LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL RAUDONPILVĖS KŪMUTĖS (BOMBINA BOMBINA) apsaugos planO PATVIRTINIMO
2017 m. birželio 28 d. Nr. D1-552
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-552
RAUDONPILVĖS KŪMUTĖS (BOMBINA BOMBINA) APSAUGOS PLANAS
I SKYRIUS
RAUDONPILVĖS KŪMUTĖS, JOS POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Raudonpilvės kūmutės apibūdinimas
1. Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) (Linnaeus, 1761) priklauso varliagyvių klasei (Amphibia), beuodegių varliagyvių būriui (Anura), kūmučių šeimai (Bombinatoridae). Raudonpilvės kūmutės kūno ilgis – apie 4–5 cm. Oda su smulkiomis karpelėmis. Nugara pilka, tamsiai ar šviesiai ruda su neryškiomis juodomis ar žalsvomis dėmėmis ir baltais taškeliais. Pilvinė pusė išmarginta juodais ornamentais su baltomis dėmelėmis, tarp kurių įsiterpia ryškios raudonos arba oranžinės dėmės. Gąsdindama plėšrūnus raudonpilvė kūmutė stengiasi parodyti savo ryškiaspalvį pilvą. Išsiriesdama lanku raudonpilvė kūmutė užkelia priekines bei užpakalines letenėles ant nugaros parodydama jų vidinę ryškią pusę. Raudonpilvės kūmutės akies vyzdys trikampis, nėra išorinio ausies būgnelio, plaukiojamosios plėvės yra tik ant užpakalinių kojų pirštų. Patinai turi neršto trynes ant priekinių kojų pirštų. Patinų galvos šonuose esantys garso maišai (rezonatoriai) vidiniai.
Raudonpilvės kūmutės buveinės aprašymas
2. Raudonpilvių kūmučių nerštaviečių ir jų aplinkos būklė 2007, 2010, 2013–2014 ir 2016 metais buvo vertinama vykdant valstybinį monitoringą – Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai reikia steigti saugomas teritorijas, būklės įvertinimą šios rūšies apsaugai įsteigtose buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau – BAST) bei už jų ribų. Taip pat raudonpilvės kūmutės buveinės buvo tyrinėjamos LIFE projektų: 2005–2009 metais vykdyto „Balinių vėžlių ir nykstančių varliagyvių apsauga Šiaurės Europos lygumose“ ir 2010–2014 metais vykdyto „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“ metu. Lietuvoje yra surinkta duomenų apie raudonpilvių kūmučių nerštavietes, tačiau daug mažiau žinoma apie jų buveinę po neršimo ir beveik nieko nežinoma apie jų žiemavietes, todėl toliau raudonpilvių kūmučių žiemavietės aprašomos remiantis kaimyninių šalių (Lenkijos, Vokietijos, Danijos) tyrimų duomenimis.
Lietuvoje šie varliagyviai aptinkami kūdrose, uždumblėjusiose senvagėse, kanaluose, žemapelkių balose, žuvininkystės telkiniuose, kuriuose yra gausu vandens augalijos. Raudonpilvės kūmutės apsigyvena vandens telkiniuose, kurie yra uždari, t. y. neturi intakų ar ištakų, o krantai pavasarį yra plačiai užliejami. Vandens telkinį būtinai turi supti pieva, kurioje kūmutės galėtų maitintis.
Metų bėgyje raudonpilvėms kūmutėms reikia kelių tipų vandens ir sausumos buveinių. Šie buveinių kompleksai neturėtų būti suskaidyti automobilių keliais. Anksti pavasarį, po žiemojimo, raudonpilvėms kūmutėms reikia seklios, saulės gerai įšildomos kūdros kuo arčiau žiemavietės. Šiuose vandens telkiniuose kūmutės sušyla ir pasimaitina prieš migraciją į nerštavietes. Tokie vandens telkiniai yra ypač svarbūs patelėms, kurioms tuo metu reikia subrandinti kiaušinius.
Raudonpilvės kūmutės nerštui renkasi seklius (15–60 cm gylio) stovinčio vandens telkinius, kurie neišdžiūsta iki vasaros pabaigos ar bent jau iki vasaros vidurio. Šių vandens telkinių plotas turi būti užtektinai didelis (bent 20 m2 ploto), kad kiekvienas patinas galėtų turėti savo teritoriją (vieno patino teritorija gali būti nuo 0,3–0,6 m iki kelių šimtų metrų skersmens), bei juose turi būti vandens augmenijos vertikaliais stiebais (būdingiausi: plūduriuojančioji plūdė (Potamogetan natans), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile)), kadangi ant tokios augmenijos patelės tvirtina kiaušinių kekes. Nerštavietes turi šildyti saulė, geriausia, kad saulės spinduliai be kliūčių galėtų pasiekti visą vandens telkinio paviršių. Taip pat pageidautina, kad vandens telkinys būtų apsaugotas nuo vėjo, nes buožgalvių vystymuisi reikia šilto vandens (>20°C). Vandens telkinyje turi būti atviro vandens zonos ir zonos su gausia vandens augmenija, tarp kurios raudonpilvės kūmutės ir jų buožgalviai galėtų pasislėpti nuo plėšrūnų. Lietuvoje raudonpilvės kūmutės veisiasi ir visai mažuose, ir šiek tiek didesniuose vandens telkiniuose (50–5000 m2 ploto), kuriuose yra panirusios ir ant vandens paviršiaus plūduriuojančios augmenijos. Neretai raudonpilvių kūmučių nerštas stebimas apsemtose pievose, kuriose vanduo suformavo mažus ir seklius laikinus vandens telkinius, apsemdamas sausumos augmeniją. Kartais raudonpilvės kūmutės apsigyvena kaimo kūdrose. Didelės raudonpilvių kūmučių populiacijos aptinkamos žuvininkystės tvenkiniuose, jei juose yra užtektinai augalijos ar kitų struktūrų, tarp kurių galima pasislėpti. Vandens telkinio dugno nuosėdos dažniausiai yra dumblas, raudonpilvės kūmutės neaptinkamos vandens telkiniuose, kurių dugnas yra durpės. Be to, raudonpilvės kūmutės renkasi vandens telkinius, aplink kuriuos yra neintensyviai ganoma, kurių užpavėsinimas yra ne didesnis negu 50 proc., tačiau miškas yra ne toliau negu 50 m atstumu, o kiti vandens telkiniai – 100–200 m atstumu.
Raudonpilvės kūmutės sutinkamos šiose Europos Bendrijos svarbos buveinėse: 3130 Mažai mineralizuotuose ežeruose su menturdumblių bendrijomis, 3150 Natūraliuose eutrofiniuose ežeruose su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3160 Natūraliuose distrofiniuose ežeruose, 6410 Melvenynuose, 6510 Šienaujamose mezofitų pievose, 7110 Aktyviose aukštapelkėse, 7120 Degradavusiose aukštapelkėse, 7230 Šarmingose žemapelkęse, 7140 Tarpinėse pelkėse ir liūnuose.
Pagrindiniai raudonpilvių kūmučių priešai yra žuvys ir plėšrūs bestuburiai (pvz., žirgelių (Odonata) lervos), kurios išgaudo raudonpilvių kūmučių buožgalvius. Pagrindiniai konkurentai buveinėse – mažoji ir didžioji kūdrinės varlės (Pelophylax lessonae ir P. esculenta).
Pasibaigus nerštui raudonpilvės kūmutės dažnai migruoja į kitus vandens telkinius maitintis. Šie vandens telkiniai gali būti eutrofiniai ir gausiau apaugę vandens augmenija, negu nerštavietės. Kartais jie būna šiek tiek šešėlyje. Kūdros su įvairia augmenija bei nudžiūvusių medžių kamienais yra tinkamiausios raudonpilvių kūmučių mitybai.
Antroje vasaros pusėje, paprastai liepos–rugsėjo mėnesiais, raudonpilvės kūmutės iš vandens migruoja į sausumos buveinę. Jos įsikuria šlapiose, saulės šildomose pievose. Vėliau, kai priartėja žiemos miego metas, raudonpilvės kūmutės dažnai patraukia į miškus ar krūmynus ir praleidžia ten dalį laiko. Raudonpilvė kūmutė kartais aptinkama kūdrose, apsuptose dirbamais laukais, tačiau norint, kad raudonpilvės kūmutės išliktų tokiomis sąlygomis, reikia, kad laukai būtų fragmentuojami krūmais, gyvatvorėmis arba lopinėliais pūdymo, ypač svarbi yra bent jau 20 m pločio buferinė zona aplink vandens telkinį.
