęs tiek su stipresniu kolegų pasitikėjimu vieni kitais, tiek išorės subjektų, su kuriais bendraujama darbinėje veikloje, pasitikėjimu teismų sistemos darbuotojais, pasitikėjimu pačiomis įstaigomis bei teismų sistema apskritai;
16) išugdžius kuo aukštesnį sąmoningumo ir nepakantumo korupcijai teismų sistemos bendruomenėje lygį, teismų sistema bus vis labiau atspari tiek vidaus, tiek išorės subjektų korupcinio ar kitokio neteisėto pobūdžio poveikiui. Todėl didžiausias dėmesys korupcijos prevencijos srityje, nepaneigiant ir į kitus subjektus nukreiptų priemonių svarbos, turi būti skiriamas teismų sistemos darbuotojų švietimui, apimančiam teismų sistemos vidaus subjektus bei procesus;
17) aukštesniam teismų sistemos darbuotojų sąmoningumui ir didesniam aktyvumui korupcijos prevencijos srityje pasiekti būtina sistemingai ir nepertraukiamai kurti ir vystyti antikorupcinę kultūrą, skleisti informaciją apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones, organizuoti mokymus, diskusijas, kitus renginius, įtraukiant kuo daugiau teismų sistemos darbuotojų bei visuomenės atstovų, raginant juos dalyvauti korupcijos prevencijos veikloje;
18) svarbu užtikrinti vieningą elgseną principingo korupcijos teismų sistemoje netoleravimo klausimais. Vykdant Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtintą pareigą kiekvienai institucijai turėti antikorupcinio elgesio taisykles, kuriose nustatomi pagrindiniai darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio reikalavimai, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningumą, atsakingumą, korupcijos netoleravimą, teismų sistemos bendruomenėje taikytinas bendras antikorupcinio elgesio kodeksas, kaip teismų sistemos antikorupcinio elgesio standartas;
19) teismų sistemos darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, gauna darbo užmokestį ir neturi teisės už jų vykdymą gauti jokio papildomo atlygio jokiomis formomis;
20) siekiant maksimaliai mažinti korupcijos rizikas, visoje teismų sistemoje taikytina nulinė dovanų politika;
21) pasitikėjimui teismais, teismų sistemos atvirumui didinti reikalingas dar didesnis visuomenės įsitraukimas į teisminės valdžios vykdomos veiklos procesus. Tikslinga pasitelkti įvairius būdus visuomenės atstovams dalyvauti teismų sistemos veiklos procesuose užtikrinti, įskaitant visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą;
22) teismo savanorių kaip visuomenės atstovų glaudus tiesioginis kontaktas tiek su teismo sistemos darbuotojais, tiek su teismo proceso dalyviais svarbus formuojant jų pačių bei į teismą besikreipiančių asmenų pozityvią patirtį teismuose, todėl ypatingai svarbu plėsti bei stiprinti savanorių tarnybą teismuose;
23) visuomenės įsitraukimo turi būti siekiama ir įvairiomis komunikacijos formomis, visuomenės švietimu apie teismų darbą bei savalaikiu informavimu apie korupcijos prevencijos veiklą teismuose, netoleruojamas korupcinio pobūdžio apraiškas bei šiais klausimais priimtus sprendimus;
24) teismų sistemos skaidrumui reikšmingi įgyvendinant GRECO[2] rekomendacijas teisėjų atrankos ir vertinimo procedūrose atlikti teisinio reguliavimo pokyčiai yra pagrindas tolesniam teisėjų atrankos ir vertinimo mechanizmo skaidrumo stiprinimui;
25) teisėjų ir teismų darbuotojų skaičiaus bei jų pateiktų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų skaičiaus santykis indikuoja viešųjų ir privačių interesų deklaravimo trūkumus; atsižvelgiant į teisminės valdžios atstovams keliamus aukštus nepriekaištingos reputacijos, kuri neatsiejamai susijusi ir su prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams kilti išvengimu, reikalavimus, būtina užtikrinti savalaikį privačių interesų deklaravimą;
