LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2023 m. gegužės 25 d. įsakymu

Nr. D1-164/ĮV-463

Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo tvarkOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas) teritorijų, įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, (toliau – teritorijos) ar jų dalių saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų (toliau – strateginio planavimo dokumentai) tikslus, turinį, rengimo, viešinimo, derinimo, tvirtinimo, peržiūros ir keitimo tvarką. Strateginio planavimo dokumentu gali būti nustatytos apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonės (toliau – priemonės) ir kitoms teritorijoms, esančioms už Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų, jeigu tai būtina teritorijose saugomų gamtos ar kultūros vertybių palankiai apsaugos būklei užtikrinti ar atkurti.

2. Rengiant strateginio planavimo dokumentus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, saugomų teritorijų nuostatais, saugomų teritorijų planavimo dokumentais, Aprašu.

3. Teritorijų ar jų dalių strateginio planavimo dokumentai nerengiami, kai priemonių poreikis planuojamas tik valstybinės reikšmės miško žemėje. Tokiu atveju priemonės numatomos vidinės miškotvarkos projektuose.

4. Apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Gamtotvarkos planas – dokumentas, kuriame kompleksiškai įvertinama ir apibūdinama Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos arba tinklo „Natura 2000“ teritorijos ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos, nustatomi teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lėšos ir vykdytojai, reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai, kai rengiamas vietovės, atitinkančios buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, planas.

4.2. Saugomos gyvūnų, augalų, grybų rūšys ir buveinės – gyvūnų, augalų, grybų rūšys, jų buveinės, kurios saugomos pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, kurių tipai nurodyti Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

4.3. Suinteresuotos institucijos – viešieji subjektai, su kurių vykdomomis funkcijomis susijusi planuojama veikla.

4.4. Tikslinė vertybė – gamtos ar nekilnojamoji kultūros vertybė, kurios apsaugos būklei pagerinti, palaikyti, atkurti, ar siekiant jos susiformavimo strateginio planavimo dokumentu tikslingai planuojamos apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonės.

4.5. Tikslinė programa – dokumentas, rengiamas tam tikroms kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, saugomų gamtos ar nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemoms, dėsningai kylančioms daugiau kaip vienoje teritorijoje, spręsti, gamtosauginio ar kultūros paveldo švietimo specialioms programoms įgyvendinti regioniniu ar nacionaliniu mastu.

4.6. Veiksmų planas – dokumentas, rengiamas teritorijos ar jos dalies apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonėms įgyvendinti, padedantis spręsti konkrečias lokalias apsaugos problemas.

4.7. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Saugomų teritorijų įstatyme.

II SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR TURINYS

5. Gamtotvarkos plano tikslas – nustatyti reikiamos apsaugos vietovei, atitinkančiai buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, suteikimo veiksmus, taip pat Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose (įskaitant tinklo „Natura 2000“ teritorijas) nustatyti jų apsaugos ir tvarkymo tikslus, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, eiliškumą, įvertinant esamas problemas ir veiksnius, darančius poveikį gamtotvarkos planų objektams, nurodant priemones įgyvendinančius subjektus, numatant galimus finansavimo šaltinius ir kitas svarbias sąlygas.

6. Gali būti rengiami dviejų tipų gamtotvarkos planai:

6.1. atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 6 dalies nuostatas, –gamtotvarkos planas, pagal kurį įgyvendinami reikiamos apsaugos vietovei, atitinkančiai buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – vietovės gamtotvarkos planas), suteikimo veiksmai;

6.2. siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose, tinklo „Natura 2000“ teritorijose ar jų dalyse aptinkamų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, jų buveinių ir (ar) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankią apsaugos būklę, – gamtotvarkos planas, kuriame, įvertinus šiose teritorijose ar jų dalyse kylančias gamtosaugines problemas ir veiksnius, nustatomi tikslinių vertybių apsaugos tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir eiliškumas (toliau – saugomos teritorijos gamtotvarkos planas).

7. Reikalavimai Aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nurodytų gamtotvarkos planų turiniui detalizuojami Aprašo 1 ir 2 prieduose.