Raudonpilvės kūmutės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
3. Lietuvoje raudonpilvė kūmutė paplitus netolygiai, pagrindinės jos radavietės yra pietų, rytų, šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, žinomos tik pavienės radavietės vakarinėje šalies dalyje. Raudonpilvės kūmutės paplitimo duomenys nėra išsamūs, daugelyje radaviečių buvo atlikti vienkartiniai stebėjimai ir dabartinė populiacijos ir buveinių būklė nėra žinoma. Pagėgių savivaldybėje iki 2016 metų buvo žinoma viena radavietė, aptikta 2002 m., kuri vėliau buvo sunaikinta. 2016 m. Pagėgių savivaldybėje buvo aptiktos 5 naujos radavietės. Tai labiausiai į vakarus nutolusios šiuo metu žinomos raudonpilvės kūmutės radavietės. 1994 ir 1998 m. dvi raudonpilvės kūmutės radavietės registruotos Tauragės rajone, daugiau informacijos apie raudonpilves kūmutės Tauragės rajone nėra. Pagėgių savivaldybėje ir Tauragės rajone būtina inicijuoti raudonpilvės kūmutės inventorizaciją. Biržų rajone duomenys apie raudonpilvės kūmutės radavietės yra nuo 2005 metų, daugiausia radaviečių (18) aptikta 2010–2016 metais, 2016 metais dvi raudonpilvių kūmučių radavietės aptiktos Pakruojo rajone. Raudonpilvių kūmučių inventorizaciją šiuose rajonuose reikia tęsti toliau. Šiuo metu geriausiai raudonpilvės kūmutės inventorizuotos Lazdijų rajone. Vykdant LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas gamtinio karkaso teritorijose“ LIFE09 NAT/LT/000581 (2010–2014 m.), buvo sukurtas vandens buveinių tinklas, atkurti 164 vandens telkiniai, tinkami varliagyviams ir baliniams vėžliams. Reikalingi tolimesni atkurtų buveinių stebėjimai, parodantys, kaip jose įsitvirtina ar įsikuria varliagyviai, kaip kinta buveinės, koks bus populiacijos gausumas naujose buveinėse. Prienų, Alytaus, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose bei Kalvarijų savivaldybėje yra daug raudonpilvėms kūmutėms tinkamų gyventi buveinių, tačiau jos nepakankamai ištirtos. Reikalingi papildomi tyrimai Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Ignalinos rajonuose.
4. Raudonpilvių kūmučių buveinių užimamas plotas Lietuvoje gali siekti iki 400–800 ha. Daugiausia raudonpilvių kūmučių buveinių yra pietų ir rytų Lietuvoje. Ekspertiniu vertinimu Lietuvoje gali būti 300–500 radaviečių, kuriose gali gyventi apie 20000–50000 raudonpilvių kūmučių.
2017 metų pradžioje Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) buvo 382 įrašai apie raudonpilvių kūmučių radavietes Alytaus, Anykščių, Biržų rajonuose, Druskininkų, Elektrėnų savivaldybėse, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Lazdijų, Molėtų rajonuose, Pagėgių savivaldybėje, Pasvalio, Pakruojo, Prienų, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Švenčionių, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonuose. SRIS yra pateikti įrašai apie raudonpilvės kūmutės radavietes nuo 1994 metų. Daugiausia SRIS įrašų apie raudonpilvės kūmutės radavietes yra iš Lazdijų (96), Zarasų (40), Biržų (29), Kaišiadorių, Rokiškio (34) rajonų, Druskininkų savivaldybės (20).
1 pav. Raudonpilvės kūmutės radavietės Lietuvoje 1994–2016 m. (pateikti SRIS duomenys iki 2017 metų pradžios)
5. Rūšies populiacijos dydžio ir paplitimo pokyčius sudėtinga vertinti, nes daugelyje radaviečių yra atlikti tik fragmentiški ar vienkartiniai stebėjimai, nebuvo įvertintas populiacijos dydis. Lietuvoje raudonpilvių kūmučių daugumą populiacijų sudaro mažos (iki 10–20 suaugusių individų) susisiekiančios (nutolusios vieną nuo kitos iki 1–2 km) subpopuliacijos, kurios savo ruožtu yra izoliuotos nuo kitų populiacijų natūraliais ar dirbtiniais barjerais: miškais, gyvenvietėmis, keliais, dirbamomis žemėmis. Gausiausios populiacijos yra žuvininkystės tvenkiniuose, jei yra tinkamos buveinės, mažos raudonpilvių kūmučių subpopuliacijos aptinkamos ir natūraliose buveinėse šalia žuvininkystės tvenkinių. Gausios populiacijos žuvininkystės tvenkiniuose yra labai priklausomos nuo ūkininkavimo pobūdžio juose, pasikeitusi ūkinė veikla gali pražudyti didelę dalį Lietuvos populiacijos. Raudonpilvės kūmutės apgyvendina seklius vandens telkinius, kurie ilgainiui užauga, nusenka, pasidaro netinkami rūšiai. Mažėjant smulkiųjų ūkių, nyksta mažos kūdros, kurios anksčiau buvo naudojamos gyvuliams girdyti. Daugelyje naujai iškasamų kūdrų prie sodybų yra užveisiamos žuvys, tokiuose vandens telkiniuose raudonpilvės kūmutės neišgyvena. Rūšis Lietuvoje nyksta dėl natūralios tinkamų buveinių kaitos, buveinių fragmentacijos, antropogeninio poveikio ir taršos.
Raudonpilvės kūmutės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
6. Raudonpilvė kūmutė yra paplitusi Rytų, Centrinės Europos žemumose ir dalyje Azijos. Raudonpilvės kūmutės aptinkamos iki 730 m virš jūros lygio. Labiau į vakarus ir aukštesniuose kalnuose aptinkama geltonpilvė kūmutė (Bombina variegata). Tarpinėse zonose šios dvi rūšys hibridizuojasi. Šiaurinė raudonpilvės kūmutės paplitimo riba eina pietiniu Latvijos pasieniu (Latvijoje raudonpilvės kūmutės randamos į pietus nuo Bauskos ir Daugpilio), pietvakarių Švedija (randamos Skanės rajone), pietine Danijos dalimi. Vakarinė raudonpilvės kūmutės paplitimo riba praeina per rytų Vokietiją (Šlezvigo–Holšteino žemę), apima visą Čekiją, šiaurės Austriją, rytų Slovėniją. Pietinė raudonpilvės kūmutės paplitimo riba apima šiaurines Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos dalis, Rumunijos ir Bulgarijos žemumas, europinę Turkijos dalį, Ukrainą, Rusijos Krasnodaro sritį, šiaurinę Kazakstano dalį. Rytinė raudonpilvės kūmutės paplitimo riba apima dalį Rusijos iki Čeliabinsko. Raudonpilvės kūmutės yra introdukuotos į Didžiąją Britaniją.
Lietuvos populiacija yra šiaurinėje paplitimo arealo dalyje. Lietuvos populiacija sudaro 98,3 proc. raudonpilvės kūmutės Europos borealinio regiono paplitimo arealo ir apie 3–5 proc. bendro raudonpilvės kūmutės arealo.
Vakarinėje savo paplitimo dalyje (Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje) raudonpilvės kūmutės nyksta, labai retos (žinoma apie 10 radaviečių) jos yra Latvijoje, per kurią eina šiaurinė raudonpilvių kūmučių paplitimo arealo riba. Lenkijoje, Vengrijoje pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193), reikalavimus teikiamoje ataskaitoje nurodoma, kad raudonpilvės kūmutės paplitimas yra pastovus, populiacijos mažėja, buveinės nyksta, tačiau raudonpilvių kūmučių išlikimui numatomos geros perspektyvos. Apie raudonpilvių kūmučių, jų buveinių pokyčius Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje nėra duomenų. Rytinėje raudonpilvių kūmučių arealo dalyje (Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje), turimais duomenimis, šios rūšies populiacijos yra stabilios. Duomenų apie Europos ir viso paplitimo arealo populiacijos dydį ir buveinių užimamą plotą nėra, pasaulinė populiacija gali siekti nuo kelių ar keliolikos milijonų individų. Raudonpilvės kūmutės populiacija pasauliniame areale yra mažėjanti (Aram Agasyan, Aziz Avisi, Boris Tuniyev, Jelka Crnobrnja Isailovic, Petros Lymberakis, Claes Andrén, Dan Cogalniceanu, John Wilkinson, Natalia Ananjeva, Nazan Üzüm, Nikolai Orlov, Richard Podloucky, Sako Tuniyev, Uğur Kaya. 2009. Bombina bombina. The IUCN Red List of Threatened Species 2009: e.T2865A9489517. http://dx.doi.org/10.2305/IUCN.UK.2009.RLTS.T2865A9489517).
