KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL BENDRADARBIAVIMO TARP ATSAKINGŲ INSTITUCIJŲ TEIKIANT PAGALBĄ ŠEIMOMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2017 m. balandžio 27 d. Nr. TS-121
Kupiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-464/1V-495 „Dėl Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kupiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Bendradarbiavimo tarp atsakingų institucijų teikiant pagalbą šeimoms tvarkos aprašą (pridedama).
2. Apie šį sprendimą paskelbti vietinėje spaudoje, o visą sprendimą – Savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre.
PATVIRTINTA
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos
2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-121
BENDRADARBIAVIMO TARP ATSAKINGŲ INSTITUCIJŲ TEIKIANT PAGALBĄ ŠEIMOMS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendradarbiavimo tarp atsakingų institucijų teikiant pagalbą šeimoms tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato tarpinstitucinės komandos dalyvius, teikiančius pagalbą socialinės rizikos, stebimoms šeimoms, įskaitant ir besilaukiančias vaikų (toliau – šeimos), darbo organizavimą, socialinės rizikos prevenciją, vaiko paėmimo, socialinio darbo ir kitų institucijų darbo su šeimomis specifiką.
2. Šio Tvarkos aprašo tikslas – stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, organizuoti bendrą komandos veiklą ir derinti bendrus veiksmus tarpusavyje, vienyti individualias pastangas, plėtoti socialinius bendradarbiavimo ir pagalbos santykius siekiant stiprinti šeimų atsakomybę, gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo šeimos problemas bei padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Bendradarbiavimas – tai komandų, sudarytų iš skirtingų institucijų atstovų, derinančių veiksmus tarpusavyje ir siekiančių bendro tikslo, veikla.
4. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo veikloje yra labai svarbi kiekvieno pagalbos teikėjo atsakomybė, būtina, kad vienos institucijos gerai išmanytų kitų institucijų darbą. Norint efektyviai dirbti ir būti kartu būtina žinoti ir derinti bendradarbiaujančiųjų skirtingus interesus siekiant bendro tikslo.
5. Pagalbos turinys konkrečiai šeimai priklauso nuo individualaus šeimos pagalbos poreikio ir rizikos lygio šeimoje. Šeimos rizikos lygio įvertinimo kriterijus ir tvarką nustato Kupiškio socialinių paslaugų centro direktorius.
II SKYRIUS
TARPINSTITUCINĖS KOMANDOS DALYVIAI, TEIKIANTYS PAGALBĄ ŠEIMOMS.
BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS
8. Savivaldybės teritorijos lygmeniu veikia tarpinstitucinė komanda (toliau – Savivaldybės tarpinstitucinė komanda), kuriai vadovauja Savivaldybės meras.
9. Seniūnijos tarpinstitucinei komandai vadovauja seniūnas, jo nesant – seniūną pavaduojantis darbuotojas.
10. Kupiškio miesto tarpinstitucinei komandai vadovauja Kupiškio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas arba jo įgaliotas kitas darbuotojas.
11. Seniūnijos, Kupiškio miesto ir Savivaldybės tarpinstitucinės komandos sudėtį tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu.
12. Seniūnijos ir Kupiškio miesto tarpinstitucinių komandų posėdžiai vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Gavus informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, neatidėliotinos pagalbos šeimai reikalingumą ar kitas svarbias aplinkybes, posėdžiai organizuojami ne vėliau kaip kitą dieną nuo informacijos gavimo.
13. Seniūnijos tarpinstitucinės komandos narius į posėdį kviečia seniūnas, jo nesant – seniūną pavaduojantis darbuotojas. Kupiškio miesto tarpinstitucinės komandos narius į posėdį kviečia Kupiškio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas arba jo įgaliotas kitas darbuotojas.
14. Savivaldybės tarpinstitucinė komanda renkasi vieną kartą per ketvirtį (esant reikalui ir dažniau) į pasitarimus, kuriuose aptaria bendro darbo su šeimomis klausimus, kylančias problemas, organizuoja, planuoja ir teikia siūlymus dėl pagalbos šeimai, socialinės rizikos prevencijos priemonių, bendruomenių telkimo formų, sutaria dėl bendrų veiksmų organizuojant ir dirbant su šeimomis, apsikeitimo informacija tvarkos. Savivaldybės tarpinstitucinės grupės veikla derinama su Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, veikla.
