Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.895 IR 6.896 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3633
2016 m. gegužės 18 d. Nr. 488
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 14 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.895 ir 6.896 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3633 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1. Tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) šiuo metu numatytas terminuotas indėlis, tiek Projekte siūlomas naujos rūšies indėlis – taupomasis indėlis – apibrėžiami vienodai, vartojant formuluotę „nustatant banko ar kitos kredito įstaigos pareigą išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui“ (Projekto 1 straipsnio 1 dalis), bet Projekte nustatytas skirtingas šių indėlių teisinis reguliavimas. Tačiau Projekte neatskleistas minėtų indėlių turinys ir nenurodyti požymiai, pagal kuriuos būtų galima šiuos indėlius atskirti, taip pat nenumatyta saugiklių, užtikrinančių, kad kitų rūšių indėliams nebūtų taikoma neatšaukiamumo sąlyga, tai yra draudimas atsiimti indėlį nesuėjus sutartyje nustatytam terminui.
Drauge reikėtų pažymėti, kad naujos rūšies indėlio pavadinimas neatskleidžia jo turinio, tai yra iš indėlio pavadinimo neaišku, kokios jo savybės ir kuo jis skiriasi nuo kitų rūšių indėlių. Be to, terminas „taupomasis indėlis“ šiuo metu jau vartojamas teikiant finansines paslaugas indėlininkams, todėl taip vadinamas naujos rūšies indėlis tik klaidintų indėlininkus.
2. Būtina pažymėti, kad indėlininkas, kai jis yra vartotojas, laikomas ekonomiškai silpnesne sutarties šalimi, neturinčia įtakos indėlio išmokėjimo tvarkos ir sąlygų nustatymui, nes indėlio sutartims taikomos standartinės kredito įstaigos nustatytos sąlygos (Civilinio kodekso 6.185 straipsnis, 6.914 straipsnio 2 dalis). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą indėlininkas (vartotojas) net ir ypatingomis gyvenimo aplinkybėmis (pavyzdžiui, netekęs darbo, susirgęs sunkia liga, indėlininkui ar jo artimiesiems mirus), jeigu jam nedelsiant reikėtų lėšų, neturėtų teisės reikalauti, kad bankas ar kita kredito įstaiga grąžintų taupomąjį indėlį prieš sueinant sutartyje nustatytam terminui, nes tokios teisės jam neužtikrintų įstatymas. Be to, Projekto nuostatomis nebūtų išlaikyta šiuo metu Civilinio kodekso 6.892 straipsnio 1 dalies ir 6.895 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis užtikrinta indėlininkų teisių ir teisėtų interesų apsauga, nes, minėtomis ypatingomis gyvenimo aplinkybėmis bankas ar kita kredito įstaiga sutikę patenkinti indėlininko (vartotojo) prašymą išmokėti indėlį prieš sutartą terminą, galėtų reikalauti, kad indėlininkas (vartotojas) atlygintų papildomas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (pavyzdžiui, netesybas, sutarties administracines išlaidas ir panašiai).
3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje Civilinio kodekso 6.895 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad indėlininkas turi būti informuotas apie galimybės nutraukti sutartį nepasibaigus terminui nebuvimą. Siūloma nuostata neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto reguliavimo, nes tokiu atveju turėtų būti taikomos Civilinio kodekso bendrosios sutarčių nutraukimo nuostatos (pavyzdžiui, 6.217 straipsnyje nustatytais atvejais), o nutraukus sutartį kiltų Civilinio kodekso 6.221 straipsnyje nurodytos teisinės pasekmės. Projekte neužtikrinama, kad indėlininkai (vartotojai) bus tinkamai apsaugoti ir informuoti, nes bankas ar kita kredito įstaiga neįpareigojami prieš sudarant taupomojo indėlio sutartį informuoti indėlininką apie taupomojo indėlio turinį, tai yra esmines jo savybes ir skirtumus nuo kitų siūlomų indėlių, taupomojo indėlio sutarties sudarymo ir pratęsimo sąlygas, sutarties nutraukimo galimybes, taip pat įrodyti, kad tokia informacija indėlininkui suteikta.
4. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje Civilinio kodekso 6.895 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pasibaigus taupomojo indėlio terminui indėlininkas nereikalauja jo išmokėti, sutartis pripažįstama pratęsta indėlio iki pareikalavimo sąlygomis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal siūlomą nuostatą bankas ar kita kredito įstaiga, kaip stipresnioji šalis, galėtų sutartyje nustatyti indėlininkui ne tokias palankias sąlygas, kad pasibaigus taupomojo indėlio terminui ir indėlininkui nepareikalavus išmokėti indėlio sutartis automatiškai būtų pratęsiama taupomojo indėlio, o ne indėlio iki pareikalavimo sąlygomis. Be to, Projekte nenumatyta saugiklių, užtikrinančių indėlininko teisių ir interesų apsaugą, nes bankas ar kita kredito įstaiga neįpareigojami per tam tikrą laiką iki taupomojo indėlio sutarties termino pabaigos gauti atskirą indėlininko sutikimą dėl kiekvieno sutarties pratęsimo tokiomis pat sutarties sąlygomis, taip pat nesiūloma kitų indėlininko teises ir teisėtus interesus saugančių garantijų.