Raudonpilvės kūmutės biologija
7. Atšilus orui, balandžio mėnesį, raudonpilvės kūmutės išlenda iš žiemojimo slėptuvių ir patraukia į vandens telkinius. Juose jos pirmiausia maitinasi, o vandeniui sušilus iki 13–14° C prasideda raudonpilvių kūmučių nerštas. Tuo metu tinkamuose vandens telkiniuose, kuriuose gyvena didelė raudonpilvių kūmučių populiacija, patinai suformuoja ištisus chorus. Šitas garsas skirtas privilioti patelėms ir pažymėti teritoriją. Labiausiai patinai vokalizuoja – „kūmuoja“ oro temperatūrai pasiekus 20–25° C. Šiuos ūksinčius garsus galima girdėti kartais net iki rugpjūčio mėnesio. Kūmutės patinai aktyviai „kūmuoja“ dienos metu, taip pat šiltomis naktimis. Raudonpilvių kūmučių patinai nustoja „kūmuoti“, kai oro temperatūra yra mažesnė nei 12°C ir didesnė nei 30–34°C.
8. Kūmučių apvaisinimas yra išorinis. Patinui priviliojus patelę, pora kurį laiką plaukioja apsikabinusi. Vėliau sekliose, žolėmis apaugusiose vietose porcijomis išneršiami ikreliai. Jie pritvirtinami prie povandeninių augalų. Vienos patelės padėtų ikrelių skaičius priklauso nuo jos amžiaus ir dydžio. Vienoje dėtyje dažniausiai būna 20–40 kiaušinių, retai – net iki 100 kiaušinių. Paprastai patelė tą pačią vasarą išneršia 2–3 kartus. Tokiu būdu padidinama tikimybė populiacijai išlikti, nes skirtingu metu išsivystę buožgalviai pergyvena kintančias vandens telkinių sąlygas. Nustatyta, kad per visą vasarą viena patelė gali padėti 35–1236 kiaušinius. Esant palankioms sąlygoms kiaušiniai išsivysto per 5–7 dienas. Buožgalvių ritimosi iš kiaušinių sėkmė, buožgalvių išgyvenimas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Jei vandens kokybė buveinėje yra gera, buožgalvių išsiritimas iš kiaušinių gali būti artimas 100 proc. Buožgalvių išsiritimas iš kiaušinių priklauso ne tik nuo vandens kokybės, bet ir nuo populiacijos genetinės struktūros (mažėja dėl įvaisos). Danijoje atliktų tyrimų duomenimis, buožgalvių išsiritimas iš kiaušinių siekia 70–100 proc., vidutiniškai – 94 proc. Buožgalviai auga ir vystosi tame pačiame vandens telkinyje, kuriame išsirito. Augantys buožgalviai didžiąją laiko dalį praleidžia besimaitindami. Buožgalvių mirtingumas yra labai aukštas, iki metamorfozės išgyvena 0,2–6,1 proc. buožgalvių. Plėšrūnai paprastai sunaikina 95–98 proc. visų išsiritusių buožgalvių. Prieš prasidedant metamorfozei, jie užauga iki 3,8–4,8 cm. Vandens temperatūrai esant apie 23–26°C, buožgalviai suauga per 45–65 dienas. Jaunos raudonpilvės kūmutės po metamorfozės kurį laiką sutinkamos pačiuose vandens telkinio pakraščiuose, vėliau jos iškeliauja į vasarojimo buveines. Raudonpilvių kūmučių šiųmetukų išgyvenimas svyruoja tarp 2,4 proc ir 60 proc. Po pirmos žiemos išgyvena 7–69 proc. šiųmetukų. Raudonpilvės kūmutės lytiškai subręsta 2-aisiais–4-aisiais gyvenimo metais, išgyvena daugiau nei 10 metų (laisvėje yra užfiksuotas 12 metų amžiaus individas, nelaisvėje išgyvena virš 20 metų). Danijoje atliktų tyrimų (Briggs, 1996) duomenimis, raudonpilvių kūmučių metinis išgyvenimas (tikimybė, kad individas išgyvens metus) siekė 0,5–0,9 priklausomai nuo buveinės, kuriose jos buvo aptinkamos. Rumunijoje atliktų tyrimų metu (Cogalniceanu, Miaud, 2003) Dunojaus salpoje raudonpilvių kūmučių išgyvenimas buvo 0,59.
Raudonpilvės kūmutės mityba, žiemojimas, migracija
9. Didžiąją raudonpilvės kūmutės buožgalvių mitybos dalį sudaro dumbliai, kuriuos buožgalviai nugremžia nuo vandens augalų. Taip pat jie maitinasi žemesniaisiais bestuburiais. Jaunos raudonpilvės kūmutės daugiausia maitinasi vabzdžiais – vabalais (Coleoptera) plėviasparniais (Hymenoptera), dvisparniais (Diptera), suaugusios maitinasi įvairiais vandens ir sausumos bestuburiais. Raudonpilvės kūmutės maitinasi daugiausia vandens buveinėse. Mitybos konkurentai – mažoji ir didžioji kūdrinės varlės (Pelophylax lessonae ir P. esculenta), žirgeliai (Odonata).
10. Paprastai raudonpilvės kūmutės žiemoja nuo lapkričio iki balandžio mėnesio. Tam jos pasirenka sausesnes vietas, kurių temperatūra žiemos metu nenukrenta žemiau 0o C ir kurios nebūna užtvindomos pavasarį. Žiemavietėms tinka įvairūs urveliai, plyšiai medžiuose, kartais tinka ir žmogaus sukurtos vietos, tokios kaip gyvatvorės, akmenų tvoros ar namų rūsiai.
Raudonpilvės kūmutės tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
12. Raudonpilvė kūmutė saugoma tarptautiniu lygiu, t. y. ji yra įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193), II ir IV priedus, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedėlį „Griežtai saugomos faunos rūšys”.
13. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, rūšis priskirta 5 (Rs – išsaugotos rūšys) kategorijai. Rūšis įrašyta į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2 priedą „Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikia steigti specialias saugomas teritorijas“, taip pat į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis”. Raudonpilvės kūmutės buveinių apsauga Lietuvoje reglamentuota Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“. Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyti baziniai tarifai už sunaikintas raudonpilvės kūmutės nerštavietes, jauniklius, suaugusią raudonpilvę kūmutę.
II SKYRIUS
RAUDONPILVĖS KŪMUTĖS BUVEINIŲ, RADAVIEČIŲ IR POPULIACIJOS BŪKLĖS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Raudonpilvės kūmutės buveinių, radaviečių apsaugos būklė
14. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas), raudonpilvės kūmutės apsaugai Lietuvoje yra įsteigtos 26 BAST: Adomiškio pelkė, Asvejos ežerynas, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Čepkelių pelkė, Dainavos giria, Dysnos upės slėniai, Drausgirio miškas, Dusetų giria, Gražutės regioninis parkas, Guntauninkų miškas, Kaukinės miškas, Labanoro regioninis parkas, Minkūnų durpynas, Papio ežeras, Plomėnų pelkė, Punios šilas, Radyščiaus kaimo apylinkės, Smalvelės upė ir šlapžemės, Solio ežeras ir jo apyežerės, Strošiūnų šilas, Suktiškių miško dalis, Škilietų ežerų apylinkės, Šlavantų kaimo apylinkės, Verknės vidurupis, Vidzgirio miškas, Žuvinto ežeras ir Buktos miškas. Šios BAST apima apie 40–60 proc. raudonpilvės kūmutės radaviečių, kurių dalis patenka ir į Veisiejų, Neries, Biržų, Aukštadavario regioninius parkus. Daug negausių išsibarsčiusių populiacijų randama už „Natura 2000“ tinklo ribų, nors kai kuriais atvejais šalia „Natura 2000“ tinklo esančios populiacijos būna gausesnės ir stabilesnės nei BAST, pvz., Strošiūnų miške (centro koordinatės – 534188, 6073907) yra stabili raudonpilvių kūmučių populiacija (keliasdešimt „kūmuojančių“ patinų), taip pat šalia BAST ribų pievose (nutolusiose nuo BAST iki 2 km) yra nemažai smulkių išsibarsčiusių radaviečių, kuriose stebima nuo 1 iki 6 „kūmuojančių“ patinų.
15. Stebėjimų, atliktų BAST, išskirtose raudonpilvių kūmučių apsaugai, 2013–2014 metų duomenimis, raudonpilvių kūmučių buveinių ir nerštaviečių vandens telkinių dydis įvairavo nuo 0,02 ha iki 1,5 ha, daugiausia (Moda – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšmė imtyje) – 0,3 ha, vidutinis plotas buvo 0,4 ha+0,4. Vandens tekinių gylis įvairavo nuo 0,1 m iki 3 m, daugiausia (Moda) buvo 0,5 m gylio vandens telkinių, vidutinis vandens telkinių gylis buvo 0,66 m (SD± 0,54).