15. Į seniūnijų, Kupiškio miesto ir Savivaldybės tarpinstitucinių komandų veiklą pagal šių komandų veikimo vietą įtraukiami šie komandos dalyviai:
15.1. Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistai (į Kupiškio miesto ir Savivaldybės tarpinstitucinę komandą);
15.4. socialinis darbuotojas, kuruojantis socialinių darbuotojų darbą su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais;
15.11. VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorius ar jį pavaduojantis darbuotojas;
16. Seniūnijos ir Kupiškio miesto tarpinstitucinės komandos aptaria ir planuoja šeimoms pagalbos priemones seniūnijoje ir Kupiškio mieste, prireikus aptaria konkrečių šeimų situacijas ir teikia siūlymus VTAS ir (ar) Kupiškio socialinių paslaugų centrui dėl pagalbos konkrečiai šeimai teikimo, teikia pasiūlymus Savivaldybės tarpinstitucinei komandai ar Savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai organizavimo ir teikimo tobulinimo.
17. Savivaldybėje veikia Administracijos direktorius įsakymu patvirtinta mobili tarpinstitucinė profesionalių specialistų komanda (toliau – mobili komanda), kuri:
17.1. įvykus krizei vyksta į bendruomenę, ar šeimą ir suteikia neatidėliotiną kompleksišką pagalbą bendruomenei, vaikui, šeimai, išgyvenančiai krizę, jų gyvenamojoje aplinkoje;
18. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, į mobilias komandas įtrauktiems darbuotojams nustatomas kitoks darbo laikas negu nustatyta darbo savaitės norma, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus.
III SKYRIUS
SOCIALINĖS RIZIKOS PREVENCIJA
19. Siekiant identifikuoti socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos šeimoms poreikį Savivaldybėje, seniūnijų socialiniai darbuotojai ir Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, dirbantys Kupiškio miesto teritorijoje, kiekvieną ketvirtį įvertina, su kokiais sunkumais susiduria Savivaldybėje gyvenantys nepilnamečiai vaikai, prioritetą skiriant vaikams, nelankantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigų, augantiems ekonominius nepriteklius patiriančiose šeimose (šeima gauna socialinę pašalpą, paramą maisto produktais), šeimose, kurios patekusios į krizę (tėvų nedarbas, žalingi įpročiai, netektys, skyrybos); šeimose, kurių vienas iš tėvų uždarbiauja užsienyje, nuteistas kalėti; šeimose, kurių vienas iš tėvų serga psichikos liga, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; vaikams, augantiems fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai, ar kita. Išvados ir siūlymai aptariami Kupiškio miesto tarpinstitucinės komandos ar seniūnijų tarpinstitucinių komandų posėdžiuose.
20. Seniūnai bendradarbiauja su seniūnaičiais, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos gyventojais, bendruomenių pirmininkais, telkia ir skatina bendruomenes dirbti su šeimomis ir vaikais, tarpininkauja, bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir inicijuoja šeimų ir vaikų dalyvavimą švietimo įstaigų edukaciniuose, kultūriniuose renginiuose, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas buitines sąlygas ir pan.
21. Savivaldybėje šeimoms, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas, sudaromos galimybės dalyvauti Tėvystės ugdymo ir stiprinimo programoje, kitose šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse.
22. Jeigu teikiant prevencines priemones 6 mėn. nustatoma, kad prevencijos priemonių šeimai nepakanka, socialinis darbuotojas, dirbantis su stebima šeima, informuoja Kupiškio miesto ar seniūnijos tarpinstitucinės komandos vadovą ir inicijuoja šeimos gyvenamojoje vietoje pasitarimą, kuriame kviečiami dalyvauti tarpinstitucinių komandų nariai ir sprendžiama dėl šeimos įtraukimo į socialinės rizikos, auginančių vaikus, apskaitą.
IV SKYRIUS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
23. Su šeima socialinį darbą dirba ir socialinę priežiūrą šeimai teikia socialinis darbuotojas. Teikiant šeimai socialinę priežiūrą, socialinių darbuotojų darbą gali papildyti socialinių darbuotojų padėjėjų veikla.