III SKYRIUS

TIKSLINĖS PROGRAMOS TIKSLAI IR TURINYS

8. Tikslinių programų tikslas – nustatyti tikslus, uždavinius, priemones, įskaitant prevencines, siekiant spręsti daugiau kaip vienoje teritorijoje dėsningai kylančias gamtos ir (ar) nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemas, įgyvendinti specialias gamtosauginio ar su kultūros paveldo apsauga susijusio švietimo programas.

9. Galimos rengiamų tikslinių programų sritys:

9.1. gamtos vertybių apsauga;

9.2. kraštovaizdžio apsauga;

9.3. nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;

9.4. etnokultūros tradicijų išsaugojimas;

9.5. pažintinio turizmo plėtra, lankytojų srautų valdymas;

9.6. gamtosauginio švietimo plėtra;

9.7. su kultūros paveldo apsauga susijusio švietimo plėtra.

10. Tikslinę programą sudaro:

10.1. bendrosios nuostatos, apibūdinančios tikslinės programos sritį ir objektus, apimančios esamos būklės analizę, poveikį darančius veiksnius;

10.2. tikslai, uždaviniai ir priemonės;

10.3. siekiami rodikliai;

10.4. galimi finansavimo šaltiniai (numatytos priemonės įgyvendinamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų šaltinių lėšomis), preliminarus lėšų poreikis priemonių įgyvendinimui;

10.5. už jos priemonių įgyvendinimą, dokumento įgyvendinimo koordinavimą ir peržiūrą atsakingos institucijos ir jų funkcijos;

10.6. tikslinės programos įgyvendinimo stebėsenos ir rezultatų vertinimo tvarka;

10.7. priedai.

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR TURINYS

11. Veiksmų plano tikslas – nustatyti teritorijos ar jos dalies priemones lokalioms, konkrečioms apsaugos problemoms spręsti, apibrėžiant konkretų plano įgyvendinimo laikotarpį, nurodant atsakingus vykdytojus, numatant galimus finansavimo šaltinius ir kitas svarbias sąlygas.

12. Galimos rengiamų veiksmų planų sritys:

12.1. gamtos vertybių apsauga;

12.2. kraštovaizdžio apsauga.

12.3. nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;

13. Veiksmų planą sudaro:

13.1. įvadinė dalis, kurioje pateikiama bendra informacija apie teritoriją, jos tikslines vertybes;

13.2. pagrindžiamoji dalis, kurią sudaro:

13.2.1. gamtosaugos ir (ar) paveldosaugos problemų aprašymas;

13.2.2. tikslai, uždaviniai ir priemonės gamtosaugos ir (ar) paveldosaugos problemoms spręsti;

13.2.3. priemonių įgyvendinimo sąlygos, tvarkymo plotai, siekiami rezultatai ir rodikliai;

13.2.4. galimi finansavimo šaltiniai (numatytos priemonės įgyvendinamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų šaltinių lėšomis), preliminarus lėšų poreikis priemonių įgyvendinimui;

13.3. baigiamoji dalis, kurioje nurodoma:

13.3.1. už veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, dokumento įgyvendinimo koordinavimą ir peržiūrą atsakingos institucijos ir jų funkcijos;

13.3.2. veiksmų plano įgyvendinimo stebėsenos ir rezultatų vertinimo tvarka;

13.3.3. priedai.

V SKYRIUS

STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS

14. Strateginio planavimo dokumentų rengimo organizatoriai yra:

14.1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba), kai rengiami valstybės įsteigtų saugomų teritorijų (išskyrus teritorijas, nurodytas Aprašo 14.2 ir 14.3 papunkčiuose) ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų strateginio planavimo dokumentai;

14.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kai rengiami kultūros paveldo objektų ir vietovių, valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), valstybinių kultūrinių draustinių ir istorinių nacionalinių parkų strateginio planavimo dokumentai;

14.3. savivaldybių administracijos, kai rengiami savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai.

