Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 18 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3832
2016 m. kovo 9 d. Nr. 205
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1291 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3832 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siekiama tikslinti nepriekaištingos reputacijos nuostatas ir kartu nustatyti galimybę teistiems už tam tikrus nusikaltimus asmenims išsaugoti teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis. Būtina pažymėti, kad Įstatymo projekto autorių siūlomi pakeitimai ir šių pakeitimų priežastys Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iš esmės nepagrindžiami jokiais argumentais, leidžiančiais daryti motyvuotą išvadą, kad esamas reglamentavimas yra nepakankamas ar neproporcingas, o Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) pateikta nepriekaištingos reputacijos samprata neatitinka šio įstatymo tikslų. Vietoj išsamaus pagrindimo Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikta nieko bendro su Įstatymo projekte siūlomais pakeitimais neturinti statistinė informacija (apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, jų trukmę ir kita), kuri negali būti laikoma pakankamu pagrindu keisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.
2. Sisteminė Įstatymo projekte siūlomų pakeitimų analizė leidžia pagrįstai abejoti dėl Įstatymo projekto autorių pasirinktos metodologijos taikomumo ir Įstatymo projekte pasirinkto atitinkamų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nurodytų nusikalstamų veikų išskyrimo loginio pagrindimo, aiškumo ir tinkamumo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – proporcingai „riboti tam tikrų kategorijų asmenų, kurie kelia ar potencialiai gali kelti grėsmę visuomenės saugumui, teisę turėti ginklų ir šaudmenų“, nusikalstamas veikas diferencijuojant pagal sunkumą ir atsisakant nusikalstamų veikų, kurios „neturi jokio priežastinio ryšio, susijusio su ginklų ir (ar) šaudmenų laikymu“. Kompleksinė Įstatymo projekto nuostatų analizė leidžia teigti, kad minėti Įstatymo projekto autorių tikslai Įstatymo projekte neatsispindi. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmens teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis gali būti apribota tik tada, kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs konkrečiuose Baudžiamojo kodekso skyriuose nurodytas nusikalstamas veikas, tačiau nenurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma nustatyti, kad būtent Baudžiamojo kodekso XV–XXI ir XXXV–XXXVII skyriuose nurodytas nusikalstamas veikas padaręs asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Be to, siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas stokoja nuoseklumo, nes asmuo, įtariamas, kaltinamas arba nuteistas už kontrabandą (Baudžiamojo kodekso 199 straipsnis, XXXI skyrius) arba įtariamas, kaltinamas arba nuteistas už riaušes (Baudžiamojo kodekso 283 straipsnis, XL skyrius), būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir turėtų teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, nors nurodyti nusikaltimai pagal pobūdį ir bausmių dydį gerokai sunkesni už, pavyzdžiui, Įstatymo projekte nurodytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (Baudžiamojo kodekso 139 straipsnis, XVIII skyrius). Baudžiamajame kodekse nepateiktas Įstatymo projekte vartojamos sąvokos „smurtiniai tyčiniai nusikaltimai“ apibrėžimas, todėl neaišku, kokius būtent Baudžiamajame kodekse nurodytus nusikaltimus Įstatymo projekte siekiama išskirti. Taigi Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyto aiškumo principo.
3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų pateikimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimo įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių svarbą, sprendžiant asmens nepriekaištingos reputacijos klausimus, lemiamas veiksnys turėtų būti asmens polinkio nusikalsti įvertinimas. Asmens turimas teistumas parodo asmens neigiamą santykį su visuotinai nustatytomis normomis, todėl asmuo, turintis teistumą, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Taigi Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas, iš esmės sušvelninantis asmens nepriekaištingos reputacijos kriterijus ir taip palengvinantis ginklų įsigijimo ir turėjimo sąlygas asmenims, kurie turi teistumą, taip pat įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamas veikas, neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nustatyto tikslo. Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teistumui išnykus ar jį panaikinus įstatymų nustatyta tvarka asmuo laikomas neteistu ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti apribojimai jam išnyksta, todėl asmens teisė įsigyti ir turėti ginklą ir šaudmenis nėra visiškai apribota.
4. Derėtų pažymėti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priedo 1 punkte nurodytos 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB (OL 2008 L 179, p. 5) (toliau – Direktyva), su kuria suderintas minėtas įstatymas, 5 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie nekelia grėsmės sau, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Be to, Direktyvos 3 straipsnyje valstybės narėms suteikta teisė savo nacionalinės teisės aktuose nustatyti griežtesnes nei Direktyvoje nuostatas. Todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, kad nepriekaištingos reputacijos nelaikomas asmuo, įtariamas, kaltinamas ar teistas už bet kurios nusikalstamos veikos padarymą, atitinka Direktyvos 3 straipsnį.
5. Įstatymo projekte siūlomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimai nesuderinami su šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6–12 punktuose nurodytais nepriekaištingos reputacijos kriterijais. Įstatymo projekte siūloma nepriekaištingos reputacijos asmenimis laikyti asmenis, turinčius teistumą už atitinkamų nusikaltimų padarymą, tačiau nesiūloma keisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6–12 punktuose nurodytų kitų (gerokai švelnesnių negu galiojantis asmens teistumas už atitinkamo nusikaltimo padarymą) nepriekaištingos reputacijos kriterijų, pagal kuriuos nepriekaištingos reputacijos asmenimis negali būti laikomi asmenys, teisti už baudžiamuosius nusižengimus, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ar už administracinius pažeidimus bausti, ir kiti asmenys.