26) įgyvendinus rekomendacijas bylų skirstymo procedūroms tobulinti, Privačių interesų registro duomenys apie deklaruotus ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis bus naudojami automatizuotame bylų skirstymo procese: objektyvaus, nešališko ir skaidraus bylų paskirstymo proceso stiprinimo rezultatai priklausys nuo atsakingo teisėjų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, pateikiant duomenis, didinančius sąsajų su kitais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konflikto rizika, identifikavimo tikimybę, todėl ypatingai svarbus bet kurių privačių santykių, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, deklaravimas;
27) didinant teismų sistemos skaidrumą, būtina tęsti teismų sistemos institucijų veiklos atskaitomybę visuomenei;
28) nacionalinės korupcijos prevencijos politiką įgyvendinantys teisės aktai nustato pagrindinius korupcijos prevencijos principus bei vykdytinas priemones;
29) konstitucinis teismų nepriklausomumo principas suponuoja teismų organizacinį savarankiškumą ir savivaldą;
atsižvelgdama į Teisėjų tarybai, kaip vykdomajai teismų savivaldos institucijai, užtikrinančiai teismų ir teisėjų nepriklausomumą, kompetenciją,
p r i i m a šakinį Lietuvos teismų sistemos korupcijos prevencijos veiksmų planą:
I SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, SUBJEKTAI
1 straipsnis
Veiksmų plano tikslas
2 straipsnis
Veiksmų plano uždaviniai
1. Veiksmų plano tikslo siekiama įgyvendinant šiuos Veiksmų plano uždavinius:
2. Veiksmų plano uždaviniams įgyvendinti Veiksmų plano vykdymo laikotarpiu numatomos priemonės, kuriomis siekiama ugdyti antikorupcinę kultūrą bei stiprinti teismų sistemos darbuotojų kompetencijas korupcijos prevencijos srityje, didinti korupcijos prevencijos veiklos veiksmingumą teismų, teismų savivaldos institucijų, Administracijos ir Mokymo centro veikloje bei plėtoti teisminės valdžios institucijų atvirumą visuomenei, kad šios nuomonė būtų pagrįsta asmenine pozityvaus pobūdžio patirtimi.
3 straipsnis
Veiksmų planą įgyvendinantys subjektai
Už Veiksmų plano įgyvendinimą atsakingi subjektai:
II SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI,
TEISMŲ SISTEMOS VERTYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
4 straipsnis
Veiksmų plano ir korupcijai atsparios aplinkos teismų sistemoje įgyvendinimo principai
Planuojant bei vykdant priemones Veiksmų plano uždaviniams įgyvendinti ir kuriant korupcijai atsparią aplinką teismų sistemoje, laikomasi šių pagrindinių principų:
a) teisėtumo, reiškiančiu, kad teismų sistemą sudarančioms įstaigoms pavestos funkcijos vykdomos teisės aktais nustatyta tvarka;
b) įsitraukimo, reiškiančiu, kad už korupcijos prevenciją teismų sistemoje atsakingi visi joje dirbantys asmenys; teismų sistema skatina savo darbuotojus ir visuomenę dalyvauti korupcijos prevencijos veikloje;
c) atvirumo, reiškiančiu, kad teismų sistema yra atvira visuomenei, pozityvioms iniciatyvoms ir bendradarbiavimui;
d) sistemiškumo, reiškiančiu, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas bei naujų priemonių planavimas grindžiamas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių ir įgyvendinimo rezultatų analize;
e) atsakomybės neišvengiamumo, reiškiančiu, kad teismų sistema netoleruoja neatskleistų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jokios kitos formos korupcijos apraiškų, tarp jų – piktnaudžiavimo einamomis pareigomis ar bet kokio neteisėto ar neleistino poveikio teismų sistemos darbui;
5 straipsnis
Teismų sistemos vertybės bei įsipareigojimai
Planuojant bei vykdant priemones Veiksmų plano uždaviniams įgyvendinti, gerbiamos šios teismų sistemos vertybės bei įsipareigojimai:
1. Kovos su korupcija ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimas teismų sistemoje ir taikomos priemonės negali pažeisti teisėjo nepriklausomumo principo.