15. Strateginio planavimo dokumentus rengia:

15.1. Tarnyba – vietovių gamtotvarkos planus;

15.2. saugomos teritorijos direkcija – saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus jos administruojamų ar jai saugoti ir tvarkyti priskirtų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugai ir tvarkymui užtikrinti;

15.3. Kultūros paveldo departamentas – strateginio planavimo dokumentus, susijusius su kultūros paveldo objektais ir vietovėmis, skirtus nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai ir tvarkymui užtikrinti;

15.4. savivaldybių institucijos – dokumentus savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui užtikrinti;

15.5. nevyriausybinės ar kitos organizacijos, turinčios saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo patirties. Tokiu atveju organizatorius, įvertinęs pateiktus pasiūlymus ir jiems pritaręs, su minėta organizacija pasirašo susitarimą, kuriame nustatomi strateginio planavimo dokumentų rengimo terminai, atsakingi asmenys ir kita susitarimui įvykdyti būtina informacija.

16. Kai saugomų teritorijų gamtotvarkos planai ar veiksmų planai apima priemones, kurias įgyvendinti suplanuota privačios nuosavybės teise valdomoje miško žemėje, rengėjas bendradarbiauja su žemės savininkais ar valdytojais ir esant poreikiui rengia privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus ar jų pakeitimus.

17. Strateginio planavimo dokumentų rengėjas:

17.1. Aprašo 21–24 punktuose nustatyta tvarka viešina strateginio planavimo dokumentų projektus;

17.2. suinteresuotoms institucijoms teikia derinti strateginio planavimo dokumentų projektus.

18. Rengdamas tinklo „Natura 2000“ teritorijos ar jos dalies, kuriai apsaugos tikslai nenustatyti, saugomos teritorijos gamtotvarkos planą, rengėjas parengia apsaugos tikslų projektą, skirtą visai „Natura 2000“ tinklo teritorijai, kuris, prieš pradedant rengti gamtotvarkos planą, turi būti suderintas su Tarnyba.

19. Rengdamas tinklo „Natura 2000“ teritorijos ar jos dalies, kuriai apsaugos tikslai nenustatyti, veiksmų planą, rengėjas įvertina visas teritorijoje esančias saugomas gamtos vertybes, motyvuotai pagrindžia, kad planuojamos priemonės joms neturės neigiamo poveikio, ir nurodo, kokį teigiamą poveikį turės tinklo „Natura 2000“ teritorijos tikslinėms vertybėms.

20. Rengiant strateginio planavimo dokumentus surinktus duomenis apie rastas saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių radavietes ir augavietes rengėjas pateikia į Saugomų rūšių informacinę sistemą.

VI SKYRIUS

STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ PROJEKTŲ VIEŠINIMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS

21. Rengėjas parengia trumpą informacinį pranešimą apie parengtą saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, veiksmų planų ir tikslinių programų projektą, kuris turi būti paskelbtas organizatoriaus, rengėjo, saugomų teritorijų direkcijų interneto svetainėse su šių dokumentų projektais. Informaciniame pranešime turi būti nurodytas rengėjo elektroninis paštas, nustatytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas pasiūlymams ir (ar) pastaboms pateikti, kita, rengėjo nuomone, svarbi informacija.

Kai strateginio planavimo dokumentų projektuose numatomos priemonės, kurias įgyvendinti planuojama valstybinėje miško žemėje ir kurios paveiks miškotvarkos sprendinius, tokie projektai viešinami ir papildomai derinami, tvirtinami ir skelbiami vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

22. Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, veiksmų planų ir tikslinių programų viešinimo metu gavus žemės savininkų, valdytojų, suinteresuotos visuomenės rašytinių nuomonių, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos, parengiami ir išsiunčiami atsakymai raštu. Rengėjas apibendrintą atsakymų informaciją skelbia savo ir saugomų teritorijų direkcijų svetainėse. Esant poreikiui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo viešinimo pabaigos organizuojamas susitikimas, jame paaiškinami šių dokumentų rengimo tikslai ir esminės numatomų įgyvendinti priemonių kryptys. Susitikime svarstomi klausimai protokoluojami, protokole pateikiamos apibendrintos susitikimo dalyvių nuomonės, pasiūlymai. Nesant prieštaravimų ar pasiūlymų arba motyvuotai juos atmetus, laikoma, kad projektų viešinimo procedūros atliktos tinkamai.

23. Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, veiksmų planų ir tikslinių programų viešinimo metu rengėjas informuoja, kad strateginio planavimo dokumentuose suplanuotos priemonės, kurias numatyta įgyvendinti privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, bus įgyvendinamos tik gavus žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimą.