36 % vandens telkinių registruotos žuvys, tai yra neigiamas buveinės faktorius, keliantis pavojų raudonpilvių kūmučių populiacijoms (ypač negausioms), 15 proc. vandens telkinių išdžiūva, nusenka iki rugpjūčio mėnesio, o 16 proc. nusenka rugpjūčio mėnesį – tokiuose vandens telkiniuose neišgyvena žuvys, tačiau sausringais metais anksti (iki rugpjūčio mėnesio) išdžiūvusiose nerštavietėse sumažėja raudonpilvių kūmučių veisimosi sėkmė. Likusių vandens telkinių gylis mažai kinta sezono bėgyje. Kūmučių vandens telkiniai paprastai turi seklesnes ir gilesnes zonas (89,7 proc.), jose gausiai priaugusi povandeninė augalija (84 proc.), daugelio dugnas uždumblėjęs (89,5 proc.), pastarasis faktorius yra neigiamas, rodantis buveinės degradacijos pradžią. Daugelio vandens telkinių >60 proc. vandens paviršiaus ploto neužaugę, daugiausia vandens telkinių, kurių <20 proc. paviršiaus visą laiką yra pavėsyje. Buveinės aplinkos fragmentacija būdinga 33 proc. stebėjimo taškų, agrarinėje aplinkoje yra 34 proc. tyrimo taškų. 75 proc. stebėjimo taškų vandens telkiniai apaugę krūmais, tai rodo, kad buveinė jau yra ar tampa per daug užtamsinta ir jai reikia tvarkymo. Dauguma stebėjimo taškų (76 proc.) yra nutolę ne daugiau kaip 500 m nuo artimiausios panašios kūmutei tinkamos buveinės.
16. Vertinant 2013–2014 metų stebėjimų rezultatus, raudonpilvės kumūtės apsaugos būklė Lietuvoje yra nepakankamai palanki (angl. unfavourable – inadequate, pagal Europos Komisijos nustatytą matricą Priedą C – Assesing conservation status of a species, General evaluation matrix). Nors aptinkamos naujos raudonpilvių kūmučių nerštavietės, rūšis paplitusi lokaliai ir mozaikiškai. Rūšies gausumas daugelyje radaviečių nedidelis ir apie bendrą Lietuvos populiacijos dydį ir jo pokyčius vis dar trūkta duomenų. Nors yra platus tinklas potencialių tinkamų raudonpilvėms kūmutėms buveinių, stebima buveinių izoliacija ir degradacija, daugelyje radaviečių reikalingi tvarkymo darbai.
17. Daugelyje raudonpilvės kūmutės buveinių ar jų dalių stebimi sukcesijos, buveinių degradacijos požymiai, buveinės reikalauja tvarkymo. Buveinių būklei didelę įtaką daro net tik taršos iš aplinkinių teritorijų poveikis, natūrali sukcesija, bet ir klimatinės ypatybės – pavasario, vasaros sausros poveikis, kai anksti nusenka, išdžiūva vandens telkiniai. Tokie vandens telkiniai daug greičiau pradeda keistis, užauga krūmais, varliagyviai yra priversti migruoti, ieškoti tinkamų buveinių. Pagrindinė buveinių apsaugos spraga – buveinių tvarkymo darbų trūkumas, kompleksinio požiūrio į nerštaviečių ir ją supančių teritorijų trūkumas, realių paplitimo duomenų ir būklės žinomose radavietėse tyrimų trūkumas.
Raudonpilvės kūmutės populiacijos būklė
18. Gausiausios raudonpilvės kūmutės populiacijos yra rytų ir pietryčių Lietuvoje. Vakarinėje Lietuvos dalyje jos labai retos, 2016 metų duomenimis, labiausiai į vakarus nutolusios radavietės yra Pagėgių seniūnijoje. Gausiausios raudonpilvės kūmutės populiacijos yra žuvininkystės tvenkiniuose, kūmutės čia įsikūrusios dažniausiai apleistose, nenaudojamose žuvivaisai dalyse, įvairiuose drėkinimo kanaluose ir tvenkinių pakraščiuose: Arvydų, Arnionių, Meškerinės, Šilavoto, Baltosios Vokės ir kt. Natūraliose buveinėse – kūdrose, senvagėse, žemapelkių balose, drėgnose viksvinėse pievose ir kitose atvirose sekliose šlapžemėse – raudonpilvių kūmučių populiacijos aptinkamos išsibarsčiusios tinkamose buveinėse. Nors, intensyvėjant tyrimams, randama naujų radaviečių, daugelis jų yra negausios, nestabiliose buveinėse, apie daugelį anksčiau žinomų radaviečių nėra informacijos, varliagyvių aptinkama mažiau arba jie persikėlė į palankesnes buveines, kurios nėra inventorizuotos.
19. Valstybinio monitoringo metu vertinant Lietuvos populiacijos gausumą BAST, pagal didžiausias stebėto rodiklio – vokalizuojančių patinų skaičiaus – reikšmes, 2007 metais vieno pakartojimo metu visuose BAST stebėjimų vietų taškuose (stebėjimai vykdyti 7 BAST) buvo aptikta 226 suaugę raudonpilvių kūmučių patinai, 2010 metais – 498 suaugę patinų (stebėjimai vykdyti 7 BAST), o 2013–2014 m. – 660 patinai (stebėjimai vykdyti 23 teritorijose).
Didžiausias raudonpilvių kūmučių patinų individų skaičius, tenkantis vienam optimaliam tyrimui (imant didžiausią pakartojimo reikšmę), 2013–2014 m. registruotas BAST Papio ežere (50 ind. tyrimo taške), Adomiškio pelkės BAST (30 ind. tyrimo taške), Drausgirio miške (30 ind. tyrimo taške), Gražutės regioniniame parke (25 ind. tyrimo taške).
2013–2014 m. stebėjimai buvo atliekami beveik 3 kartus didesniame kiekyje „Natura 2000“ teritorijų nei 2007 ir 2010 metais, todėl palyginti individų aptikimų pokyčius galima tik tose pačiose BAST, kuriose stebėjimai vykdomi trečią kartą. Raudonpilvių kūmučių aptikimo dažnis nepakito Punios šile, Suktiškių miške. Aptikimo dažnis sumažėjo Čepkelių pelkėje, Vidzgirio miške, Žuvinto ežero ir Buktos miško BAST, didžiausias aptikimo dažnio sumažėjimas nustatytas Vidzgirio miške. Vidzgirio miške sumažėjo bendras stebėtų individų skaičius (palyginus su 2007 m. – daugiau kaip tris kartus) bei aptinkamų patinų individų vidurkis (palyginus su 2007 m. – 5 kartus, o su 2010 m. – 4 kartus). Vidzgirio miške vandens buveinės degraduoja, vandens telkinių dugne susikaupia didelis kiekis nuokritų, tai rūgština vandenį, pakrantės apauga krūmais, balos džiūsta, nerštavietės stipriai užpavėsintos.
Blogėjanti buveinių ir populiacijos būklė 2014–2016 metais stebima Suktiškių miške, nerštavietės degraduoja dėl sukcesijos ir išdžiūvimo. Strošiūnų BAST į saugomos teritorijos ribas patenka tik dalis rūšies populiacijos, BAST stebimi tik pavieniai patinai. Stabili raudonpilvių kūmučių populiacija (keliasdešimt individų) yra už BAST ribų. Bloga populiacijos būklė Solio ežero ir jo apyežerių BAST, kur 2013–2014 m. aptikti tik pavieniai individai. Škilietų ežerų apylinkės BAST raudonpilvių kūmučių neaptikta, Verknės vidurpio BAST aptikti tik pavieniai individai, negausi ir išsibarsčiusi Dusetų girios BAST populiacija. Pavieniai individai aptinkami Guntauninkų miške, šioje teritorijoje trūksta būdingų raudonpilvei kūmutei buveinių. Plomėnų pelkėje raudonpilvės kūmutės neaptinkamos. Negausios populiacijos yra Smalvelės upės ir šlapžemių BAST bei Dainavos girios BAST.