2. Teismų sistemoje laikomasi absoliutaus nepakantumo korupcijai politikos principo:
b) teismų sistemoje kryptingai bei nuosekliai tobulinant vykdomos veiklos procesus, didinant efektyvumą bei rezultatų kokybę, eliminuojama korupcijos pasireiškimo tikimybė;
3. Teismų sistemoje sistemingai ir nepertraukiamai kuriama ir vystoma antikorupcinė kultūra:
a) organizuojant teismų sistemos darbuotojų mokymus, užtikrinamos galimybės didinti teismų sistemos darbuotojų kompetencijas korupcijos prevencijos srityje;
4. Teismų sistemoje užtikrinama informacijos apie korupcijos prevenciją sklaida:
a) teismų sistemos darbuotojams reguliariai primenama apie korupcijos prevencijos reikšmę, viešai skelbiamos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės, jų tikslai, vykdomos korupcijos prevencijos priemonės, jų rezultatai;
b) teismų sistemos darbuotojai ir visuomenė informuojami apie nustatytus korupcinio pobūdžio pažeidimus ir jų tyrimo rezultatus;
5. Teismų sistemoje laikomasi bendro antikorupcinio elgesio standarto:
a) teismų sistemos darbuotojai elgiasi taip, kad teismų sistemos veiklą veikiantys išoriniai, vidiniai ir (ar) individualūs rizikos veiksniai nesudarytų prielaidų korupcijai pasireikšti;
6. Teismų sistemos darbuotojai veikia įstatymų viršenybės, žmogaus teisių užtikrinimo interesais, vengia viešųjų ir privačių interesų konfliktų:
a) teismų sistemos darbuotojai gerbia žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas bei laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;
b) teismų sistemos darbuotojai, eidami pareigas ir vykdydami jiems pavestas funkcijas, nesiekia naudos sau ar kitiems su jais susijusiems asmenims, o apie iškilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuoja tiesioginį vadovą ar už korupcijos prevenciją atsakingą asmenį;
c) teismų sistemos darbuotojai deklaruoja bet kuriuos santykius, kurie galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, net jei jų neprivalo deklaruoti pagal teisės aktų reikalavimus;
d) Teisėjų taryba patvirtina viešųjų ir privačių interesų deklaravimo gaires teismų sistemos darbuotojams;
7. Teismų sistemoje taikoma nulinė dovanų politika:
a) teismų sistemos darbuotojai neteikia ir nepriima dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką dėl jų einamų pareigų bei vykdomų funkcijų;
8. Teismų sistemoje užtikrinamas vykdomos veiklos skaidrumas:
a) teismų sistemos veikla, kiek jos neriboja teisės aktuose nustatyti konfidencialumo bei asmens duomenų apsaugos reikalavimai, turi būti vieša bei atvira;
b) kilus abejonių dėl savo elgesio atitinkamoje situacijoje, teismų sistemos darbuotojai informuoja apie tokią situaciją tiesioginį vadovą ar už korupcijos prevenciją atsakingą asmenį, kartu sprendžia kilusį klausimą arba kreipiasi konsultacijos;
c) teismų sistemos darbuotojai vengia neoficialių susitikimų klausimams, susijusiems su jų vykdomomis funkcijomis, aptarti, jei būtina susitikti – tokius susitikimus išviešina;
9. Korupcijos prevencija teismų sistemoje vykdoma koordinuotai:
a) Administracijoje steigiamas centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas;
b) centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas bendradarbiauja su teismų, teismų savivaldos institucijų, Administracijos ir Mokymo centro vadovais bei už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą šiose institucijose atsakingais subjektais;
c) teismų sistemos institucijos bei darbuotojai, kilus klausimams, kreipiasi pagalbos į centrinį už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą, šis juos konsultuoja bei teikia metodinę pagalbą;
10. Teismų sistemoje vykdoma korupcijos prevencijos veiklos stebėsena:
a) teismų sistemoje atliekamas atsparumo korupcijai lygio nustatymas bei stebimi šio vertinimo rezultatų pokyčiai;
b) korupcijos prevencijos rezultatyvumas vertinamas remiantis Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijais, atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatų pokyčiais bei atsižvelgiant į kitų tyrimų išvadas;
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATNAUJINIMAS
6 straipsnis
Veiksmų plano įgyvendinimas
1. Veiksmų planas įgyvendinamas pagal priemonių planą (toliau – Priemonių planas). Priemonių plane numatomos Veiksmų plano įgyvendinimo priemonės, siekiami rezultatai, jų įvykdymo terminai, vykdytojai bei vertinimo kriterijai.
2. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių vykdytojai pagal kompetenciją yra teismai, teismų savivaldos institucijos, Administracija ir Mokymo centas.
3. Veiksmų plano įgyvendinimą ir Priemonių plano vykdymą koordinuoja centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas.
4. Priemonių plane numatyti priemonių vykdytojai atsako už jiems pavestų priemonių įvykdymą nustatytais terminais. Jei nurodomi keli priemonės vykdytojai, atsakingu vykdytoju ar priemonės įgyvendinimą koordinuojančiu vykdytoju, kuriam kiti vykdytojai padeda vykdyti priemonę, laikomas tas, kuris nurodytas pirmas priemonės vykdytojų sąraše.