24. Veiksmų planų viešinimo metu privačios žemės savininkai ar valdytojai, kurių valdomuose žemės sklypuose planuojama įgyvendinti priemones, informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, pateikiant Aprašo 21 punkte nurodytą informaciją.

25. Vietovių gamtotvarkos planai turi būti derinami su suinteresuotomis institucijomis ir Tarnybos teikimu tvirtinami aplinkos ministro (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) ir draustiniuose, kultūros paveldo objektuose esančių teritorijų – suderinus su Kultūros ministerija).

26. Valstybės įsteigtų teritorijų strateginio planavimo dokumentai (išskyrus vietovių gamtotvarkos planus) turi būti suderinti su atitinkamų saugomų teritorijų direkcijomis (jei jos nėra strateginio planavimo dokumentų rengėjai), kurios administruoja ar kurioms priskirta teritorijų, kurių strateginio planavimo dokumentai rengiami, apsauga ir priežiūra, su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Teritorijos, esančios istoriniame nacionaliniame parke, valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje) ar kultūriniame draustinyje, arba teritorijos, kurioje numatomos įgyvendinti priemonės gali paveikti kultūros paveldo objektą, strateginio planavimo dokumentas turi būti suderintas su atitinkamu Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos; jeigu šios teritorijos įtrauktos ir į tinklą „Natura 2000“, strateginio planavimo dokumentas turi būti suderintas ir su Tarnyba.

27. Savivaldybių draustinių ar jų dalių, įtrauktų į teritorijų tinklą „Natura 2000“, strateginio planavimo dokumentai (išskyrus vietovių gamtotvarkos planus) turi būti suderinti su atitinkama savivaldybės administracija, saugomos teritorijos direkcija (jei jos nėra strateginio planavimo dokumento rengėjai), kuriai priskirta tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsauga ir priežiūra, kitomis suinteresuotomis institucijomis.

28. Savivaldybių draustinių ar jų dalių, neįtrauktų į teritorijų tinklą „Natura 2000“, strateginio planavimo dokumentai (išskyrus vietovių gamtotvarkos planus), turi būti suderinti su Tarnyba, kitomis suinteresuotomis institucijomis.

29. Saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, išskyrus Aprašo 32 ir 33 punktuose numatytus atvejus, tvirtina Tarnyba.

30. Veiksmų planus, išskyrus Aprašo 32 punkte numatytus atvejus, tvirtina atitinkama saugomos teritorijos direkcija.

31. Tikslines programas, išskyrus Aprašo 32 ir 33 punktuose numatytus atvejus, tvirtina Tarnyba.

32. Savivaldybių draustinių strateginio planavimo dokumentus tvirtina savivaldybių institucijos. Jeigu savivaldybių draustinių strateginio planavimo dokumentai parengti tinklo „Natura 2000“ teritorijoje esančioms saugomoms gyvūnų, augalų, grybų rūšims ir buveinėms saugoti, tokius saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, tikslines programas tvirtina Tarnyba, veiksmų planus – atitinkama saugomos teritorijos direkcija.

33. Kultūros paveldo objektų ir vietovių, valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), valstybinių kultūrinių draustinių ir istorinių nacionalinių parkų strateginio planavimo dokumentus tvirtina kultūros ministras, išskyrus veiksmų planus, kuriuos tvirtina atitinkamos saugomos teritorijos direkcija. Jeigu tokios teritorijos ar jų dalys priskirtos „Natura 2000“ tinklui, jų saugomų teritorijų gamtotvarkos planus ir tikslines programas, kurių tikslas – saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir buveinių apsauga, tvirtina Tarnyba.

34. Patvirtinti strateginio planavimo dokumentai ir jų priedai, susiję su teritorijų apsauga ir tvarkymu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiami juos patvirtinusios institucijos ir atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos interneto svetainėse.