1 lentelė. Pagrindinės raudonpilvės kūmutės radavietės Lietuvoje
| Eil. nr. |
Radavietė |
Teritorija ir žemės nuosavybė |
Populiacijos būklė |
| 1. |
BAST Papio ežeras |
Šalčininkų r., Trakų r., Vilniaus r., Baltosios Vokės biosferos poligonas, BAST Papio ežeras (LTSAL0005), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacija viena gausiausių Lietuvoje, stabili, plačiai paplitusi teritorijoje. |
| 2. |
BAST Gražutės regioninis parkas |
Zarasų r., Ignalinos r., Gražutės regioninis parkas, BAST Gražutės regioninis parkas (LTZAR0024), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė palanki, teritorijoje paplitusi, sudaro vidutinio dydžio populiacijas, išsibarsčiusias tinkamose buveinėse visoje regioninio parko teritorijoje. Tikėtina, kad yra daugiau neidentifikuotų lokalių populiacijų. Reikalingas buveinių būklės stebėjimas |
| 3. |
Punios šilas |
Alytaus r., Nemuno kilpų regioninis parkas, Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis, BAST Punios šilas (LTALY0004), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė stabili, palanki |
| 4. |
Dysnos upės slėniai |
Ignalinos r., Birvetos biosferos poligonas, BAST Dysnos upės slėniai (LTIGN0032), žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos būklė palanki, vykdomas buveinės būklės ir populiacijos būklės stebėjimas |
| 5. |
Kaukinės miškas |
Kaišiadorių r., Kaukinės valstybinis botaninis-zoologinis draustinis, BAST Kaukinės miškas (LTKAI0001), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos ir buveinės būklė nepakankamai palanki, buveinės degraduoja, dalis populiacijos yra už BAST ribų |
| 6. |
Aukštaitijos nacionalinis parkas |
Ignalinos r., Utenos r., Švenčionių r., Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas, BAST Aukštaitijos nacionalinis parkas (LTIGN0018), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė nežinoma, radavietės dispersiškai paplitusios po teritoriją, radavietėse nedidelė individų gausa, skirtingose radavietėse skirtingos sąlygos ir perspektyvos. |
| 7. |
Labanoro regioninis parkas |
Molėtų r., Švenčionių r., Utenos r., Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė nežinoma, radavietės dispersiškai paplitusios po teritoriją, radavietėse nedidelė individų gausa, skirtingose radavietėse skirtingos sąlygos ir perspektyvos |
| 8. |
Žuvinto ežeras ir Buktos miškas |
Alytaus r., Lazdijų r., Marijampolės r., Žuvinto biosferos rezervatas, BAST Žuvinto ežeras ir Buktos miškas, žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė palanki, buvo vykdomi buveinių atkūrimo darbai |
| 9. |
Adomiškio pelkė |
Ukmergės r., BAST Adomiškio pelkė (LTKUM0010), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė palanki, stebimi buveinės sukcesiniai pokyčiai |
| 10. |
Suktiškių miškas |
Vilniaus r., BAST Suktiškių miško dalis (LTVIN0016), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos ir buveinės būklė nepalanki, reikalingi buveinės tvarkymo darbai |
| 11. |
Dūkštų ąžuolynas |
Vilniaus r., Neries regioninis parkas, BAST Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis (LTVIN0007), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos ir buveinės būklė palanki |
| 12. |
Trakų Vokė |
Vilnius, Trakų Vokės tvenkiniai, žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos ir buveinės būklė stabili, palanki |
| 13. |
Bališkės |
Vilnius, Bališkės, Mūrinė Vokė, žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos ir buveinės būklė nepakankamai palanki, blogėjanti, daug šlapžemių nusausinta, didėja teritorijos užstatymas, ateities perspektyvos nepalankios |
| 14. |
Vasaknų – Šventosios tvenkiniai |
Zarasų r., dalis teritorijos patenka į Vasaknų biosferos poligoną, PAST Vasaknų tvenkiniai (LTZARB001), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė nežinoma |
| 15. |
Arinas – Arnionys |
Švenčionių r., Molėtų r., žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos būklė nežinoma |
| 16. |
Šilavoto žuvininkystės ūkio tvenkiniai |
Prienų r., žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė palanki, populiacijos būklė priklauso nuo žuvininkystės ūkyje vykdomos ūkinės veiklos |
| 17. |
Grybaulios tvenkiniai |
Varėnos r., PAST Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai (LTVARB007), žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos būklė blogėjanti, nepakankamai palanki, pasikeitus ūkinei veiklai, sumažėjo populiacijos gausumas
|
| 18. |
Meškerinės tvenkiniai |
Švenčionių r., Meškerinės žuvinkystės ūkio tvenkiniai ir supančios teritorijos, žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė palanki |
| 19. |
Dusetų giria |
Rokiškio r., Sartų regioninis parkas, BAST Dusetų giria (LTROK0007), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacija negausi, stabili, populiacijos būklė nepakankamai palanki |
| 20. |
Minkūnų durpynas |
Rokiškio r., Sartų regioninis parkas, BAST Minkūnų durpynas (LTROK0019), žemės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacija stabli, būklė palanki, pagrindinės grėsmės – per didelis buveinės užaugimas |
| 21. |
Dainavos giria |
Varėnos r., Dzūkijos nacionalinis parkas, BAST Dainavos giria (LTVAR0017), žėmės nuosavybė – privati, valstybinė |
Populiacijos būklė nežinoma, radavietės dispersiškai paplitusios po teritoriją, radavietėse nedidelė individų gausa, skirtingose radavietėse skirtingos sąlygos ir perspektyvos |
| 22. |
Avižienių miškas |
Lazdijų r., BAST Avižienių miškas (LTLAZ0041), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacija negausi, teritorijoje vykdomas gamtotvarkos planas, populiacijos būklė nežinoma |
| 23. |
Šlavantų |
Lazdijų r., BAST Šlavantų kaimo apylinkės (LTLAZ0040), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, teritorijoje vykdomas gamtotvarkos planas |
| 24. |
Drapalių kaimo apylinkės |
Druskininkų savivaldybė, BAST daraplių kaimo apylinkės (LTDRU0004), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, teritorijoje vykdomas gamtotvarkos planas |
| 25. |
Strošiūnų mškas |
Elektrėnų savivaldybė, dalis patenka į BAST Strošiūnų miškas (LTKAI0012), žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos būklė BAST ribose nepalanki, už BAST ribų palanki Strošiūnų miške, nepakankamai palanki BAST supančiose pievose ir gyventojų kūdrose |
| 26. |
Bitėnai, Šereitlaukis |
Pagėgių savivaldybė, Rambyno regioninis parkas, žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos ir buveinės būklė nežinoma |
| 27. |
Biržų regioninis parkas |
Biržų r., Biržų regioninis parkas |
Populiacijos negausios, izoliuotos, lokalios, reikalingi papildomi tyrimai, populiacijos būklė nežinoma |
| 28. |
Užutrakis |
Trakų r., Trakų istorinis nacionalinis parkas |
Populiacijos ir buveinės būklė nežinoma |
20. Šiuo metu, remiantis ekspertiniu vertinimu, daugiau negu 90 % Lietuvos raudonpilvių kūmučių populiacijų (išskyrus žuvininkystės tvenkinių kompleksus, esančius rytinėje Lietuvos dalyje) stebima mažiau nei 100 patinų, gausesnėse populiacijose stebima apie 50 patinų, daugelyje kitų populiacijų stebima apie 10–20 patinų. Dauguma šiuo metu egzistuojančių populiacijų natūraliuose vandens telkiniuose yra mažos ir išsibarsčiusios. Bendra Lietuvos populiacijos būklė yra nepakankamai palanki. Ilgalaikio išlikimo galimybės, vertinant turimus duomenis, yra palankios. Tvarkymo darbai turi būti vykdomi gausiausiose, natūraliose raudonpilvių kūmučių buveinėse, kuriose stebimi buveinių pokyčiai – vandens telkinių degradacija, vandens telkinių užpavėsinimas, pakrančių užaugimas.