5. Įgyvendinant priemones, bendradarbiaujama su kitomis įstaigomis, struktūriniais padaliniais ir juose dirbančiais asmenimis, vykdančiais korupcijos prevenciją ir kontrolę. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, pasiūlymų teikimą, reagavimą į gautus pasiūlymus, veiksmų derinimą, metodinės pagalbos teikimą, kitus veiksmus, būtinus korupcijos prevencijai vykdyti. Bendradarbiavimas grindžiamas teisėtumo, sąžiningumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, viešumo ir konfidencialumo derinimo principais.
7 straipsnis
Veiksmų plano stebėsena ir atskaitomybė
1. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo stebėseną atlieka centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas ir teismų sistemos institucijų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai.
2. Apie Priemonių plane numatytos priemonės įvykdymą priemonės vykdytojas informuoja už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą, kuris nedelsdamas el. paštu informaciją pateikia centriniam už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui.
3. Informacija apie tęstinio pobūdžio priemonės vykdymą centriniam už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui teikiama kas ketvirtį. Informacija apie tęstinio pobūdžio priemonės vykdymą centriniam už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui gali būti teikiama ir dažniau, šiam tokios informacijos pareikalavus.
4. Centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas kiekvienais metais atlieka Priemonių plano įgyvendinimo vertinimą, kuriame pasisako apie įvykdytas Priemonių plano priemones bei kliūtis, dėl kurių nėra ar nebus laiku įvykdytos tam tikros priemonės.
5. Priemonių plano įgyvendinimo už praėjusius kalendorinius metus vertinimo ataskaita iki kovo 1 d. pateikiama Teisėjų tarybai bei Administracijos Vidaus audito skyriui.
8 straipsnis
Veiksmų plano ir (ar) Priemonių plano peržiūrėjimas ir atnaujinimas
1. Kiekvienais metais Veiksmų planas peržiūrimas ir, prireikus, koreguojamas, pildomas. Priemonių planas tvirtinamas kasmet ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Prireikus Veiksmų planas ir Priemonių planas gali būti peržiūrimi ir tikslinami dažniau, nei kartą per metus.
2. Veiksmų planas bei Priemonių planas peržiūrimi, keičiami ir (ar) papildomi, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programoje numatytas priemones (kurios Priemonių plane gali būti tikslinamos ar papildomos, jų vykdymas detalizuojamas, numatant atskiras priemones ir pan.), korupcijos rizikos analizės metu gautus duomenis, vidaus audito rekomendacijas, esamą korupcijos prevencijos praktiką, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir rekomendacijas, nustatytus korupcijos faktus. Į Priemonių planą turi būti įtraukiamos ir priemonės, skirtos mažinti korupcijos riziką veiklos srityse, kuriose, atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą, nustatyta, kad egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.
3. Teismai, teismų savivaldos institucijos, Administracija ir Mokymo centas siūlymus dėl Veiksmų plano bei Priemonių plano keitimo ir (ar) papildymo teikia centriniam už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui.
4. Centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas gautas pastabas ir siūlymus dėl Veiksmų plano nuostatų bei Priemonių plano pakeitimo ar tobulinimo išnagrinėja ir, priklausomai nuo pateiktų siūlymų ir pastabų įvertinimo, imasi atitinkamų veiksmų (parengia Veiksmų plano pakeitimo projektą, siūlo į Priemonių planą įtraukti naujas priemones, parengia, derina teisės aktų projektus ir pan.).
5. Visuomenė ir suinteresuoti subjektai taip pat turi teisę teikti siūlymus dėl Veiksmų plano nuostatų atnaujinimo per visą Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį. Šie siūlymai teikiami ir nagrinėjami šio straipsnio 3–4 dalyse nustatyta tvarka.
9 straipsnis
Veiksmų plano įgyvendinimo šaltiniai
1. Priemonių plane numatytos ir finansavimo reikalaujančios priemonės yra įgyvendinamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Už reikalingų lėšų planavimą pagal kompetenciją atsako atitinkami Priemonių plane nurodyti subjektai.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11 straipsnis
Veiksmų plano viešinimas
1. Su Veiksmų planu supažindinami visi už Veiksmų plano įgyvendinimą bei Priemonių plane numatytų priemonių vykdymą atsakingi subjektai.