VII SKYRIUS

STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ PERŽIŪRA IR KEITIMAS

35. Už strateginio planavimo dokumento peržiūrą atsakinga institucija periodiškai, kaip nustatyta strateginio planavimo dokumente, bet ne rečiau kaip kas 5 metus, atsižvelgdama į kintančias aplinkybes ir veiksnius, peržiūrėdama dokumentą turi įvertinti jame iškeltų tikslų, uždavinių ir priemonių atitiktį esamai situacijai, priemonių finansavimą ir lėšų panaudojimą, pasiektus rezultatus, tikslinių vertybių apsaugos būklę pagal jų stebėsenos rezultatus, būtinybę keisti suplanuotas priemones ir (ar) numatyti naujas, numatyti preliminarų lėšų poreikį kiekvienam vėlesniam 5 metų laikotarpiui.

36. Jeigu įgyvendinant patvirtintų strateginio planavimo dokumentų priemones ir vykdant jų įgyvendinimo stebėseną paaiškėja naujų arba nenumatytų aplinkybių, trukdančių įgyvendinti priemones ar kaip nors kitaip siekti tikslų arba pagrindžiančių būtinybę keisti priemones ar tikslus, strateginio planavimo dokumentas gali būti keičiamas prieš tai atlikus jo peržiūrą anksčiau, nei numatyta strateginio planavimo dokumente.

37. Turint tikslą peržiūrėti ir (ar) pakeisti strateginio planavimo dokumentą, rengiamas dokumentas, kurio rekomenduojamas turinys pateikiamas Aprašo 3 priede. Dokumentą rengia už strateginio planavimo dokumento peržiūrą atsakinga institucija.

38. Institucija, atsakinga už strateginio planavimo dokumento peržiūrą, organizuoja ir (ar) rengia dokumento pakeitimą, jį viešina ir derina Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka. Pasiūlymus dėl strateginio planavimo dokumentų keitimo vertina jį patvirtinusi institucija.

39. Strateginio planavimo dokumentų keitimą gali inicijuoti ir kiti asmenys, jie turi raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus institucijai, atsakingai už dokumento peržiūrą. Įvertinusi pasiūlymus ir jiems pritarusi, institucija, atsakinga už dokumento peržiūrą, organizuoja jo keitimą Aprašo 37 ir 38 punktuose nustatyta tvarka.

40. Informacija apie įgyvendintas priemones, numatytas strateginio planavimo dokumentuose (jų mastą (kiekį, plotą ir kt.) ir kt.), saugomų gamtos vertybių būklės stebėsenos ar kiti svarbūs duomenys ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo priemonių įgyvendinimo ir stebėsenos atlikimo pateikiami institucijai, atsakingai už dokumento priemonių įgyvendinimo koordinavimą. Ji gautus duomenis paskelbia savo interneto svetainėje.

________________________

Saugomų teritorijų strateginio planavimo

dokumentų rengimo tvarkos aprašo

1 priedas

REIKALAVIMAI SAUGOMOS TERITORIJOS GAMTOTVARKOS PLANO TURINIUI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reikalavimai saugomos teritorijos gamtotvarkos plano turiniui (toliau – Reikalavimai turiniui) taikomi saugomos teritorijos gamtotvarkos planui (toliau – gamtotvarkos planas), kurį rengėjas turi parengti atsižvelgdamas į šių Reikalavimų turiniui 2 punkte nurodytą struktūrą.

2. Plano struktūrą, kuri detalizuojama Reikalavimų turiniui II–VI skyriuose, sudaro:

2.1. esamos situacijos aprašymas ir įvertinimas;

2.2. gamtotvarkos plano tikslai, uždaviniai, priemonės ir galimos priemonių alternatyvos;

2.3. už priemonių įgyvendinimą atsakingi subjektai ir priemonėms įgyvendinti reikalingi ištekliai;

2.4. gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėsena ir peržiūra;

2.5. priedai.

II SKYRIUS

ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

3. Esamos situacijos aprašyme ir įvertinime pateikiama:

3.1. teritorijos, kurios gamtotvarkos planas parengtas, schema, kurioje nurodomas jos užimamas plotas, ribos, savivaldybių, į kurias patenka teritorija, ribos;

3.2. teritorijos ypatumai, teisinis apsaugos statusas ir svarba (įvardijamos saugomos gamtos vertybės, įskaitant Europos Bendrijos svarbos rūšis ir natūralias buveines, jų svarba ir apsaugos būklė, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios sumažina ar pašalina grėsmes teritorijoje saugomoms vertybėms);

3.3. žemės ir gamtos išteklių nuosavybės forma ir naudojimas;