Raudonpilvei kūmutei grėsmę keliantys veiksniai
21. Raudonpilvei kūmutei grėsmes keliantis veiksniai, jų reikšmingumas, reguliavimo ir poveikio galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Raudonpilvei kūmutei grėsmę keliantys veiksniai
| Grėsmę keliantis veiksnys |
Reikšmingumas |
Aprašymas |
| Buveinių (nerštaviečių) sunaikinimas |
Kritinis |
Vandens telkiniai sunaikinami dėl melioracijos, vandens režimo pakeitimų, vykstat sukcesijai, dėl taršos. Raudonpilvių kūmučių sėkmingam populiacijos išgyvenimui paprastai reikia kelių netoli viena kitos esančių buveinių. Sunaikinus vieną buveinę, prastėja populiacijos būklė ir greta esančiose buveinėse. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų raudonpilvių kūmučių radaviečių apsaugos būklės kontrole, inventorizacijos duomenų kaupimo ir apsikeitimo tarp institucijų, informacijos atnaujinimo efektyvumu. |
| Buveinių eutrofikacija |
Didelis |
Apaugimas krūmais, aukšta žoline augalija užtemdo vandens telkinį, jis neįšyla iki optimalios raudonpilvėms kūmutėms temperatūros, dėl eutrofikacijos vandenyje mažėja deguonies, vandens telkiniai užanka, nusenka. Siekiant sumažinti šį poveikį, reikalinga žinomų raudonpilvių kūmučių radaviečių buveinės būklės stebėsena ir buveinių tvarkymo darbai. |
| Žuvų, naminių vandens paukščių įveisimas |
Didelis |
Žuvų ir vandens paukščių gausa ypač reikšminga mažuose vandens telkiniuose, lokaliose populiacijose. Žuvys ir antys keičia buveinės sąlygas, sąlygoja eutrofikaciją, išmedžioja lervas. Siekiant sumažinti šį poveikį, reikia apsaugoti lokalias raudonpilvių kūmučių populiacijas nuo žuvų ir naminių vandens paukščių įveisimo. |
| Buveinių tarša, pesticidų, herbicidų naudojimas |
Didelis |
Tiesioginė ir netiesioginė (dėl nuotėkio iš aplinkinių teritorijų) buveinių tarša didina buveinės eutrofikaciją, tiesiogiai veikia raudonpilvių kūmučių mitybinę bazę, letaliai veikia raudonpilvių kūmučių buožgalvius. Siekiant išvengti šios grėsmės, reikalinga vandens telkinių apsaugos kontrolė, saugus augalų apsaugos produktų naudojimas. |
| Buveinių fragmentacija ir izoliacija |
Vidutinis |
Natūralias buveines fragmentuoja keliai, dirbami laukai, miško monokultūrų masyvų įveisimas. Miškų iškirtimas taip pat veikia raudonpilvių kūmučių buveines ir migracijos kelius. Šios grėsmės poveikį sumažintų ne tik pačių raudonpilvių kūmučių radaviečių apsauga, bet viso buveinių komplekso, į kurį įeina kelios šlapžemės ir juos supanti teritorija, apsauga. |
| Buveinių mozaikiškumo praradimas |
Vidutinis |
Raudonpilvių kūmučių populiacijų ir buveinių optimaliai būklei užtikrinti reikalinga kelių vandens buveinių, pievos, drėgno miško mozaika, todėl planuojant teritorijas, miškotvarkos planus, reikia atsižvelgti į šiuos raudonpilvės kūmutės poreikius jų radaviečių aplinkoje. |
*Ekspertiniai grėsmių reikšmingumo vertinimo kriterijai:
Kritinis – populiacijos išnykimas per ateinančius 5 ar mažiau metų.
Didelis – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per 10 metų.
Vidutinis – veiksnio svarba nurodoma literatūroje, nėra duomenų Lietuvoje, rodančių tiesioginį poveikį gausumui, arba jis veikia populiacijas lokaliai ir nereguliariai.
Raudonpilvės kūmutės inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
22. Raudonpilvės kūmutės inventorizacijos duomenys ir tyrimai pateikti informaciniuose lediniuose „Raudoni lapai“, SRIS sistemoje, bioįvairovės tyrimų ataskaitose. Skelbtuose darbuose daugiausia konstatuotas rūšies aptikimo faktas ir stebimų individų gausumas stebėjimo metu. Daugiausia informacijos surinkta ir skelbta atlikus šiuos tyrimus:
22.1. apibendrinti įvairių stebėtojų duomenys (1982–1997 m.) apie raudonpilvės kūmutės paplitimą, gausumą ir radavietės Lietuvoje pateikti Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlase (L. Balčiauskas, G. Trakimas, R, Juškaitis, A. Ulevičius, L. Balčiauskienė, 1997, 1999). Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas buvo sudarytas analizuojant skelbtus literatūrinius šaltinius, studentų diplominius darbus, tyrimų projektų ataskaitas ir kitus nepublikuotus šaltinius, analizuojant gyventojų apklausų anketinius duomenis ir autorių inventorizacinių tyrimų duomenis. Šiame atlase pateikti duomenys apie raudonpilvės kūmutės paplitimą ir gausumą Lietuvoje, gyvenamąją aplinką ir žinomas radavietes (nurodyta 80 radaviečių – 10 × 10 km kvadratų);
22.2. 1980–2000 m. Kaišiadorių rajono varliagyvių tyrimus atliko V. Malinauskas, K. Juškys, R. Grėsius, V. Matas, G. Trakimas, K. Treigys, varliagyvių stebėjimai apibendrinti Kaišiadorių rajono gyvūnijos atlase (1997). Šiame atlase yra pateiktas raudonpilvės kūmutės paplitimo žemėlapis (UTM (angl. Universal Transverse Mercator, liet. universalios skersinės Merkatoriaus sistemos) kvadratuose, nenurodant konkrečių radaviečių) Kaišiadorių rajone, stebėjimų metu 1986–1997 metais Kaišiadorių rajone aptiktos 142 radavietės, gausiausios nerštavietės stebėjimų metu buvo konstatuotos Laukystos ir Kietaviškių žuvininkystės ūkių teritorijose, Klėriškių kaimo tvenkiniuose. Duomenys apie Kaukinės draustinio (Kaišiadorių r.) varliagyvius ir raudonpilvės kūmutės paplitimą jame yra pateikti leidinyje Kaukinės draustinis, V. Malinauskas (sud.). 2000.
Raudonpilvių kūmučių patinų balsai skleidžiami veisimosi metu yra gerai girdimi ir atskiriami, todėl daug raudonpilvių kūmučių radaviečių buvo aptinkama atsitiktinai, stebint kitus gyvūnus ar augalus. Stebėjimų pranešimuose trūksta duomenų apie raudonpilvių kūmučių radaviečių būklę ir gausumą, užimamų buveinių plotą ir tinkamumą raudonpilvei kūmutei. Pateiktų stebėjimų duomenys apie radavietę patikimi. Nepatikimi duomenys apie raudonpilvių kūmučių gausumą, nes daugumoje stebėjimų pateikti vienkartinio trumpalaikio stebėjimo rezultatai;
22.3. Žuvinto biosferos rezervate gyvūnų stebėjimus vykdė Vilniaus universiteto studentai, jų metu aptiktos raudonpilvės kūmutės Žuvintų kaime, informaciją apie šių stebėjimų rezultatus pateikė V. Nedzinskas (Nedzinskas V. 1998. Raudonosios knygos varliagyviai Žuvinte 1998 metais. Raudoni lapai, 6: 22);
22.4. Obelevičius S. 1997 m. vykdė gyvūnų stebėjimus Aukštaitijoje, 1998 metais – Pakruojo rajone. 1997 m. Rokiškio rajone, Vakarių kaimo karjeruose ir balose aptikta raudonpilvių kūmučių radavietė – buvo girdėti keliolikos patinų balsai, 1998 m. Dučių Tyrelio durpyne aptiktos raudonpilvės kūmutės, girdėti keliolikos patinų balsai. Duomenys pateikti informaciniuose pranešimuose: Obelevičius S. 1998. Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų stebėjimai Aukštaitijoje. Raudoni lapai, 6: 7; Obelevičius S. 2000. Į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų stebėjimai Pakruojo rajone. Raudoni lapai, 7: 25;
22.5. J. Sidaravičius gyvūnų stebėjimus Veisiejų regioniniame parke atliko 2001 m., stebėjimų metu aptiktos trys raudonpilvės kūmutės radavietės (Sidaravičius J. 2004. Nauji duomenys apie retas gyvūnų rūšis Veisiejų regioniniame parke. Raudoni lapai, 8: 21–22);
22.6. M. Lapelė pateikė raudonpilvių kūmučių stebėjimo duomenis Dzūkijos nacionaliniame parke (Informacinis pranešimas – Lapelė M. 2000. Naujos kūmutės (Bombina bombina) radavietės pietų Lietuvoje. Raudoni lapai, 7: 27). Pateikta informacija apie žinomas radavietės Marcinkonių apylinkėse, Bakanauskų telmologiniame draustinyje, nenurodant tikslių vietų ir stebėjimo laiko, bei informuojama apie 1998 m. aptiktas radavietes Lizdų kraštovaizdžio draustinyje, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje;