Šakinio Lietuvos teismų sistemos
korupcijos prevencijos veiksmų plano
2022–2025 metams priedas
VEIKSMŲ PLANO VEIKSMINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ SIEKIAMOS REIKŠMĖS 2025 METAIS
| Vertinimo kriterijus |
Kriterijaus reikšmės |
||
| 2021 m. |
2025 m. |
||
| VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS – KURTI KORUPCIJAI IR BET KOKIO POBŪDŽIO NETEISĖTAI ĮTAKAI ATSPARIĄ TEISMŲ SISTEMĄ, ŠALINTI KORUPCIJOS RIZIKOS TEISMŲ SISTEMOJE GRĖSMES. |
|||
| 1 uždavinys – antikorupcinio sąmoningumo teismų sistemoje didinimas. |
|||
| Teismų sistemos atstovų, žinančių apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones, dalis. |
– |
10 proc. didesnis nei nustatytas 2022 m., atlikus tolerancijos korupcijai tyrimą |
|
| Pranešimų apie galimus skaidrumo reikalavimų pažeidimus teismų sistemoje skaičius. |
0 |
25 proc. išaugęs (lyginant su 2021 m.) pranešimų apie galimus skaidrumo reikalavimų pažeidimus teismų sistemoje skaičius |
|
| 2 uždavinys – veiklos skaidrumo ir atvirumo užtikrinimas. |
|||
| Gyventojų, manančių, kad teismai yra korumpuoti, dalis. |
38 proc.[3] |
28 proc. |
|
| Gyventojų, teismų veiklą vertinančių gerai ir labai gerai, dalis. |
44 proc.[4] |
50 proc. |
|
| 3 uždavinys – korupcijos prevencijos veiklos koordinavimas. |
|||
| Priemonių, numatytų Veiksmų plano priemonių planuose, įgyvendinimas. |
– |
Įgyvendinta ne mažiau kaip 90 proc. numatytų priemonių |
|
| Antikorupciniu požiūriu įvertintų norminių teisės aktų projektų skaičiaus santykis su visų priimtų norminių teisės aktų projektų skaičiumi. |
- |
10 proc. daugiau antikorupciniu požiūriu įvertintų Administracijos ir Teisėjų tarybos priimtų teisės aktų projektų, nei nustatyta 2022 m. |
|
PATVIRTINTA
Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 25 d.
nutarimu Nr. 13P-46-(7.1.2.)
ŠAKINIO LIETUVOS TEISMŲ SISTEMOS KOVOS SU KORUPCIJA VEIKSMŲ PLANO 2022–2025 METAMS
ĮGYVENDINIMO 2022–2023 METAMS
PRIEMONIŲ PLANAS
Vartojami trumpiniai:
2. CS – Centrinis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visoje teismų sistemoje atsakingas subjektas;
13. TVS – Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos skyrius.
| Nr. |
Priemonės/veiklos |
Įgyvendinimo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
Įgyvendinimo vertinimo kriterijai |
| VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS – KURTI KORUPCIJAI IR BET KOKIO POBŪDŽIO NETEISĖTAI ĮTAKAI ATSPARIĄ TEISMŲ SISTEMĄ, ŠALINTI KORUPCIJOS RIZIKOS TEISMŲ SISTEMOJE GRĖSMES. |
||||
| 1 uždavinys – antikorupcinio sąmoningumo teismų sistemoje didinimas. |
||||
| 1. |
Atlikti išsamų anoniminį teisėjų ir teismų darbuotojų (ne)tolerancijos korupcijai tyrimą. |
2022-12-31 |
CS, TT vadovybė, TT Komunikacijos komitetas, KS |
Atliktas (ne)tolerancijos korupcijai teismuose tyrimas, kurio apibendrinimu identifikuotos spęstinos vidinės teismų problemos korupcijos prevencijos srityje. |
| 2. |
Patvirtinti teismų sistemos antikorupcinio elgesio kodeksą. |
2022-07-01 |
TT, CS |
Patvirtintas teismų sistemos antikorupcinio elgesio kodeksas – teismų sistemoje taikomas vieningas antikorupcinio elgesio standartas. |
| 3. |
Patvirtinti rekomendacijas dėl teismų sistemos dovanų politikos. |
2022-12-31 |
TT, CS, AS |
Patvirtintos rekomendacijos dėl teismų sistemoje taikomos nulinės dovanų politikos. |
| 4. |
Didinti teismų sistemos darbuotojų sąmoningumą apie pranešimų, susijusių su pastebėtais galimai neteisėtais veiksmais, pateikimo svarbą, priminti apie galimybes anonimiškai naudoti vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą teismuose. |
2022-12-31 |
CS, KS, NTA direktoriaus įsakymu paskirtas kompetentingas subjektas, administruojantis vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, nagrinėjantis juo gautą informaciją apie pažeidimus
|
Atlikta vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo tikslo ir naudos kampanija. |
| 5. |
Organizuoti teismų sistemos darbuotojų mokymus korupcijos prevencijos srityje.