3.4. geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kitų sąlygų aprašymas, jų grafinė medžiaga, – jeigu to reikia priemonėms pagrįsti;

3.5. teritorijoje vykdomos veiklos, įgyvendinami planai, programos ir projektai, turintys reikšmingą teigiamą (pvz., vidinės miškotvarkos projektuose suplanuotos priemonės, ekstensyvus ūkininkavimas) ar neigiamą (pvz., gamybos, infrastruktūros objektų plėtra) poveikį saugomoms gamtos vertybėms;

3.6. įvardijamos grėsmės, problemos, pateikiama jų analizė ir išvada, ar teisinis teritorijos apsaugos statusas ir atitinkamas veiklos reglamentavimas užtikrina pakankamą saugomų gamtos vertybių apsaugą.

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR GALIMOS PRIEMONIŲ ALTERNATYVOS

4. Gamtotvarkos plano tikslai formuluojami atsižvelgiant į teritorijos steigimo tikslus, patvirtintus ar rengiamus apsaugos tikslus, problemų mastą ir kilmę, nustatant, kurias iš jų įmanoma išspręsti. Gamtotvarkos plano tikslai turi apimti visas teritorijos gamtos vertybių apsaugai svarbias sritis (pagal prioritetus), būti realūs ir pasiekiami. Apibrėžiant gamtotvarkos plano tikslus, turi būti išvardyta, kokio saugomų gamtos vertybių kokybės pokyčio (esamos palankios apsaugos būklės užtikrinimo, palankios apsaugos būklės atkūrimo ar pan.) siekiama, jei galima, pokytis išreiškiamas skaitine išraiška.

5. Gamtotvarkos plano uždaviniai dėstomi prioriteto tvarka. Jie turi būti konkretūs, užtikrinantys, kad tikslas būtų pasiektas.

6. Kiekvienam uždaviniui numatomos priemonės, kurios prioriteto tvarka įrašomos užpildant tokios formos lentelę:

Uždaviniai	Priemonės pavadinimas	Atsakinga institucija	Priemonės įvykdymo terminas ir (ar) periodiškumas

7. Po Reikalavimų turiniui 6 punkte nurodyta lentele pateikiamas išsamus priemonių aprašymas:

7.1. nurodomas priemonių apimamas plotas; tvarkymo plotų numeriai; jeigu priemonę planuojama įgyvendinti tik tvarkyti skirto ploto dalyje, nurodomas jo faktinis tvarkytinas plotas;

7.2. nurodoma, kurios priemonės yra pagrindinės, koks turi būti jų minimalus mastas (kiekis, plotas ir kt.), kad būtų pasiektas teigiamas gamtosauginis efektas. Turi būti paaiškinta, ar yra tokių priemonių, kurių minimalaus masto neįgyvendinus, būtų netikslinga finansuoti kitas gamtotvarkos plano priemones;

7.3. nurodomi siektini priemonių įgyvendinimo poveikio tikslinėms vertybėms rodikliai, pagal kuriuos turi būti vertinamas atskirų priemonių ir gamtotvarkos plano tikslų įgyvendinimo efektyvumas;

7.4 nurodoma, kokį poveikį priemonių įgyvendinimas turės kitoms (ne tikslinėms) vertybėms, miško žemėje – miško atsikūrimui, esamų ir būsimų medynų rūšinei sudėčiai, struktūrai ir sanitarinei būklei.

8. Teritorijoje išskiriami tvarkymo plotai, kuriuose būtina įgyvendinti priemones.

9. Teritorijų tvarkymo plotų išskyrimo principai:

9.1. Tvarkymo plotai skirstomi pagal skirtingą priemonių pobūdį arba pagal priemonių vykdymo laikotarpius ir kitas tvarkyti svarbias savybes.

9.2. Valstybės ir privačios nuosavybės teise valdomi ir (ar) skirti nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypai negali patekti į tą patį tvarkymo plotą, turi būti išskirti keli tvarkymo plotai.

9.3. Tvarkymo plotas gali apimti tik vieną žemės naudmenų rūšį (pvz., miško ir žemės ūkio naudmenos negali patekti į tą patį tvarkymo plotą), jeigu priemonės finansavimo šaltiniai, įgyvendinimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo žemės naudmenų rūšies.