24. Socialinis darbas su šeima dirbamas tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo su šeima pagrindu. Socialinis darbuotojas, teikdamas socialinę priežiūrą, su šeima sudaro rašytinį susitarimą dėl bendros veiklos siekiant pokyčių šeimoje. Socialinis darbuotojas yra šeimos pagalbininkas pastarajai apsisprendžiant dėl šeimos gerovės, tačiau nėra atsakingas už šeimos pasirinktą gyvenimo būdą ir jos sprendimus bei šių sprendimų pasekmes.
25. Socialiniai darbuotojai socialinį darbą dirba lankydamiesi šeimose. Apsilankant pirmą kartą, šeimoje lankosi socialinis darbuotojas kartu su kitu tarpinstitucinės komandos nariu – seniūnu arba seniūnijos socialiniu darbuotoju. Po 17 val., savaitgalį ar švenčių dienomis socialiniai darbuotojai į šeimas vyksta kartu su policijos pareigūnu ar seniūnu, šeimoje esant smurto rizikai – su policijos pareigūnu.
26. Socialinis darbuotojas į pagalbą pasitelkia ugdymo įstaigos socialinį pedagogą, kai vaikas nesimoko pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, nesistemingai lanko mokyklą, kartu su socialiniu pedagogu lankosi šeimose.
27. Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos dirbant su šeima:
27.1. tirti šeimų socialinę situaciją, vertinti konkrečios pagalbos šeimai poreikį ir numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
27.3. vadovaujantis žmogiškosiomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio supratimo ir sutarimo principais, planuoti pagalbą šeimai;
27.4. siūlyti šeimai socialinių problemų sprendimo alternatyvas, kartu su šeima analizuoti situaciją, teikti reikalingą informaciją, žinias;
27.5. tarpininkauti šeimai dėl kitų pagalbos priemonių (pavyzdžiui, psichologinės pagalbos, psichosocialinės pagalbos krizių centre ar pagalbos šeimai tarnyboje, paslaugų vaikų dienos centre, piniginės socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių, SPC kompleksiškai teikiamos pagalbos);
27.7. dirbti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruotis visuomenėje;
27.8. ugdyti ir palaikyti šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, suaugusių šeimos narių gebėjimus pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus, taip pat padėti šeimai sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai;
27.10. teikti išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų ar nepasiektų rezultatų, to priežasčių ir motyvų. Informacija apie šeimai teikiamą socialinę pagalbą ir pokyčius šeimoje teikiama VTAS (planinė informacija apie šeimą VTAS teikiama ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius).
28. Kai šeima sistemingai, 3 kartus iš eilės, atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, ignoruoja socialinio darbuotojo pastangas susitarti dėl pagalbos šeimai teikimo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus), kai nesilaiko VTAS įpareigojimų lankyti pozityviosios tėvystės mokymus ar pan.), socialinis darbuotojas apie tai informuoja savo darbdavį, VTAS ir seniūnijos ar miesto tarpinstitucinės komandos vadovą, kuris inicijuoja komandos pasitarimą.
29. Socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, pavaldūs Kupiškio socialinių paslaugų centrui. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, socialiniams darbuotojams turi būti nustatomas kitoks darbo laikas negu nustatyta darbo savaitės norma, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal Darbo kodekso reikalavimus. Tokiu atveju Kupiškio socialinių paslaugų centro direktorius parengia įsakymą dėl socialinių darbuotojų darbo laiko pakeitimo ir raštu kreipiasi į policijos komisariatą su prašymu skirti policijos pareigūnus kartu su socialiniais darbuotojais vykti į šeimas arba raštu kreipiasi į seniūnus kartu su socialiniais darbuotojais vykti į šeimas.
30. Teikdami šeimoms socialinę priežiūrą, socialiniai darbuotojai tarpininkauja dėl psichologinės pagalbos šeimoms teikimo.