|
2022-12-31 |
Teismų pirmininkai ar jų įgalioti asmenys, NTA, MC direktoriai, MTBS
|
Visose teismų sistemos institucijose keliamos darbuotojų kompetencijos korupcijos prevencijos srityje. |
| 6. |
Organizuoti teismų sistemos darbuotojų mokymus viešų ir privačių interesų derinimo srityje.
|
2022-12-31 |
MTBS |
Visose teismų sistemos institucijose keliamos darbuotojų kompetencijos viešų ir privačių interesų derinimo srityje. |
| 7. |
Organizuoti teismų vadovų mokymus organizacinės kultūros, lyderystės temomis. |
2023-12-31 |
TT Mokymų ir tarptautinių ryšių komitetas, PV
|
Organizuoti ne mažiau kaip 1 mokymus per metus visiems teismų vadovams. |
| 8. |
Priminti teismų sistemos darbuotojams pareigą deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. |
nuolat |
Teismų pirmininkai ar jų įgalioti asmenys, NTA, MC direktorius ar jo įgaliotas asmuo, CS
|
Teismų sistemos darbuotojams kas ketvirtį el. laišku primenama apie pareigą deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. |
| 9. |
Vykdyti teismų, NTA darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo stebėseną, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, bei įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą. |
nuolat |
Teismų pirmininkai ar jų įgalioti asmenys, NTA direktorius ar jo įgaliotas asmuo, CS |
Užtikrinta privačių interesų deklaracijų pateikimo ir nusišalinimo instituto taikymo kontrolė. |
| 10. |
Inicijuoti Antikorupcijos dienai skirtus renginius. |
2022 m. gruodžio mėn. |
KS, CS, teismų komunikacijos specialistai |
Pasirinkta forma organizuoti renginiai korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais, apžvelgiant korupcijos prevencijos veiklos rezultatus.
|
| 2 uždavinys – veiklos skaidrumo ir atvirumo užtikrinimas. |
||||
| 11. |
Siekti visuomenės atstovų įtraukimo į teisminės valdžios vykdomos veiklos procesus. |
2022-12-31 |
TT, TT Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komitetas, NTA, CS
|
Bendradarbiauti su teisėkūros iniciatyvos teisę turinčiais subjektais dėl visuomenės atstovų įtraukimo į teisminės valdžios vykdomos veiklos procesus. |
| 12. |
Vystyti savanorių tinklą visuose teismuose. |
nuolat |
KS, TVS |
Užtikrinti, kad visuose teismuose, kuriuose būna didelis lankytojų srautas, būtų teismo savanoriai.
|
| 13. |
Tobulinti teisėjų atrankos ir vertinimo procesus. |
2022-12-31 |
AS, PV, TRAS |
Parengtas teisėjo asmeninių ir profesinių kompetencijų modelis: nustatyti aiškūs teisėjų atrankos ir vertinimo kriterijai bei teisėjų asmeninių būdo ir pažintinių savybių įvertinimo metodika.
|
| 14. |
Sukurti elektroninį teisėjų ir pretendentų duomenų valdymo įrankį. |
2023-06-30 |
AS, PV, ITS |
Įdiegtas teisėjų ir pretendentų į teisėjus atrankos ir vertinimo el. įrankis, kurį naudojant bus efektyviau tvarkomi teisėjų ir pretendentų į teisėjus duomenys, užtikrinama duomenų apsauga, informacijos atsekamumas bei panaudojimo tęstinumas.
|
| 15. |
Kelti teismo proceso vedimo kokybę. |
2023-06-30 |
TVS, PV |
Sukurtos ir įdiegtos visuotinai teismų sistemoje taikomos efektyvios teismo proceso vedimo metodinės priemonės, taip užtikrinant spartesnį teismo procesą, trumpesnę bylos nagrinėjimo trukmę, efektyvesnį teisės į teisingumą įgyvendinimą. Esant poreikiui, parengti teismo proceso vedimą reglamentuojančių visų lygių teisės aktų ir (ar) jų pakeitimų projektai.