9.4. Tvarkymo plotas gali apimti tik vieno valstybinės žemės valdytojo (patikėtinio) valdomus žemės sklypus.

10. Informacija apie kiekvieną išskirtą tvarkymo plotą:

10.1. bendras ir (ar) tvarkytinas plotas;

10.2. žemės nuosavybės forma (privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų skaičius ir plotas), valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (jų skaičius ir plotas) ir jų savininkai, valdytojai, valstybinės reikšmės miškai (jų plotas), valstybiniai miškai, rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti (jų plotas) ar kiti laisvos valstybinės žemės fondui priskirti žemės plotai ar sklypai (jų plotas);

10.3. žemės naudmenos (kokios žemės naudmenos patenka į tvarkymo plotą (pvz., miško naudmenos, žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, miškai ir krūmai, pelkės (šlapynės), vandenys, kita žemė), jų užimamas plotas);

10.4. nustatytos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (toliau – Direktyva 92/43/EEB), I priedą įrašytos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, jų užimami plotai;

10.5. nustatytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), Direktyvos 92/43/EEB II, IV priedus ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, I priedą įrašytos rūšių augavietės ir radavietės, jų užimami plotai ir (ar) rastų individų skaičius;

10.6. aprašomos vietos sąlygos, susijusios su teritorijos tvarkymu (pvz., vieta sunkiai privažiuojama, statūs šlaitai);

10.7. pagrindiniai miško taksaciniai duomenys, jeigu tvarkymo plotas išskirtas miškuose saugomoms gamtos vertybėms tvarkyti ir priemonės susijusios su miško kirtimais arba gali turėti įtakos medynų būklės pokyčiams (miško kvartalų numeriai, taksacinių sklypų numeriai, miškų grupės, kiti reikšmingi duomenys);

10.8. vidinės miškotvarkos projektuose numatytos miškų ūkio priemonės, jeigu jos gali paveikti tvarkymo plote saugomas gamtos vertybes;

10.9. informacija apie žemės ūkio naudmenų ar kitus plotus, deklaruojamus išmokoms gauti.

11. Apibendrinta informacija apie tvarkymo plotus pateikiama užpildant tokią lentelę:

Tvarkymo ploto Nr.	Tvarkytinas plotas, ha	Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės kodas, jos užimamas plotas (atskirai pažymint, kurioms buveinėms nustatyti apsaugos tikslai)	Saugomos rūšys, rūšies buveinės užimamas plotas ar individų skaičius (atskirai pažymint, kurios rūšys yra Europos Bendrijos svarbos ir kurioms nustatyti apsaugos tikslai)	Žemės nuosavybės forma (valstybinė ar privati), valstybinės žemės valdytojai (jei valdytojas VĮ Valstybinių miškų urėdija, įrašomas ir atitinkamas regioninis padalinys)	Žemės naudmenos, jų užimami plotai	Miško kvartalų ir sklypų Nr., miškų grupė	Gamtinės sąlygos ir kitos tvarkyti svarbios aplinkybės

12. Gamtotvarkos plane gali būti aprašytos galimos priemonių alternatyvos. Jos turi būti įvertintos nurodant galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Taip pat turi būti įvertinti socialiniu ir ekonominiu požiūriais priimtiniausi metodai, sukuriantys ekonomiškai pagrįstą palankią buveinių būklę palaikantį mechanizmą: aplinkai draugiškų verslų idėjos, tradicinių amatų skatinimas ir kitos galimybės, teigiamai veikiančios saugomų gamtos vertybių būklę ir užtikrinančios nuolatinį tos būklės palaikymą. Pasirinktas gamtotvarkos metodas turi būti pagrįstas argumentais.

IV SKYRIUS

UŽ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ ATSAKINGI SUBJEKTAI IR PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI REIKALINGI IŠTEKLIAI

13. Šiame skyriuje nurodoma:

13.1. gamtotvarkos plano priemones įgyvendinantys subjektai ir jų funkcijos;

13.2. organizacinės prielaidos, būtinos gamtotvarkos planui sėkmingai įgyvendinti;

13.3. institucijų, galinčių įgyvendinti gamtotvarkos plano priemones, įtraukimo į gamtotvarkos plano įgyvendinimą galimybės ir būtinos tam sąlygos;

13.4. galimas žemės savininkų, valdytojų indėlis (pateikiama informacija apie žemės savininkų, valdytojų, vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų galimybes įgyvendinti priemones);

13.5. institucija, atsakinga už gamtotvarkos plano įgyvendinimo koordinavimą.