31. Kiekvienas socialinis darbuotojas, VTAS specialistas, kuris lankosi šeimose, mobilių komandų narys turi būti aprūpintas saugos darbe, mobiliojo ryšio priemonėmis, kitomis būtinomis darbo priemonėmis, transporto priemonėmis arba jam turi būti kompensuojamos kelionių, lankant šeimas, išlaidos. Taip pat socialiniams darbuotojams sudaromos sąlygos dalyvauti supervizijose.
32. Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja Kupiškio socialinių paslaugų centras, taip pat pasitelkiami kiti pagal kompetenciją savivaldybių administracijų padaliniai, kitos įstaigos, jei reikia – nepriklausomi ekspertai ir kt. Socialiniai darbuotojai periodiškai kartu su vadovais aptaria darbo grafikus, kylančias problemas. Socialiniai darbuotojai turi turėti galimybę keistis patirtimi ir gauti metodinę pagalbą. Vienas iš socialinių darbuotojų teikia šeimoms socialinę priežiūrą ir koordinuoja bendrą socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, veiklą.
33. Socialinė priežiūra derinama su nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių organizuojamomis pagalbos šeimai formomis – šeimai suteikiama galimybė ištikus krizei gauti Kupiškio rajono savivaldybės psichologinių krizių valdymo grupės pagalbą, gauti pagalbą Krizių centre, gauti psichologo pagalbą, socialines išmokas, gydytis nuo priklausomybių, dalyvauti pozityviosios tėvystės, visuomenės sveikatos stiprinimo, smurtinį elgesį keičiančiose, smurto prevencijos priemonių bei kitose programose, vaikui lankyti dienos centrą ir pan. Sveikatos priežiūros įstaigos, SPC, švietimo įstaigos, policijos komisariatas, darbo birža, seniūnai, prireikus ir Kupiškio socialinių paslaugų centrui paprašius, pagal kompetenciją ir galimybes teikia informaciją socialiniams darbuotojams dėl galimybių šeimai gauti pagalbą, kartu su seniūnijos ar Kupiškio miesto tarpinstitucinės komandos nariais planuoja bei teikia pagalbą šeimai. Socialiniai darbuotojai, tarpininkaujantys šeimai dėl pagalbos jiems teikimo, sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose gali būti aptarnaujami pirmumo tvarka.
V SKYRIUS
VAIKO PAĖMIMAS IŠ ŠEIMOS AR KITOS JAM NESAUGIOS APLINKOS, VAIKO ATVEJO PERŽIŪRA, PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI PLANAVIMAS
34. Vietos gyventojai, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja VTAS ir (ar) policiją.
35. VTAS, gavęs informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir bendradarbiaudamas su seniūnija, socialiniais darbuotojais, mobilia komanda ir (ar) policija, nedelsdamas vyksta į vaiko buvimo vietą įvertinti situacijos. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, VTAS skubiai vykdo vaiko paėmimą iš šeimos. Po 17 val., savaitgalį ar švenčių dienomis policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, vyksta į šeimą, informuoja VTAS ir esant pagrindams paima vaiką iš nesaugios aplinkos. Socialiniam darbuotojui, teikiančiam socialinę priežiūrą konkrečiai šeimai, nerekomenduojama dalyvauti paimant vaiką.
36. Siekiant vykdyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo kontrolę, VTAS specialistams turi būti nustatomas kitoks darbo laikas esant konkrečiam poreikiui, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal Darbo kodekso reikalavimus.
37. Vaikas iš šeimos ar kitos jam nesaugios aplinkos paimamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais.
38. VTAS, įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo sveikatai ir gyvybei arba esant socialinei rizikai, skubiai, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įtarimų atsiradimo ar fakto nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar vaikas paimtas iš šeimos ar ne, organizuoja pirminę vaiko atvejo peržiūrą, į kurią kviečiami vaikas, jei tai neprieštarauja jo interesams, vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą, specialistai, nurodyti Tvarkos aprašo 16 punkte ir galintys suteikti informacijos apie vaiką, jo tėvus ar atstovus pagal įstatymą.
39. Vaiko atvejo peržiūros metu detaliai išnagrinėjama visa specialistų, mobilios komandos turima informacija apie vaiką ir jo šeimą, pirminis pagalbos šeimai poreikis ir vaiko galimybės gyventi šeimoje.