22.7. D. Norkūnas 1995–1999 m. atliko raudonpilvių kūmučių stebėjimus Zarasų rajone, pateikiama informacija apie penkias radavietes Užtilties gyvenvietėje, Pabaltės, Degsnio kaimų apylinkėse, Utenos girininkijos Ąžuolijos miške. Nurodoma stebėjimo data ir stebėtų individų skaičius (Norkūnas D. 2000. Naujos raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) radavietės. Raudoni lapai, 7: 27-28.);
22.8. 1999 m. Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) studentai vykdė gyvūnijos stebėjimus Vilniaus ir Trakų rajonuose, birželio mėnesį pagal patinų balsus aptiko dvi raudonpilvės kūmutės radavietes Vilniaus rajone. Duomenys apie radavietę ir stebėjimo metu nustatytą gausumą pagal patinų balsus pateikti informaciniame pranešime Pacharevas J., Linikas M., Velmunskis M., Treinys R. 2000. Nauji duomenys apie retas gyvūnų rūšis. Raudoni lapai, 7: 23;
22.9. 1998 m., 2008 m., 2010 m. VU Ekologijos instituto mokslininkai J. Rimšaitė, P. Ivinskis atliko varliagyvių stebėjimus įvairiuose Lietuvos rajonuose. 1998 metais raudonpilvės kūmutės laikinuose vandens telkiniuose aptiktos Ignalinos rajone, Kaukiškės miške. 2000 m. Vilniaus rajone aptiktos dvi raudonpilvės kūmutės radavietės; 2001 m. Varėnos rajone aptikta viena radavietė Kabelių žuvininkystės tvenkiniuose, stebėta gausi populiacija (keli šimtai individų), Ignalinos rajone – dvi naujos radavietės, Molėtų rajone – viena radavietė, Švenčionių rajone – viena radavietė, Alytaus rajone – viena radavietė, Kaišiadorių rajone – viena radavietė, Alytaus rajone – viena radavietė, Prienų rajone – viena radavietė; 2002 metais Trakų rajone aptikta viena radavietė, Vilkaviškio rajone – viena radavietė, Švenčionių rajone – viena radavietė, Vilniaus rajone – viena radavietė; 2008 m. Vilkaviškio rajone aptiktos trys raudonpilvės kūmutės radavietės, 2010 m. Alytaus rajone – viena, Lazdijų rajone – dvi radavietės. Informacija apie jas pateikta informaciniuose pranešimuose: Rimšaitė J., Pakalniškis S., Ivinskis P. 1998. Naujos retų rūšių roplių ir varliagyvių radavietės 1998 metais. Raudoni lapai, 6: 23; Ivinskis P., Ferenca R., Rimšaitė J. 2004. Nauji duomenys apie retus gyvūnus Lietuvoje. Raudoni lapai, 8: 8–15; Ivinskis P., Rimšaitė J. 2009. Saugomos gyvūnų rūšys, stebėtos 2008 m. Raudoni lapai, 11: 19–22; Ivinskis P., Rimšaitė J. 2011. Nauji duomenys apie 2010 m. stebėtas saugomas gyvūnų rūšis. Raudoni lapai, 13: 43–44. Pranešimuose nėra informacijos apie radavietės buveinės būklę;
22.10. ilgamečius gyvūnų stebėjimus Plokščių apylinkėse (Šakių r.) atliko O. Atkočaitis ir R. Juškaitis. 2000 m. raudonpilvių kūmučių patinų balsai buvo girdimi trijuose, 2001 m. – septyniuose vandens telkiniuose, 2008 m. R. Juškaitis pakartotinai stebėjo raudonpilves kūmutes Šakių rajono Voniškių kaime, girdėtas vieno patinėlio balsas. Informaciniame pranešime teigiama, kad šioje radavietėje raudonpilvės kūmutės stebėtos ir ankstesniais metais ir buvo gausesnės. 2009 m. aptikta nauja raudonpilvės kūmutės radavietė tarp Stulgių ir Plokščių, girdėti pavieniai patinų balsai (Atkočaitis O., Juškaitis R. 2004. Retos rūšys Plokščių apylinkėse. Raudoni lapai, 8: 51–52; Juškaitis R. 2009. Trys saugomų varliagyvių rūšys stebėtos vienoje sodyboje. Raudoni lapai, 11: 32; Atkočaitis O. 2010. Saugomų gyvūnų rūšių stebėjimai Šakių rajono Plokščių apylinkėse 2009 metais. Raudoni lapai, 12: 34–35);
22.11. S. Sinkevičius Pūščios durpyne (Zarasų r.) 1995–2008 m. vykdė gyvūnijos stebėjimus. 2008 m. Pūsčios durpyno vietoje atkuriamoje aukštapelkėje pirmą kartą aptikta raudonpilvių kūmučių nerštavietė (Sinkevičius S. 2009. Saugomos rūšys Zarasų rajone. Raudoni lapai, 11: 46-47);
22.12. A. Čerkauskas 2009–2010 m. atliko saugomų gyvūnų ir augalų rūšių stebėjimus Gražutės regioniniame parke, jų metu 2009 m. aptiko raudonpilvės kūmutės radavietę Gerveliškės kaime, stebėjimo metu girdėtas vieno patino balsas, 2010 m. – Ažuraisčių kaime girdėti 3 patinų balsai (Čerkauskas A. 2010. Informacija apie 2009 m. rastas saugomas rūšis Gražutės regioniniame parke ir kitose Lietuvos vietovėse. Raudoni lapai, 12: 19–23; Čerkauskas A. 2011. Informacija apie 2010 m. rastas saugomas rūšis Gražutės regioniniame parke ir kitose Lietuvos vietovėse. Raudoni lapai, 13: 6–9). Pranešimuose nėra pateikta informacijos apie radavietę, buveines, stebėjimų dažnumą;
22.13. 2009 m. V. Leonavičius atliko gyvūnų stebėjimus Vištyčio regioniniame parke, informaciniame pranešime (Leonavičius V. 2010. Nauji duomenys apie saugomas gyvūnų rūšis Vištyčio regioniniame parke. Raudoni lapai, 12: 39–40.) pranešama apie raudonpilvės kūmutės stebėjimus Draustgirio miške. Nėra pateikta informacijos apie buveinę, stebėjimo periodiškumą. Pateiktų stebėjimų duomenys apie radavietę patikimi. Nepatikimi duomenys apie raudonpilvių kūmučių gausumą, nes daugumoje stebėjimų pateikti vienkartinio trumpalaikio stebėjimo rezultatai, kurie gali realiai neatspindėti radavietės populiacijos būklės;
22.14. 2001–2014 m. pietų Lietuvos, daugiausia Lazdijų rajono, taip pat dalies Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės varliagyvių, tarp jų ir raudonpilvės kūmutės, inventorizaciją atliko LIFE projektas „Bandomojo ekologinio tinklo sukūrimas Pietų Lietuvoje“ metu, inventorizacijos duomenys pateikti SRIS (100 pranešimų apie radavietes). Stebėjimų duomenys patikimi;
Raudonpilvės kūmutės apsaugos, tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
24. Šiuo metu yra parengti šie gamtotvarkos planai, kuriuose numatytos priemonės raudonpilvės kūmutės buveinių ir populiacijos palankios būklės atkūrimui ir išsaugojimui:
24.1. parengtas ir įgyvendinamas Avižienių miško gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-704 „Dėl Avižienių miško gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje esančios skiauterėtųjų tritonų populiacijos būklę, išsaugant ne mažesnę kaip 150 individų populiaciją; atkurti raudonpilvių kūmučių ne mažiau kaip 20 patinų populiaciją sukuriant ir išsaugant joms tinkamas buveines 1,7 ha plote. Šio gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatoma sumažinti pavėsį saugomų varliagyvių svarbiose buveinėse (iškertant ir pašalinant iš teritorijos sumedėjusią augaliją ir jos atžalas) ir atkurti saugomiems varliagyviams tinkamas kūdras vakariniame teritorijoje esančios šlapynės pakraštyje. Numatomos priemonės tiesiogiai veikia saugomų varliagyvių buveines, sudaro palankias sąlygas populiacijos išgyvenimui ir gausėjimui;
24.2. parengtas ir įgyvendinamas Drapalių kaimo apylinkių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-773 „Dėl Drapalių kaimo apylinkių gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje esančių balinių vėžlių populiaciją, išlaikant 5–10 suaugusių individų populiaciją ir atkuriant raudonpilvių kūmučių populiaciją, kurią sudaro ne mažiau kaip 15 patinų. Vienas iš šio gamtotvarkos plano uždavinių yra palaikyti balinių vėžlių kiaušinių dėjimo vietų gerą apsaugos būklę ir pagerinti jų ir varliagyvių migracijos galimybes teritorijoje. Šiame gamtotvarkos plane numatyta organizuoti sumedėjusios augalijos iškirtimą ir išvežimą, organizuoti pievų šienavimą arba ganymą. Šio gamtotvarkos plano rengimo metu raudonpilvė kūmutė teritorijoje buvo negausi, populiacijos būklė patenkinama dėl migracijos sunkumų teritorijoje. Teritorijoje jau buvo vykdyta gamtotvarkinė veikla – iškastos kūdros, atvertos kiaušinių dėjimo vietos baliniams vėžliams. Raudonpilvėms kūmutėms reikalingi gerai įšylantys, seklūs vandens telkiniai nuožulniais krantais, su pakankamai skaidriu vandeniu. Išlaikant pelkinio komplekso gerąją būklę, siekiama neleisti užaugti sumedėjusia (iškertant savaimines pušaites) ir aukštažoline augalija kūdrų krantus ir pievas, taip išsaugant saugomoms rūšims reikalingą gerą vandens telkinių apšvietimą ir įšildymą, palankią sausumos buveinės būklę;