|
| 16. |
Vykdyti iš teismų veiklos gaunamų žyminio mokesčio pajamų apskaitą. |
nuolat |
Teismų pirmininkai ar jų įgalioti asmenys, NTA |
Teismų pirmininkai užtikrina žyminio mokesčio apskaitai reikalingos informacijos fiksavimą LITEKO ir iš teismų veiklos gaunamų žyminio mokesčio pajamų apskaitą.
|
| 17. |
Parengti priemones teismų skiriamų baudų apskaitai. |
2022-12-31 |
TT, TRAS, FBS, ITS, CS |
Parengtas iš teismų skiriamų baudų gaunamų pajamų apskaitos modelis bei numatyti techniniai sprendimai jam realizuoti.
|
| 18.
|
Tobulinti bylų paskirstymo teismuose procesą pagal 2019 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos rizikos analizėje pateiktas rekomendacijas. |
2022-12-31 |
TT, ITS, TVS |
Išplėstos LITEKO Bylų paskirstymo modulio techninės galimybės; Užtikrinta, kad bylų paskirstymo procedūros atlikimas naudojantis Bylų paskirstymo moduliu būtų vykdomas, kiek tai įmanoma technologiškai, privalomųjų žingsnių principu; Patobulinta teisėjams tenkančio krūvio bylų paskirstymo procese apskaičiavimo tvarka ir formulės, atsižvelgiant į jiems paskirtų bylų sudėtingumą ir skaičių per tam tikrą periodą, posėdžių planavimą, kitus aspektus, turinčius įtakos teisėjų darbo krūvio tolygumui užtikrinti; Pritaikytos Bylų paskirstymo modulio funkcijos skirstant bylas apeliacinės ir kasacinės instancijų procesų metu; Užtikrintas teisėjų kolegijų sudarymo atsitiktinumas, kad kolegijų generavimo procedūros nebūtų nuspėjamos visuose teismuose; Pritaikytos Bylų paskirstymo modulio techninės galimybės sudarant atrankos kolegijas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; Parengtas Bylų paskirstymo modulio naudotojo vadovas; Užtikrintas funkcijų atskyrimas ir veiksminga išorės bei vidaus kontrolė.
|
| 19. |
Bendradarbiauti su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, rengiant metodines rekomendacijas teisėjams ir teisėjų padėjėjams bei teismų darbuotojams dėl interesų konfliktų valdymo.
|
2022-06-31 |
TT, AS, CS |
Teismų bendruomenei (teisėjams, teisėjų padėjėjams, teismų darbuotojams) pristatytos metodinės interesų konfliktų valdymo rekomendacijos, parengtos bendradarbiaujant su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. |
| 20. |
Didinti teismų aptarnavimo kokybę ir teismų atstovų kompetencijas. |
2022-12-31 |
TVS, AS, PV |
Parengtas su teismo vadovų kompetencijų modeliu susietas korupcijos prevencijos kontrolės mechanizmas, t. y. parengtas vadovų kompetencijų, skirtų užtikrinti korupcijai nepakančią aplinką teisme, stiprinimo planas.
|
| 21. |
Didinti teisėjų (teisėjų žiniasklaidai) komunikacijos kompetencijas. |
2022-12-31 |
TT Mokymų ir tarptautinių ryšių komitetas, Komunikacijos komitetas, MTBS, KS, PV
|
Per metus suorganizuoti bent 2 įvadiniai viešo kalbėjimo mokymai teisėjams. |
| 22. |
Viešinti teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų darbotvarkes.
|
nuolat |
Teismų pirmininkai, teismų komunikacijos specialistai |
Kiekvieno teismo interneto svetainėje skelbiamos teismo pirmininko, teismo pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų darbotvarkės. |
| 23. |
Vykdyti teisinio švietimo renginius/diskusijas, susitikimus ir pan. su žiniasklaidos, visuomenės atstovais. |
2023-12-31 |
TT, teismų pirmininkai, KS, teismų komunikacijos specialistai, PV |
Per metus suorganizuoti bent 2 informacinio-edukacinio pobūdžio renginiai skirtingoms tikslinėms visuomenės auditorijoms, siekiant supažindinti su teismų veikla ir didinti visuomenės žinias apie teismų veiklą, stiprinti teismų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.