40. Vaiko atvejo peržiūros metu turi būti išklausoma vaiko nuomonė, jei jis geba ją išreikšti. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti vaiko atvejo peržiūroje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta VTAS specialistų ir vaiko atvejo peržiūros metu įvertinta.
41. Vaiko atvejo peržiūros metu, paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, kai vaikas paimtas iš šeimos, apie tai tą pačią dieną informuojamas Socialinės paramos skyrius, kuris tą pačią dieną parengia sprendimą dėl socialinių paslaugų šeimai skyrimo. Šeimai paskiriamas socialinis darbuotojas (šeimai, įtrauktai į socialinės rizikos šeimų apskaitą – Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas, dirbantis su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais, neįtrauktai į socialinės rizikos šeimų apskaitą – seniūnijos ar miesto teritorijoje dirbantis Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas) ir nedelsiant sudaromas bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas – šeimai būtinų veiksmų ir priemonių bei socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos bei kitų paslaugų visuma, kuria bus siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą. Vaiko atvejo peržiūros metu aptariant ir numatant minėtus veiksmus bei priemones, nusprendžiama dėl konkrečių veiksmų ir priemonių bei kaip šeimai jie bus organizuojami, nustatomos konkrečius veiksmus ir priemones teiksiančios institucijos ar įstaigos, jų veiksmai ir atsakomybė, teikimo tvarka ir terminai, atsižvelgiant į individualius šeimos poreikius ir vaiko tėvų ar atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.
42. Bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas terminuotai. Rekomenduojama jį sudaryti ne trumpiau kaip 1 mėnesiui ir ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo šio plano sudarymo dienos.
43. Bendrą detalų pagalbos vaikui ir šeimai planą, pagal vaiko peržiūros metu sutartus veiksmus ir priemones socialinio darbuotojo atliktą detalų pagalbos šeimai poreikio įvertinimą, per 3 darbo dienas Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas, dirbantis su socialinės rizikos šeima ir vaikais, parengia kartu su institucijomis ar įstaigomis, įtrauktomis į vaiko atvejo peržiūrą. Bendrame pagalbos vaikui ir šeimai plane numatytus veiksmus ir priemones socialinis darbuotojas aptaria su šeima. Pagalbos vaikui ir šeimai plano formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
44. Teikiant pagalbą šeimai, pirminės vaiko atvejo peržiūros metu nustatytu laiku VTAS inicijuoja pakartotinę vaiko atvejo peržiūrą, per kurią išklausoma vaiko nuomonė, jei jis geba ją išreikšti, vaiko tėvų ar atstovų pagal įstatymą nuomonė apie gautą pagalbą, bendruomenės atstovų nuomonė, įvertinamas tėvų ar atstovų pagal įstatymą duotų, prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, specialistų, dalyvaujančių teikiant pagalbą šeimai, išvados ir pan. Pakartotinės vaiko atvejo peržiūros metu aptariamas bendrame pagalbos vaikui ir šeimai plane numatytų veiksmų ir priemonių efektyvumas. Prireikus bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas koreguojamas, rizikos lygis įvertinamas iš naujo ir pagalbos teikimas pratęsiamas iki kitos vaiko atvejo peržiūros. Vaiko atvejo peržiūros organizuojamos, bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas ir tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
45. Jei teikiant pagalbą šeimai, šeima per bendrame pagalbos vaikui ir šeimai plane ir (ar) pakoreguotame bendrame plane pagalbos vaikui ir šeimai plane nustatytą laikotarpį nepakeitė savo elgesio su vaiku ir pakartotinės vaiko atvejo peržiūros dalyviai nustato, kad išlieka realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei, VTAS inicijuoja vaiko globos (rūpybos) nustatymą.
46. Tais atvejais, kai pakartotinės atvejo peržiūros metu paaiškėja, kad pagalba šeimai buvo veiksminga, tėvai tinkamai rūpinasi vaiku ir užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą, dėl to visiškai išnyksta grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei socialinė rizika, bendro pagalbos vaikui ir šeimai plano vykdymas nutraukiamas, prireikus šeimai pasiūlomos tik socialinės rizikos prevencijos priemonės.