14. Įvertinami priemonėms įgyvendinti reikalingi žmogiškieji ir materialieji ištekliai:

14.1. atliekama žmogiškųjų išteklių analizė (įvertinama, ar institucijos turimi žmogiškieji ištekliai pakankami pavestoms gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti; prireikus pateikiami pasiūlymai dėl paslaugų pirkimo ar kaip kitaip spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumą);

14.2. atliekama materialiųjų išteklių analizė (ar institucijos materialiųjų išteklių pakanka pavestoms gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti; prireikus nurodoma, kiek ir kokių materialiųjų išteklių ar paslaugų reikia įsigyti, kad nebūtų šio trūkumo);

14.3. atliekama finansinių išteklių analizė (įvertinami esami ir galimi finansavimo šaltiniai (valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų šaltinių lėšos);

14.4. apskaičiuojamas preliminarus lėšų poreikis priemonėms finansuoti. Lėšų poreikis apskaičiuojamas pirmų 5 metų laikotarpiui ir pateikiamas užpildant tokią lentelę:

Priemonės Nr.	Atsakinga institucija	Tvarkymo ploto Nr.	Darbų mastas, ha, vnt.	Įgyvendinimo metai, preliminarus lėšų poreikis, Eur
				I	II	III	IV	V

V SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR PERŽIŪRA

15. Šiame skyriuje pateikiama informacija apie saugomų gamtos vertybių būklės stebėseną įgyvendinus priemones. Aprašomi metodai, kaip turi būti vykdoma saugomų gamtos vertybių stebėsena.

16. Nurodoma, kaip dažnai, kada ir kokiais būdais bus vertinami Reikalavimų turiniui 7.3 papunktyje nurodyti rodikliai nustatant numatytų priemonių įgyvendinimo poveikį saugomoms gamtos vertybėms. Institucija, atsakinga už gamtotvarkos plano peržiūrą, analizuoja stebėsenos duomenis, pasiektus rezultatus ir, vadovaudamasi Aprašo 3 priede nurodytomis peržiūros rekomendacijomis, pateikia pasiūlymus tvirtinančiai institucijai dėl priemonių veiksmingumo.

VI SKYRIUS

PRIEDAI

17. Gamtotvarkos planas pateikiamas su priedais. Esamos situacijos schemoje turi būti nurodoma:

17.1. Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ar jos dalies, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, ribos;

17.2. tinklo „Natura 2000“ teritorijų ar jų dalių (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus) ribos;

17.3. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugai skirtų plotų ribos, Saugomų rūšių sąraše nurodytos saugomos rūšys;

17.4. krašto apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tikslams išskirtų teritorijų ribos;

17.5. gamtos, kultūros paveldo objektai;

17.6. saugomos teritorijos funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos;

17.7. sėklinės miško bazės, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo objektai, medelynai;

17.8. žemės naudmenų ribos.

18. Tvarkymo priemonių schemoje (kai priemonėms įgyvendinti išskiriami tvarkymo plotai) turi būti nurodoma:

18.1. tvarkymo plotas;

18.2. tvarkymo ploto numeris;

18.3. valstybės, privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos, laisvos valstybinės žemės fondui priskirtos žemės plotų ribos.

19. Kai rengiamas teritorijos, kurios išorinės ribos sutampa su Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos, įskaitant tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribomis, arba saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonos ribomis, gamtotvarkos planas, naudojamos skaitmeninės išorinės ribos pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Riboms skaitmeninti rekomenduojama naudoti naujausius ortofotografinius žemėlapius arba georeferencines geografines informacinės sistemos duomenų bazes masteliu 1:10 000. Ribos turi būti pateiktos koordinačių sistemoje LKS-94. Skaitmeniniams duomenims sukuriami metaduomenys pagal tarptautinio standarto ISO 19115 reikalavimus.

20. Pateikiami kiti su teritorijos tvarkymu pagal turinį susiję priedai.

_____________