24.3. parengtas ir įgyvendinamas Padustėlio pelkių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. D1-516 „Dėl Padustėlio pelkių gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Vienas šio gamtotvarkos plano tikslų – siekti išsaugoti esamas ir pagausinti Europos Bendrijos svarbos rūšies raudonpilvės kūmutės populiacijas. Šiame gamtotvarkos plane numatoma sudaryti palankias veisimosi ir žiemojimo sąlygas raudonpilvei kūmutei: parengti buvusių nuotekų valymo laukelių pertvarkymo į seklias kūdras (3,1 ha plote) techninį projektą ir jį įgyvendinti, taip įrengiant raudonpilvių kūmučių vandens buveines, prižiūrėti pertvarkytų laukelių drėkinimo sistemą, periodiškai iškirsti krūmus ir šienauti kūdrų pakrantes, įrengti raudonpilvių kūmučių žiemavietes iš rąstų ir akmenų, sudedant juos į krūvas ir apdedant velėna. Šio gamtotvarkos plano rengimo metu teritorijoje trūko nedidelių tinkamų raudonpilvei kūmutei vandens telkinių. Įgyvendinant šį gamtotvarkos planą, įrengus kūdras, siekiama ne tik išsaugoti šio gamtotvarkos plano rengimo metu nustatytą raudonpilvių kūmučių populiacijos dydį, bet ir sudaryti sąlygas populiacijos gausumo padidėjimui;
24.4. parengtas ir įgyvendinamas Šlavantų kaimo apylinkių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Šlavantų kaimo apylinkių gamtotvarkos plano patvirtinimo”. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią skiauterėtųjų tritonų populiacijos būklę, išsaugant ne mažiau kaip 60 individų populiaciją ir raudonpilvių kūmučių populiaciją, ne mažesnę kaip 50 patinų. Šiame gamtotvarkos plane numatyta atkurti kūdras rytiniame teritorijoje esančio pelkinio komplekso pakraštyje, suformuojant kūdras lėkštais krantais, išvalant nuo nuokritų ir kitų sąnašų, BAST, esančiose raudonpilvių kūmučių buveinėse, sutvarkyti teritoriją ir pagerinti jos apšviestumo sąlygas, iškertant sumedėjusią augaliją ir surenkant šiukšles. Įgyvendinus projektą siekiama išsaugoti BAST raudonpilvių kūmučių populiaciją, sustabdyti buveinės būklės neigiamus pokyčius;
24.5. parengtas ir įgyvendinamas Stėgalių gamtinio komplekso gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-319 „Dėl Stėgalių gamtinio komplekso gamtotvarkos plano patvirtinimo”. Vienas šio gamtotvarkos plano tikslų – užtikrinti palankią į Buveinių direktyvos II priedą ir Saugomų rūšių sąrašą įrašytų raudonpilvių kūmučių populiaciją: ne mažiau kaip 12 individų. Šiame gamtotvarkos plane numatyta atkurti Stėgalių ežerėlio ir šalia esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių 9080 Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 Pelkiniai miškai bei saugomų rūšių – ūdros, raudonpilvės kūmutės ir česnakės – buveinių hidrologinį režimą, parengiant ir vėliau įgyvendinant Stėgalių ežerėlio (iš viso 17,75 ha plotas) hidrologinio režimo atkūrimo techninį projektą. Įgyvendinus numatytas priemones, bus sudarytos sąlygos ne tik išsaugoti šio gamtotvarkos plano rengimo metu nustatytą raudonpilvių kūmučių populiacijos dydį, bet ir sudaryti sąlygas populiacijos gausumo padidėjimui.
25. 2010–2014 metais vykdant LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas gamtinio karkaso teritorijose“ LIFE09 NAT/LT/000581, buvo sukurtas funkcinis ekologinis tinklas, apimantis branduolių zonas ir ekologinius koridorius, skirtus baliniams vėžliams ir saugomiems varliagyviams (tarp jų raudonpilvėms kūmutėms). Projekto metu buvo atkurti ir pritaikyti saugomų varliagyvių ir roplių rūšių poreikiams 164 vandens telkiniai – atkurtos ar iškastos kūdros lėkštais krantais, įrengtos užtvankos, pakeliančios vandens lygį sausinamose šlapynėse Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų rajone (Bugiedos apylinkėse, Kapčiamiesčio apylinkėse, Kučiūnų apylinkėse, Avižienių apylinkėse, Seirijų apylinkėse, Krikštonių apylinkėse, Leipalingio apylinkėse). Dauguma buveinių buvo atkurtos natūraliose žemumose, kuriose anksčiau buvo šlapynės, tačiau apleistos jos užžėlė ir vietoje vandens susidarė nuokritų sluoksnis, apaugęs gluosniais. Atkuriant tokias šlapynes, iškirsti krūmai, išrautos jų šaknys, vieta išvalyta iki buvusio šlapynės dugno. Atkurtose ar naujai suformuotose kūdrose yra palankios sąlygos įsikurti raudonpilvėms kūmutėms, sudarytos sąlygos esamų populiacijų padidėjimui.
III SKYRIUS
RAUDONPILVĖS KŪMUTĖS APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
26. Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) apsaugos plano (toliau – Apsaugos planas) tikslas – išsaugoti ir palaikyti palankią raudonpilvės kūmutės apsaugos būklę.
Palankios apsaugos būklės rodikliai:
Ne mažiau kaip 25 raudonpilvės kūmutės radavietės, pasiskirsčiusios tolygiai visoje Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją ir vakarų Lietuvą), kuriose aptinkamos gyvybingos raudonpilvės kūmutės populiacijos.
Populiacija turi būti radavietėse su mozaikiška sausumos ir vandens buveinių struktūra, populiacijos dydis ne mažesnis kaip 10 patinų nerštavietėje, vandens buveinės atviros, seklios, sudaro bent dviejų buveinių kompleksus 1 ha teritorijoje arba yra viena skirtingų sąlygų nerštavietė, kurioje individų gausumas yra ne mažesnis kaip 20 patinų.
28. Apsaugos plano uždavinių įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, privačių ir/ ar kitų lėšų.
3 lentelė. Apsaugos plano uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Suplanuoti ir įteisinti tvarkymo priemones teritorijoms, kuriose yra aptinkamos raudonpilvės kūmutės |
ne mažiau kaip 25 gyvybingoms raudonpilvės kūmutės radavietėms parengti apsaugos veiksmų ir / ar gamtotvarkos planus. |
| 2. Įgyvendinti suplanuotas ir įteisintas tvarkymo ir populiacijos pagausinimo priemones |
2.1. atkurti sunykusias raudonpilvės kūmutės nerštavietes ir biotechninemis priemonėmis palaikyti optimalią raudonpilvės kūmutės vandens buveinių ir pakrančių būklę; 2.2. parengti ir įgyvendinti raudonpilvės kūmutės veisimo programą; 2.3. kontroliuoti augalų apsaugos produktų, biocidų naudojimo tvarkos laikymąsi raudonpilvių kūmučių radaviečių aplinkoje; 2.4. apsaugoti lokalias raudonpilvės kūmutės populiacijas nuo žuvų, naminių vandens paukščių įveisimo; 2.5. kontroliuoti ir reguliuoti invazinių žuvų rūšių patekimą į raudonpilvės kūmutės nerštavietes; 2.6. išsaugoti palankų raudonpilvių kūmučių vandens buveinių hidrologinį režimą; 2.7. formuoti ekologinius koridorius tarp gretimų raudonpilvių kūmučių radaviečių. |
| 3. Nustatyti raudonpilvių kūmučių paplitimą ir būklę radavietėse |
3.1. atlikti išsamią raudonpilvių kūmučių inventorizaciją jos paplitimo regionuose; 3.2. atlikti raudonpilvės kūmutės buveinės sąlygų įtakos populiacijos gausumui, buveinių pasirinkimo, plitimo kelių ir kitus ekologinius tyrimus, atlikti Lietuvos populiacijų genetinius tyrimus. |
| 4. Informuoti visuomenę apie raudonpilvę kūmutę, jos buveinių apsaugą, biologiją, ekologinius poreikius |
parengti ir išplatinti visuomenei informacinę, pažintinę medžiagą apie raudonpilvės kūmutės biologiją, ekologijos ypatybes, apsaugos galimybes, skatinti vietos gyventojus įsitraukti į raudonpilvės kūmutės radaviečių buveinių apsaugą ir tvarkymo darbus. |