VI SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA DIRBANT SU ŠEIMOMIS
47. VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro ar VšĮ Kupiškio ligoninės darbuotojai nedelsiant apie pastebėtą vaiko sveikatos sutrikdymą, susijusį su galimu smurtu, telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia VTAS ir policijai. Su vaiku gyvenančių tėvų ar atstovų pagal įstatymą sveikatos būklę, be jų sutikimo, telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis nedelsiant teikia VTAS ir esant būtinumui gina vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės.
48. Kitos tarnybos, gyventojai, turintys informacijos apie kartu su vaiku gyvenančius vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informuoja VTAS. Apie galimus pavojus, pastebėtus lankantis šeimoje, dėl tėvų ar atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgesio, VTAS turi informuoti policijos pareigūnus ir kartu su Kupiškio socialinių paslaugų centro vadovais ir socialiniu darbuotoju aptarti ir planuoti konkrečius veiksmus ir priemones, kaip išvengti pavojaus (šeimoje lankytis ne vienam socialiniam darbuotojui, inicijuoti mobilios komandos ar psichikos sveikatos specialistų apsilankymą šeimoje ir pan.).
49. Skubiai sulaikius ar hospitalizavus vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, įpareigojus smurtautoją išsikelti, kai vaikai lieka be priežiūros, sveikatos priežiūros įstaigos, policijos pareigūnai apie tai nedelsdami, ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo atitinkamos aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, jei ši aplinkybė atsiradimo metu nebuvo žinoma, raštu informuoja VTAS.
50. Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veiklų užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnai planuoja ir vykdo individualios prevencijos priemones tokiose šeimose. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša VTAS, jeigu nepilnametis patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkas, gyvena aplinkoje, kurioje smurtauta, arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis.
51. Policijos pareigūnai informuoja raštu per 1 darbo dieną nuo informacijos paaiškėjimo dienos:
51.3. VTAS apie nustatytus vaikus, kuriems dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių reikalinga neatidėliotina pagalba;
51.4. VTAS apie nustatytus tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, neatliekančius pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, piktnaudžiaujančius savo teisėmis ar pareigomis ir savo elgesiu darančius jiems neigiamą įtaką, žiauriai su vaikais besielgiančius, seksualiai juos išnaudojančius;
52. Neatidėliotinais atvejais, susijusiais su vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, kai dėl tam tikrų aplinkybių būtina nedelsiant spręsti vaiko paėmimo iš jo tėvų arba globėjų (rūpintojų) klausimą, nedelsiant susisiekiama su VTAS specialistais ir derinami veiksmai. VTAS turi užtikrinti jų pasiekiamumą bet kuriuo paros metu.
53. SPC, gavęs iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos gavimo, telefonu susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą, siekiant įveikti kritinę būklę, apimančią įgalinimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, specializuotą psichologinę ir teisinę pagalbą, pagalbą rengiant dokumentus. Specializuota kompleksinė pagalba teikiama ir tuomet, jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo pats savarankiškai kreipiasi į SPC. SPC bendradarbiauja su Savivaldybe organizuojant visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, ketinančias netoleruoti smurto, ir vykdo kitas prevencijos priemones Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka.