|
| 24. |
Vykdyti nuoseklią komunikaciją NTA ir teismų sistemos socialiniuose tinkluose.
|
nuolat |
KS, teismų komunikacijos specialistai |
Skelbiamos teismų sistemos aktualijos NTA ir teismų sistemos socialiniuose tinkluose (Facebook, Linkedin, Instagram), stiprinant teismų bendruomenės atvirumą. |
| 25. |
Inicijuoti visuomenės nuomonės tyrimus apie teismų veiklą.
|
2022-12-31 |
KS, teismų komunikacijos specialistai |
Stebimas visuomenės teismų veiklos įvairiais aspektais vertinimas, nustatomos tobulintinos veiklos sritys, procesai. |
| 26. |
Stiprinti TT bendradarbiavimą su teismais. |
2022-12-31 |
TT, teismų pirmininkai, KS, teismų komunikacijos specialistai
|
Per metus organizuoti ne mažiau kaip 3 išvažiuojamieji TT atstovų susitikimai su teismų bendruomene. |
| 27. |
Inicijuoti teismų atstovų dalyvavimą radijo ir televizijos laidose, publikacijas žiniasklaidoje teismų veiklos temomis.
|
nuolat |
KS, teismų komunikacijos specialistai |
Inicijuota ir dalyvauta ne mažiau kaip 20 radijo ir televizijos laidų / parengta publikacijų per metus. |
| 28. |
Vykdyti viešas TT posėdžių transliacijas.
|
nuolat |
ITS |
Tiesiogiai transliuoti visi vieši TT posėdžiai. |
| 29. |
Viešinti nustatytus korupcinio pobūdžio pažeidimus teismų sistemoje ir jų tyrimo rezultatus.
|
nuolat |
CS, KS, teismų komunikacijos specialistai |
Skelbiama informacija apie nustatytus netoleruojamus neteisėto poveikio teismų sistemai atvejus bei jų padarinius. |
| 30. |
Stiprinti teisėjų etikos standartų sklaidą. |
2023-12-31 |
Teisėjų etikos ir drausmės komisija, AS, KS
|
Atnaujintas teisėjų etikos kodekso praktinis vadovas. |
| 31. |
Išnagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus, pareiškimus ir kt.), susijusius su korupcijos pasireiškimo tikimybe.
|
nuolat |
Teismų pirmininkai ar jų įgalioti asmenys, CS, TT, NTA, MC direktorius |
Laiku ir tinkamai reaguota į fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus, pareiškimus ir kt.), susijusius su korupcijos pasireiškimo tikimybe teisme. Nustačius poreikį, pateikti pasiūlymai bei sprendimo būdai ir (ar) patobulinti teisės aktai. |
| 3 uždavinys – korupcijos prevencijos veiklos koordinavimas. |
||||
| 32. |
Parengti neteisėto poveikio rizikų valdymo metodiką. |
2022-12-31 |
TT, TT Komunikacijos komitetas, CS, KS
|
Parengta neteisėto poveikio rizikų valdymo metodika. |
| 33. |
Teikti metodinę pagalbą teismams korupcijai atsparios aplinkos kūrimo srityje. |
nuolat |
CS |
Esant poreikiui teismams teikiamos konsultacijos ir rengiamos metodinės priemonės korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais. |
| 34. |
Sukurti antikorupcinio NTA, TT ir teismų norminių teisės aktų projektų vertinimo kontrolės mechanizmą. |
2022-12-31 |
TT, NTA, CS |
Patvirtinta NTA, TT ir teismų norminių teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo vykdymo kontrolės tvarka, užtikrinanti atliekamo NTA ir TT rengiamų norminių teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo stebėseną. |
| 35. |
Užtikrinti atsparumo korupcijai lygio nustatymo atlikimą. |
2023-12-31 |
Teismų pirmininkai ar jų įgalioti asmenys, CS
|
Kartą per metus atliktas teismų sistemos institucijų atsparumo korupcijai lygio nustatymas. |
| 36. |
Įvertinti antikorupcinės vadybos sistemos LST ISO 37001:2017 diegimo teismų sistemoje tikslingumą. |
2023-12-31 |
TT, CS, NTA |
Remiantis atlikta tarptautinio korupcijos valdymo standarto diegimo teismų sistemoje kaštų ir naudos analize, priimtas sprendimas dėl standartų diegimo teismų sistemoje. |