54. Seniūnai:
54.1. prevenciškai stebi šeimas ir šeimas, kuriose galima socialinė rizika, jose lankosi ne rečiau kaip du kartus per metus, o susidarius sudėtingai situacijai šeimoje – ne rečiau kaip du kartus į mėnesį ir dažniau. Seniūnai kartu su socialiniais darbuotojais darbui su socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais, vyksta į šeimas, kai jos lankomos pirmą kartą nustačius socialines paslaugas bei po 17 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis. Seniūnams turi būti nustatomas kitoks nei Savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal Darbo kodekso reikalavimus;
54.2. su seniūnijos tarpinstitucinės komandos nariais aptaria galimas individualios prevencijos, intervencijos šeimoms priemones ir raštu kartą per ketvirtį teikia Socialinės paramos skyriui ir VTAS apibendrintą informaciją apie situaciją seniūnijoje;
54.3. gavę informaciją apie galimai pažeidžiamas vaikų teises, nedelsiant informuoja VTAS telefonu arba elektroninėmis priemonėmis;
55. Seniūnijos socialiniai darbuotojai:
55.2. palaiko glaudžius ryšius su Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniais darbuotojais, dirbančiais su jų seniūnijos teritorijoje gyvenančiomis socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais, kartu su jais vyksta į šeimas, pirmą kartą šeimoms nustačius socialines paslaugas, žino informaciją apie kiekvieną savo seniūnijos socialinės rizikos šeimą;
55.6. prireikus tarpininkauja skiriant šeimai socialines paslaugas, techninės pagalbos priemones, piniginę socialinę paramą;
55.7. tiria šeimų buities ir gyvenimo sąlygas ir teikia išvadas seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijai arba Globos ir rūpybos tarybai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, jos mokėjimo nutraukimo, dėl piniginės socialinės paramos skyrimo šeimai nepiniginėmis formomis;
55.8. stebi ir lankosi šeimose, neįtrauktose į socialinės rizikos šeimų apskaitą, ir teikia prevencinio pobūdžio paslaugas;
56. Kupiškio PASP vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nėščiosios sveikatos tikrinimo metu įtarus ar nustačius, kad nėščioji galimai patiria smurtą ir yra jaunesnė nei 18 metų, apie tai nedelsiant informuoja VTAS ir policiją. VTAS, gavęs pranešimą, apie tai nedelsiant informuoja seniūnus ir (ar) Kupiškio socialinių paslaugų centrą, prašydamas prevenciškai stebėti nėščiąją ir prireikus inicijuoti socialinį darbą su ja ir jos socialine aplinka.
57. Vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas vykdomas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės, Kupiškio PASP nedelsiant apie tai informuoja VTAS.
58. Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai planuoja Kupiškio rajono savivaldybės vaikų sveikatai gerinti skirtas priemones, vertina taikomų priemonių efektyvumą, organizuoja renginius, mokymus bendruomenėje, įtraukdami vietos gyventojus (tarp jų socialinės rizikos ir stebimas šeimas) į sveikatinimo programas, ypač daug dėmesio skirdami psichikos sveikatai stiprinti, alkoholizmui mažinti, prevenciniam darbui su besilaukiančiomis motinomis, smurto prevencijai ir pan. ir apie vykdytas veiklas kiekvienų metų liepos 1 d. ir sausio 1 d. Socialinės paramos skyriui pateikia informaciją.
59. Ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą apie tai informuojamos ugdymo įstaigos ir Savivaldybės vaiko gerovės komisija. Mokyklai kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad galimai tėvai netinkamai auklėja vaiką, mokykla apie vaiko mokyklos nelankymą, kitas pastebėtas aplinkybes ir mokyklos teiktą švietimo pagalbą per 1 darbo dieną nuo šių faktų nustatymo informuoja VTAS.
60. Bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo stebėseną, pasitelkdamos kitus specialistus (socialinį darbuotoją, seniūnijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo komandą ar Kupiškio miesto tarpinstitucinio bendradarbiavimo komandą), nustato privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikį vaikui ir surenka privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikį įrodančius dokumentus, parengia rekomendaciją ir teikia Savivaldybės vaiko gerovės komisijai. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų socialiniai pedagogai apsilanko šių vaikų šeimose, išsiaiškina aplinkybes ir per 2 darbo dienas nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoja VTAS ir socialinius darbuotojus.
61. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su seniūnijomis, socialiniais darbuotojais.
62. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis, VTAS.
63. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų darbuotojai, esant įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės, nedelsiant apie tai informuoja VTAS.
64. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos užtikrina vaikų, augančių šeimose, neformalųjį ugdymą, jį stebi ir kontroliuoja. Šeimose augantiems vaikams Kultūros, švietimo ir sporto skyrius organizuoja privalomą priešmokyklinį ugdymą bei švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais ikimokyklinį ugdymą ir, esant galimybei – vaikų vežimo ir kitų paslaugų teikimą.
65. Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namai:
65.1. teikia laikino apnakvindinimo, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams, su apgyvendintais vaikais susijusią informaciją teikia VTAS;